Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2291-260/2019, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį, atsakovei I. G., dėl prievolės pripažinimo solidaria, tretieji asmenys antstolis S. U., G. G., A. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. pateikė ieškinį Kauno apygardos teisme atsakovei I. G., tretiesiems asmenims antstoliui S. U., G. G. ir A. J., jame suformulavo reikalavimą pripažinti, jog pareiga grąžinti skolas, išieškomas pagal vykdomuosius įrašus 59 613,33 Eur sumai, yra solidarioji atsakovės I. G. ir trečiojo asmens G. G. prievolė. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės I. G. bylinėjimosi išlaidas ir ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto pateiktą ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio teismingumo

6. Apeliantas apygardos teismui pateikė ieškinį prašydamas pripažinti I. G. ir trečiojo asmens G. G. prievolę solidariąja. Apeliantas nurodo, jog pagal antstolių vykdomus notarų išduotus vykdomuosius įrašus prievolės suma yra 59 613,33 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškinys yra teismingas Kauno apylinkės teismui, nes apeliantas nepareiškė didesnio nei 40 000 Eur dydžio turtinio reikalavimo, taip pat nenurodė, kokia yra ieškinio suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti.

7. Pažymėtina, jog ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus, todėl ir šiuo nagrinėjamu atveju ginčas laikytinas turtiniu, kai prašoma pripažinti turtinę prievolę solidariąja, t. y. turtinis reikalavimas pripažįstamas tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir formaliai taikė procesinės teisės normas, nes apeliantas atitinkamu teisiniu ir faktiniu pagrindu prašydamas pripažinti, jog 59 613,33 Eur prievolė pagal antstolių vykdomus notarų išduotus vykdomuosius įrašus turi būti pripažįstama solidariąja atsakovės I. G. ir trečiojo asmens G. G. prievole, reiškia turtinį reikalavimą, nes tenkinus apelianto ieškinį, jis įgytų atsakovės atžvilgiu reikalavimo teisę visai 59 613,33 Eur sumai. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio sumą galėjo nustatyti įvertinęs ieškinio turinį. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apelianto ieškinio reikalavimo ir iš to kylančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procedūros, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti apelianto ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas), vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl kitų ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios teismingumo klausimo sprendimą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. J. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.