- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 1-45-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57222-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- M. M., M. K.
- Advokatai
- Juozas Ančiukaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2018 m. gruodžio 2 d., apie 3.00 val., klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, klubo darbuotojui vedant jį iš klubo, tyčia kumščiu sudavė klubo direktoriui M. M. į veido sritį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu klubo administratoriui M. K. į veidą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis L. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, jog tą vakarą su draugu L. K. nusprendė eiti į barą. Draugas pasimetė, o jis užėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, susimokėjo už įėjimą. Įėjęs į barą, pamatė savo draugą stovintį prie baro. Bare lankytojų buvo nedaug, laisvų vietų buvo. Kai atėjo į barą, niekas jų nepasitiko ir nenurodė, kur galima sėstis. Kai priėjo prie savo draugo, išgirdo pokalbį, iš pokalbio suprato, kad jo draugui pasiūlė pirkti šampaną, kainuojantį kelis šimtus eurų, tačiau jie nusipirko po bokalą alaus. Tada jie atsisėdo prie staliuko, esančio šalia baro, prie jų priėjo barmenė ir pasakė, kad staliukas rezervuotas. Jie to nebuvo pastebėję, su barmene kultūringai apsižodžiavo. Matėsi, kad barmenė nepatenkinta, kadangi jie atsisakė pirkti brangius gėrimus. Jiems besėdint, priėjo baro darbuotojas, kaip paaiškėjo vėliau, baro direktorius, kuris neprisistatė ir liepė išeiti. Jie paklausė, kodėl turi išeiti, nes sumokėjo už įėjimą. Po kiek laiko atėjo du juodai apsirengę vyrai, suprato, kad tai apsaugos darbuotojai, jie liepė tuojau pat palikti patalpas. Jie iš baro ėjo tvarkingai, jo draugas ėjo su T. L., o jis ėjo su M. K., jie ėjo apie 2 metrų atstumu. Tada jo draugas sustojo prieš jį ir vėl paklausė, kodėl jie turi išeiti, tada apsaugos darbuotojas panaudojo kovinius veiksmus ir draugą nutempė į kambarėlį. Jis dėl to buvo nustebęs. Tada į tą kambarėlį įėjo direktorius M. M.. Jis kambarėlyje stovėjo ir laukė, nes jam turėjo atnešti paltą. Kilo kivirčas tarp jo draugo L. K. ir apsaugos darbuotojo T. L.. Direktorius M. M. praėjo pro jį ir nuėjo arčiau jo draugo Lauryno. Jiems bekalbant, direktorius M. M. sudavė L. K. smūgį į pakaušį. Jis tai pamatęs pašoko, ir priėjo paklausti: „ką čia darote“. Tada jam pasipylė smūgiai, jis įsispraudė į kampą, o visi trys - direktorius ir apaugos darbuotojai- jį mušė. Jis ramiai stovėjo, nieko nedarė ir jį užsipuolė. Jam pirmas trenkė apsaugos darbuotojas M. K. į galvą. Jo draugas gavo smūgį iš direktoriaus, nes direktorius stovėjo jo draugui iš nugaros, po smūgio jo draugas nukrito ant žemės. Tada jis ir sakė „kas čia vyksta“, po ko smūgiai pasipylė jam, jį daužė, buvo galvą užsidengęs, tačiau kažkuriam jį puolusiam asmeniui jis trenkė, greičiausiai trenkė M. M., kuris stovėjo prieš jį. Pasigailėjo, kad trenkė, nes tada jie jį pradėjo mušti kojomis, keliais. Jo draugas vis dar gulėjo ant grindų, tada vienas iš apsaugos darbuotojų priėjęs prie jo draugo spyrė koja. Po smūgio, direktorius dingo. Tada jis išėjo į koridorių, norėjo kviesti policiją, bet T. L. spyrė jam ir sudužo jo telefono ekranas, todėl negalėjo iškviesti policijos. Vėliau atsikėlė jo draugas ir jis jo paprašė telefono, buvo visas kruvinas, jam išmušė dantis, jis iškvietė policiją su draugo telefonu. Smūgį atsimena tik vieną, bet neatmeta galimybės, kad galėjo būti ir dar vienas smūgis, nes jis tuo metu buvo stresinėje situacijoje. Atvažiavo policija, atvažiavo greitoji, tačiau jis nepasiliko su greitosios pagalbos medikais, nors buvo sužalotas, jam buvo gėda, norėjo kuo greičiau grįžti namo, nes pridėjo į kelnes. Gailisi, kad iš karto neparašė pareiškimo, taip pat gailisi, kad trenkė tą vieną smūgį. Tą vakarą buvo minimaliai išgėręs, viską puikiai prisimena. Bare buvo labai neilgai, apie 20 minučių. Juos mušti pradėjo, nes jie ne iš karto paliko klubą, o vis klausinėjo, kodėl turi palikti barą. Jis buvo įspraustas į kampą, mušdami jį visi trys asmenys buvo prie jo, tuo metu jo draugas gulėjo ant pilvo sukniubęs. Pas ekspertus nevyko tik todėl, kad kai buvo sužalotas ankščiau, procesas dėl to įvykio vyko labai ilgai. Prie jo bare buvo priėjęs direktorius M. M. ir paprašė išeiti. Tvirtina, kad direktorius kambariuke jį mušė, o jis stovėjo kampe užsidengęs galvą. Iš dešinės stovėjo T. L., prieš jį stovėjo direktorius M. M. ir M. K.. Jis sudavė smūgį ir galimai pataikė direktoriui, nes paskui jis išėjo iš kambariuko. Kai direktorius gavo smūgį nuo jo, kokias 5 sekundes jį talžė, iš viso direktorius patalpoje galėjo būti 10-20 sekundžių. Vėliau jį išstūmė į koridorių. M. M. galėjo būti tokie sužalojimai nuo vieno jo smūgio. Jis sportuoja, užsiima fizine veikla, lanko kikboksą. Yra užfiksuota medikų, kad buvo sulaužyta jo dantų plokštelė, negali pasakyti, kodėl medikai neužfiksavo kitų sužalojimų. Medikai apžiūrėjo tik jo veidą. Jis nesakė medikams, kur dar jam buvo suduota. Bare jie nefilmavo, jo draugas buvo išsitraukęs telefoną, tai galėjo kelti įtarimų, kad filmuoja merginas, buvo priėjusi barmenė ir liepė nefilmuoti, jie jai pasakė, kad nefilmuoja. Nepastebėjo jokių taisyklių prie įėjimo į barą. Suvokia, kad tai buvo striptizo klubas. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, kadangi nukentėjo jis ir jo draugas, jam buvo sudaužytas telefonas ir išmušta plokštelė. Vėliau jis parašė pareiškimą, bet policija jį atmetė, nes nematė apsaugos darbuotojų veiksmuose nieko neleistino.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. K. taip pat savo kaltę pripažino iš dalies, tik kitaip pasakojo įvykio seką, nepaminėdamas, kad prieš prieinant klubo administratoriams, prie jo su draugu buvo priėjęs klubo direktorius ir paprašė jį su draugu palikti klubo patalpas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad į patalpą, kurioje yra klubo rūbinė jo draugas L. K. ėjo pirmas kartu su vienu apsaugos darbuotoju ir klubo savininku, o jis ėjo iš galo, šalia jo buvo kitas darbuotojas (t. 2 b.l. 29-30). Papildomos įtariamojo apklausos metu kaltinamasis L. K. teigė, jog gindamasis sudavė vieną smūgį klubo savininkui M. M. (t. 2, b.l. 30), tačiau akistatos su nukentėjusiuoju M. M. metu jau teigė, kad vienintelį smūgį sudavė tik apsaugos darbuotojui, o ne M. M. (t. 2, b.l. 49-51)
Nukentėjusysis M. M. teisme parodė, kad dirba klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Barmenė pranešė, kad filmuoja klubo patalpose, klientai netinkamai elgiasi. Jis juos matė, kai jie sėdėjo prie baro stipriai apsvaigę. Pasakė administratoriui, kad reikia juos išvesti. Administratorius neatlieka apsaugos darbuotojų funkcijų. Turi pavojaus mygtuką, atvyksta apsaugos darbuotojai. Tą vakarą dirbo du administratoriai. Prie įėjimo į klubą yra ženklai, taip pat kabo klubo vidaus taisyklės. Įėjimas į klubą mokamas. Klientas ateidamas į klubą turi atrodyti tvarkingai ir padoriai. Jeigu klientai elgiasi netinkamai, iš pradžių juos įspėja. Matė, kad vienas iš asmenų bandė priešintis, T. L. išėjo su kaltinamojo draugu, o jis ėjo iš paskos. Patalpoje jie stovėjo trikampiu, kaltinamasis jam trenkė į akį, jis atsilenkęs pamatė, kad kaltinamasis trenkė ir administratoriui. Kai ateini į klubą, patenki į klubo rūbinę, ten sėdi klubo administratoriai. Matė, kad klube kaltinamasis stovėjo kovinėje pozicijoje, o M. K. bandė jį išvesti iš kubo. M. stovėjo per atstumą. Negirdėjo, ar kaltinamasis ką nors sakė, nes garsiai grojo muzika. Kai sekė iš paskos, buvo kaltinamajam ir darbuotojui už nugaros. Įėjus į patalpą, prieš jį stovėjo M. K. ir kaltinamasis, jis kaltinamajam pasakė: „eik lauk“ ir tuo metu gavo smūgį į kairę veido pusę - į akį ir nosį, man buvo suduotas vienas smūgis, po smūgio pasitraukė iš patalpų ir kas vyko toliau, nematė. Matė, kad M. K. krito ant žemės. Kai jam trenkė, jo akyse sužaibavo, matė parkritusį ant nugaros M. K.. Paskui atvyko policiją, nežino, kas ją iškvietė. Matė, kad M. vaikšto su ledukais užsidėjęs. Į medikus jis kreipėsi iš karto po darbo, pamatė, kad labai ištino akis. Medikai pasakė, kad lūžusi nosis. Po smūgio, buvo sunku kvėpuoti, ant nosies mėlynių nebuvo. Anksčiau kvėpavimo sutrikimų nebuvo, anksčiau į medikus dėl nosies pertvaros nesikreipė. Vaikystėje buvo išoperuota angina. Jis minėtiems asmenims pasakė „eikit lauk“, jie jį pasiuntė, tada jis pakvietė administratorių. Paprastai žmonės geranoriškai palieka klubą. Tą vakarą buvo du pilni staliukai, bare buvo apie 10 klientų. Kai atvyko į ligoninę, jį apžiūrėjo chirurgas, nukreipė darytis rentgeną, pasakė, kad yra nosies lūžis. Kai apžiūrėjo chirurgas, jau turėjo rentgeno nuotrauką ir žiūrėdamas tą nuotrauką gydytojas pasakė, kad lūžusi nosis. Po smūgio gyvenimo kokybė pablogėjo, nes nuolat atsikelia ryte su užgulusia nosimi kairėje pusėje. Vartojo vaistus nuo galvos skausmo ir nuo nosies patinimo. Po traumos negalėjo eiti į darbą, turėjo nedarbingumą. Jis matė agresyvų kaltinamojo ir jo draugo elgesį, priėjęs paprašė išeiti iš klubo, apie jų netinkamą elgesį informavo barmenė E.. Konfliktas su administratoriumi vyko klubo patalpoje. Matė, kad kai administratorius priėjo prie kaltinamojo, asmenys atsisakė išeiti, tada administratorius paėmė už kaklo ir vedė iš klubo, suprato, kad vyko konfliktas. Pirmiausia buvo smūgiuota jam. Jis nematė, ar kaltinamajam buvo suduoti smūgiai. Klube dirba administratoriai, į jų funkcijas įeina netinkamų klientų išprašymas ir palydėjimas iš klubo. Šiuo atveju policijos nekvietė. Jeigu klientai elgiasi neadekvačiai, juos paprašo palikti klubą. Manė, kad paprašius šių asmenų, jie paliks klubą. Negalvojo, kad bus problemų. Policija buvo atvykusi prie klubo durų, į klubą nebuvo užėjusi. Pavojaus mygtukas yra prie baro ir priimamajame. Kaltinamasis priešinosi bendroje klubo patalpoje. Kai kaltinamasis jam trenkė, jis susiėmė už akies, kur tuo metu buvo kaltinamojo draugas, nematė, matė, kad M. K. parkrito. Negali pasakyti, kodėl nekvietė apsaugos darbuotojų pagalbos.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis M. M. 2018-12-04 pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, kad dirbant naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-02 klubo apsauga pastebėjo du vyriškius, kurie elgėsi įžūliai: priekabiavo prie baro padavėjos, prie klube dirbančių merginų, nemandagiai kalbėjo su kitais lankytojais, todėl klubo apsauga paprašė minėtų vyrų išeiti iš klubo. Palydint juos link durų, vienas iš vaikinų pasipriešino ir pasakė, kad niekur neis, todėl apsaugos darbuotojui teko panaudoti imtynių veiksmus, apimti vyriškį už nugaros ir prievarta išvesti laukan iš naktinio klubo. Abu vyriškiai išvesti iš naktinio klubo laiptinės aikštelėje pasipriešino apsaugos darbuotojams, sudavė smūgius. Jam įsikišus ir norint apraminti situaciją, vienas iš vyriškių vienu smūgiu kumščiu smogė į kairę veido pusę tarp akies ir nosies tiesiai į žandikaulį. Jis po smūgio susilenkė ir atsitraukė, išbėgusi naktinio klubo administratorė jį palydėjo į šoną nuo užpuolusio vyro. Vėliau sužinojo, kad jo ginti stojo klubo apsaugos darbuotojai. Vyriškiai puolė apsaugos darbuotojus, nenorėjo išeiti iš baro, o šie buvo priversti gintis nuo neadekvačiai besielgiančių minėtų vyriškių, kiek buvo informuotas dėl tolesnių veiksmų, vienas iš apsaugos darbuotojų buvo sužalotas, o apsaugos darbuotojams besiginant, konflikto metu nukentėjo ir patys vyriškiai (t. 1, b.l. 18-20).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. M. nurodė iš esmės panašias įvykio aplinkybes, tik teigė, kad po jam suduoto smūgio matęs, kad tarp baro administratorių ir nepageidaujamų klientų vėl įvyko susistumdymas ir tik vėliau buvo informuotas, jog konflikto su nepageidaujamais klientais metu buvo sužalotas M. K., nors teisme jau teigė matęs, kaip M. K. krito ant žemės (t. 1, b.l. 62-64).
Nukentėjusysis M. K. teisme parodė, kad įvykio metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi. Barmenė priėjo prie jo ir pasakė, kad asmenys prie baro elgiasi agresyviai, kabinėjasi prie baro darbuotojų, priėjus matėsi, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kaltinamasis smogė klubo direktoriui M. M. į veido sritį, kadangi jis buvo šalia, taip pat gavo porą smūgių nuo kaltinamojo, smūgius gavo į kairę veido sritį arčiau akies, žandikaulio srityje. Su kaltinamuoju buvo dar vienas asmuo, bet smūgiavo kaltinamasis. Po konflikto, asmenys buvo išprašyti iš klubo, paskui atvažiavo policija, po darbo nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimą. Buvo smogta direktoriui, jis įlindo į tarpą ir tada buvo smogta ir jam. Viskas vyko bevedant asmenis iš klubo. Ar kaltinamasis gavo smūgių nuo jo ir nuo jo kolegų, neatsimena. Asmenis iš klubo vedė dviese su kolega T. L.. Jie nenorėjo geranoriškai išeiti iš klubo, keikėsi, rodė visokius gestus. Jis vedė kaltinamąjį paėmęs už rankos. Klubo patalpoje apsistumdymo ir fizinių veiksmų nebuvo. Kaip vedė kitą asmenį jo kolega, negali pasakyti, neatsimena. Prieš suduodamas smūgius direktoriui, kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius. Direktorius ėjo su jais. Į pagrindinę patalpą, kur įvyko grumtynės, jis įėjo per vidurį, o direktorius ėjo iš galo, T. L. su kitu asmeniu ėjo priekyje. Patalpoje visi stovėjo trikampiu, smūgiai pirmiausiai teko direktoriui. Negali pasakyti, kas iškvietė policiją. Policija atvažiavo už kokio pusvalandžio. Kai kaltinamasis su draugu išėjo iš klubo, nematė, kad jie būtų sužaloti, jų klubas yra trečiame aukšte, asmenys buvo išprašyti tik į laiptinę. Jis fizinių veiksmų prieš kaltinamąjį nenaudojo, ar jo kolega naudojo, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar dar kas nors matė incidentą, klientai iš klubo gali bet kada išeiti netrukdomi. M. M. prieš kaltinamąjį neatliko jokių fizinių veiksmų. Mano, kad kaltinamasis direktoriui sudavė smūgius iš agresyvumo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Veidu prieš kaltinamąjį stovėjo M. M.. Pagal klubo taisykles klientai dėl agresyvaus elgesio ar apsvaigę nuo alkoholio išprašomi iš klubo. Į jo darbo funkcijos įeina pasitikti klientą, pakabinti rūbus, atiduoti rūbus, agresyvius asmenis išprašyti iš klubo. Jo darbo teritorija yra visa klubo teritorija. Klube dirbo apie pusę metų. Prieš pradedant dirbti, jį instruktavo direktorius. Kaip elgtis su agresyviais klientais žino, turi pavojaus mygtuką, atvažiuoja samdyti apsaugos darbuotojai. Kovinių veiksmų jie nėra įvaldę, nes jis dirba klubo administratoriumi. Pats nematė, kad kaltinamasis netinkamai elgiasi, jam apie tai pasakė barmenė. Nepageidaujamiems asmenims dažniausiai sako, kad „viskas, užtenka, paliekame patalpas“. Atsimena, kad kaltinamasis klausė „už ką“, bet neatsimena, ką paaiškino. Ar buvo kito asmens pasipriešinimas, kurį vedė jo kolega, negali pasakyti, nematė. Negali pasakyti, kas kaltinamajam išmušė dantis, nežinojo, kad jis buvo sužalotas. Darbo metu skiriamųjų ženklų nėra, uniformos nedėvi. Matė patį momentą, kai kaltinamasis sudavė smūgį direktoriui į veido sritį. Nežinojo, kad buvo atvykusi greitoji pagalba, nebuvo greitosios pagalbos darbuotojai į klubą užėję, tik policijos pareigūnai. Po smūgių, suduotų jam, jis buvo suklupęs, neatsimena, ar buvo nukritęs. Atvyko pareigūnai, užsirašė duomenis, pasakė, kad buvo konfliktas. Policijai neminėjo, kad buvo sužalotas. Vienas iš pareigūnų matė, kad buvo užsidėjęs leduką. Policijos pareigūnai tik susirinko duomenis.
Šalies argumentai
2018-12-02 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką M. K. nurodė, jog 2018-12-02, apie 3 val. darbo striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu klientas jam kelis kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, dėl ko sužalojo veidą ir atsirado kairės akies kraujosruva; pareiškime nurodoma, kad einant su nepageidaujamais klientais iki klubo rūbinės, priėjus prie rūbinės vaikinai pradėjo konfliktuoti, sakydami, kad jie sumokėjo už įėjimą ir nežino, kodėl yra nepageidaujami, jiems atsakė, kad dėl jų elgesio gautas nusiskundimas ir jie turi palikti klubą, tada vienas vaikinas kumščiu sudavė direktoriui į veidą ir tarp jų prasidėjo grumtynės; bandant apraminti klientą, šis daugiau nei du smūgius sudavė pareiškėjui kumščiu į veidą, dėl ko jam atsirado mėlynė po kaire akimi; tada jėga išstūmė klientą iš baro ir klientų drabužius numetė jiems į laiptinę; policijos pareigūnus tikriausiai iškvietė klientai, jie policijos nekvietė (t. 1, b.l. 1-2).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat akistatos su kaltinamuoju L. K. metu, nukentėjusysis M. K. dėl patirtų sužalojimų davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 1, b.l. 2, 41-42, t. 2, b.l. 40-43).
Iš 2018-04-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo matyti, jog M. K. 2018-04-17 priimtas į darbą administratoriaus pareigoms, 2018-04-17 darbo sutartyje nurodyta darbo vieta – klubas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 1, b.l. 115-118).
Liudytoja G. R. teisme parodė, kad su pranešėjais bendravo apačioje, paskui pakilo į viršų susirinkti apsaugos darbuotojų duomenis, paties įvykio neatsimena, prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismui pagarsinus BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, liudytoja patvirtino ir neturėjo nieko pridurti.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį, dienos nepamena, naktį, dirbant kartu su Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos mobilaus būrio vyr. patruliu G. N. iš Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, klube „(duomenys neskelbtini)“ pranešėją ir jo draugą sumušė apsaugos darbuotojas, greitosios medicininės pagalbos reikia dviem asmenims. Atvykus minėtu adresu, prie klubo durų juos pasitiko pranešėjas ir jo draugas, kurio duomenų neprisimena. Jie paaiškino, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai paprašė išeiti iš klubo, jiems paklausus, kodėl turi išeiti, apsaugos darbuotojai pradėjo juos mušti. Kaip teigė pranešėjas, apsaugos darbuotojas jam kumščiu trenkė į veidą, ar ant jo buvo sužalojimų, neprisimena, nes jau praėjo daug laiko. Atvykę greitosios medicininės pagalbos darbuotojai pranešėją išsivežė į ligoninę. Klube dirbę apsaugos darbuotojai paaiškino, kad minėti vaikinai buvo išprašyti iš klubo, tuomet ir prasidėjo konfliktas, ką tiksliai jie aiškino, neprisimena. Ar kažką sakė apie suduotus smūgius, neprisimena. Ar ant apsaugos darbuotojų buvo sužalojimų, nurodyti negali, nes praėjo daug laiko. Įvykio vietoje iš abiejų konflikto pusių pareiškimų gauta nebuvo (t. 1, b. l. 111-112).
2018-12-02 tarnybiniame pranešime pareigūnė G. R. nurodė, jog atvykus pagal pranešimą prie klubo durų, pareigūnus pasitiko L. K. ir L. K., kurie paaiškino, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai paprašė iš klubo išeiti, jiems paklausus, kodėl turi išeiti, apsaugos darbuotojai pradėjo juos mušti. L. K. apsaugos darbuotojas trenkė kumščiu į veidą, išmušė dantį, greitoji medicinos pagalba išvežė L. K. į ligoninę. Klube dirbę apsaugos darbuotojai M. K. ir T. L. paaiškino, kad minėti vaikinai buvo išprašyti iš klubo, tada prasidėjo konfliktas ir kumščiais trenkė į veidą, apsaugos darbuotojams ant veido matėsi paraudimai, jie greitosios medicinos pagalbos atsisakė, pareiškimai įvykio vietoje negauti (t. 1, b.l. 36).
Liudytojas T. L. teisme parodė, kad dirba tame pačiame klube administratoriumi. Prisimena tą įvykį iš dalies. Jį pakvietė išlydėti klientus. Neatsimena, kas paprašė išlydėti klientus. Priėjo prie klientų ir pasakė „šiandien viso gero“, jie pasakė, kad sumokėjo pinigus ir niekur eis. Vienas atsistojo, bandė ranką pakelti, tada jis jį sugriebė ir paėmęs už nugaros išvedė į laiptinę. Minėtas asmuo buvo paguldytas ant žemės, nes agresyviai priešinosi, mosikavo rankomis, todėl jis užlaužė jam rankas ir pasakė „raminkis“. Laukė, kol pareis kolega su kitu klientu. Laikydamas asmenį, matė, kad kaltinamasis du kartus smūgiavo M. M. ir M. K.. Matė, kaip buvo suduoti smūgiai, M. buvo susiėmęs. Tuo metu jis buvo laiptinėje, durys buvo atidarytos, jis matė, kas vyko rūbinėje. Matė, kad smūgiai buvo suduoti į veidus akių lygyje. Viskas vyko taip - į rūbinę įėjo klientas, tada tas klientas šoko į kampą, paskui jį įėjo M. ir M., jie bandė klientą išvesti, klientas atsistojo į kovinę poziciją ir trenkė, tik neatsimena, kam pirmam trenkė, matė porą suduotų smūgių. Po to jis paleido savo klientą ir šoko prie to kliento, kuris smūgiavo, tada jį sugriebė iš nugaros už kaklo ir išvilko į laiptinę. Nematė, ar buvo suduoti smūgiai klientams, pats jokių smūgių klientams nesudavė. M. K. padavė striukę iš rūbinės ir asmenys išėjo. Nematė, kad klientai būtų sužaloti. Ant kolegų matė sužalojimus, pas M. buvo patinimas. Nepamena, ar po to matė direktorių. Jis policijos nekvietė, kai atvažiavo policija, užsirašė duomenis, pasakė, kad išlydėjo klientus ir viskas, su policija kalbėjo M. K.. Jam pačiam smūgiai suduoti nebuvo. Klientas, kurį vedė, priešinosi, bet smūgių nesudavė. Ar M. M. klientams ką nors sakė, neatsimena. M. po smūgių įėjo į klubo vidų. Mano, kad klientai sužalojimų patirti negalėjo. Nematė, kad kaltinamajam būtų suduoti smūgiai. L. K. gulėjo laiptinėje paguldytas. Jis jį paguldė ant grindų. Toje patalpoje, kai buvo suduoti smūgiai jo nebuvo, bet viską matė, patalpos labai mažos.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. L. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, papildomai buvo nurodęs, kad po kaltinamojo L. K. suduotų smūgių M. M. ir M. K., jis paliko ant žemės paguldytą L. K. ir pribėgęs prie L. K., šį sugriebė už kaklo, tarp jų įvyko grumtynės, po to kaltinamąjį ištempė į laiptinę ir ten paliko, nematė, kad M. M. ar M. K. būtų sudavęs smūgius L. K. (t. 1, b.l. 105-107).
Liudytoja E. K. teisme parodė, kad dirba klube barmene. Prisimena, kaip užėjo du jauni vyrukai, jie prisėdo prie užimto stalo, reikėjo įspėti, kad stalas užimtas, bandė jiems paaiškinti ir prisivesti prie baro, jie buvo neblaivūs ir įnoringi. Prie staliuko sėdėjo rusakalbiai žmonės, jie jos paprašė, kad kitų klientų nebūtų prie jų stalo. Klube vyrukai nieko neužsisakė. Jie pasakė, kad sumokėjo už įėjimą. Jos pareiga prižiūrėti, kad visi klientai jaustųsi saugiai. Vyrukai filmavo personalą, to griežtai daryti negalima. Pati pasijautė nesaugiai, todėl kai sutiko direktorių, pasakė, kad šie klientai elgiasi neadekvačiai. Nematė, kaip šie klientai buvo išprašyti. Grįžo į salę, sustojo pas kitus klientus, nematė, kaip jie išėjo, ar kas vyko po to. Buvo nustebusi, kai pamatė, kad direktorius ir administratorius vaikščiojo su ledukais, paskui matėsi stiprūs patinimai. Negali įvardinti, kokius necenzūrinius žodžius vartojo. Nematė, kaip buvo sužaloti direktorius ir administratorius. Pamatė, kad jie apsvaigę nuo alkoholio, jautėsi kvapas, matėsi iš jų elgesio. Vienas iš klientų buvo susikėlęs kojas ant stalo, prie kurio sėdėjo kiti klientai. Jie gerbia savo klientus, bet šie klientai elgėsi neadekvačiai. Necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti ir kitiems klientams, ir kiti klientai ir pati jautėsi nesaugiai. Kojas susikėlę ant minkštos dalies kampo. Nesiūlė kaltinamojo draugui pirkti šampano už 150 Eur, nes tokių kainų jų klube nėra. Ji perspėjo, kad jeigu elgsis netinkamai, bus išprašyti. Nematė, kas vyko rūbinėje. Ar patalpa, kur vyko muštynės, filmuojama, nežino, žino, kad ten yra kameros sudėtos, bet ar jos filmuoja, negali pasakyti.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 93-95).
Liudytojas L. K. teisme parodė, kad L. yra jo vaikystės draugas. Atėję atsisėdo prie baro. Jiems pasiūlė nusipirkti gėrimų, pasiūlė šampano už 150 Eur. Prieš konfliktą dar vaikščiojo po klubą. Buvo prisėdę prie staliuko, prie staliuko nieko nebuvo, barmenė pasakė, kad staliukas rezervuotas. Neatsimena, ką dar pasakė barmenė. Buvo pavartojęs alkoholio, truputį išgėręs. Jie prisėdo prie baro, barmenė liepė išeiti lauk, nepaaiškino kodėl. Neatsimena, ar dar ką nors pasakė. Jie liko klube, sėdėjo ir toliau kalbėjosi, teko į rankas paimti telefoną, merginų ir kitų klubo darbuotojų nefilmavo. Priėjo apsaugos darbuotojai ir juos stūmė išeiti. Suprato, kad jų paprašė išeiti, nes nieko nepirko. Jis paklausė, kodėl turi eiti, tada buvo suduotas smūgis į galvos apatinę dalį, prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jau buvo kitoje patalpoje, pamatė, kad L. muša tie patys apsaugos darbuotojai, matė, kad mušė į veidą, smūgių skaičių buvo sunku suskaičiuoti, jų buvo daug, smūgiai buvo suduoti kumščiais. Kuris apsaugos darbuotojas sudavė smūgius, neatsimena. L. pasakė „pažiūrėk, man išmušė dantį“, ir jam vėl buvo į tą pačią vietą suduotas smūgis. Jam smūgį sudavė darbuotojas, kuris jį vedė, paskui kai gulėjo, jį apspardė į galvą. L. priėjo prie jo ir pasakė einam iš čia, L. telefonas buvo sudaužytas, todėl iš jo telefono iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. L. išvažiavo su greitąja pagalba. Atėjo į klubą, ketino pirkti, bet buvo per brangu. Iš salės juos išvedinėjo trys darbuotojai. Jį vedė vienas, o visi kiti buvo jam už nugaros. Pirmas smūgis buvo suduotas į pakaušį, neteko sąmonės. L. mušė du apsaugos darbuotojai. Jis nebuvo paguldytas laiptinėje, jį nuvedė iki to kambarėlio, sudavė smūgį į pakaušį. Salėje, kur vyko šokiai, nebuvo suduoti smūgiai. Jis iš salės ėjo savomis kojomis. Prie pat rūbinės gavo smūgį į pakaušį, kai atgavo sąmonę matė, kad muša L.. Tada prie jo priėjo kitas apsaugos darbuotojas ir trenkė ranka į šonkaulius, jis susmuko ant žemės, tada neužilgo atėjo L., pasakė einam lauk. Kadangi jie buvo trise, todėl ir pagalvojo, kad visi yra apsaugos darbuotojai. Tas trečias žmogus stovėjo. L. buvo išgėręs alaus. Jis paklausė skėsčiodamas rankomis, kodėl turi palikti klubą, bet jiems neatsakė, tik gavo smūgį į pakaušį. Neprisimena, kad prie jų būtų priėjęs klubo direktorius ir paprašęs išeiti.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. tvirtino, jog prie jo su L. K. priėję du klubo darbuotojai ir jiems jau būnant netoli kažkokios patalpos, koridoriuje, link išėjimo, vienas jų trenkė jam į pakaušį. Prieš tai girdėjo, kad L. K. apsaugos darbuotojams sakė jo nestumdyti. Po suduoto smūgio nukrito, buvo be sąmonės, bandė keltis, tačiau kažkuris iš darbuotojų jam dar kartą spyrė į galvą, todėl nukrito dar kartą. Po kažkiek laiko atsipeikėjo ir pamatė, kad patalpoje jau buvo apie 4-5 klubo darbuotojai, L. mušė 2-3 darbuotojai. Ar L. K. kažkuriam iš klubo darbuotojų sudavė smūgį, nematė (t. 1, b. l. 99-100).
2019-03-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip M. K. atpažino Nr. 3 pažymėtą asmenį - L. K., nurodydamas, kad jis 2018-12-02, apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sudavė jam du kartus į veido sritį, taip pat vieną kartą trenkė direktoriui M. M. į veido sritį (t. 1, b. l. 48-55).
Iš pranešimo duomenų matyti, jog pranešėjas L. K. 2018-12-02, 3.13 val. pranešė, kad prieš 10 minučių klube „(duomenys neskelbtini)“ jį ir jo draugą sumušė apsaugos darbuotojas, greitosios pagalbos reikia dviem asmenims, skauda žandikaulį, išmušti dantys, apsauga viduje, pranešėjas laukia prie durų (t. 1, b.l. 37).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad L. K. 2018-12-02, 3.13 val. iškvietė pagalbą, iškvietimo priežastis – sumuštas, sąmoningas, kvėpuoja, kompleksinis kvietimas 112; pagalbos pastabose nurodyta, kad be sąmonės L. K. nebuvo, privažiavus prie priėmimo nukentėjęs asmuo pabėgo; kvietimo aplinkybėse nurodoma, jog asmuo teigė vartojęs svaigalų, pastabose nurodoma, kad muštynių metu neteko d. viršutinio kandžio, skauda galvą, nurodoma preliminari diagnozė – galvos sumušimas (t. 1, b.l. 142-143).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 759/2019 (03) nurodyta, kad pateiktoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje L. K. buvo nustatyta preliminari diagnozė: galvos sumušimas, taip pat atžymėta, kad jis neteko dešinio viršutinio kandžio; sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, padaryti sumušus galvą, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, iš minėtų duomenų spręsti, kelių trauminių poveikių pasekoje L. K. padaryti sužalojimai, negalima (t. 1, b. l. 147).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2119/2018 (03) konstatuota, kad M. K. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros; neatmetama galimybė, kad M. K. nustatytas sužalojimas padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, M. K. nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 59).
2018-12-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2144/2018 (03) konstatuota, kad M. M. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 3-6 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu; neatmetama galimybė, kad M. M. nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, M. M. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 79-80).
Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, pateiktas „(duomenys neskelbtini)“. Kompaktiniame diske yra du vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas klubo vidaus patalpų vaizdas. Abu įrašai fiksuoja 2018-12-02, 3.48 val., kuriame matosi, kad prie baro sėdi du vaikinai, prie kurių 3.52 val. prieina du apsaugos darbuotojai ir rodo jiems eiti su jais. Vaikinai eina su apsauginiais. Žemesnio ūgio apsaugos darbuotojas sugriebia ranka iš nugaros vieną iš vaikinų ir ištempia pro duris laikydamas už kaklo, kitą vaikiną aukštesnis apsaugos darbuotojas rankomis stumia link išėjimo; įrašų metu smūgiai nefiksuoti (t. 1, b. l. 137-138). Peržiūrėjus kompaktinėje plokštelėje esantį vaizdo įrašą pavadinimu „3 camera“, matyti, kaip įrašo pradžioje kaltinamasis L. K. su draugu L. K. prisėdę ant minkštasuolio prie staliuko, kuris yra netoli baro, prie jų prieina barmenė. Barmenė kurį laiką kalba su L. K., o po to paėjėjusi nuo staliuko, kviečia kaltinamąjį su draugu eiti kartu, matyti, kaip L. K. kažką jai sako, bet raginamas barmenės, atsistoja. Barmenė abiem vaikinams rankos mostu rodo link baro ir abu ragindama kažką sako. Vaikinai pastoviniuoja ir barmenei nuėjus, L. K. vėl prisėda prie to paties staliuko, barmenė vėl greitu žingsniu prieina prie L. K. ir kažką šiam sako, po to tiek L. K., tiek L. K. nueina link baro ir prisėda ant baro kėdžių. Vaikinai stebi šokančią merginą. Matyti, kad sėdėdamas prie baro, L. K. išsitraukia mobilųjį telefoną ir kurį laiką žiūri į jo ekraną (įrašo 3 min. 32 sek.), po to jį įsideda į kelnių kišenę (įrašo 3 min. 58 sek.). Barmenė praeina pro vaikinus ir jai grįžtant iš paskos ateina klubo direktorius M. M.. Prie kaltinamojo ir jo draugo priėjęs M. M., kažką jiems pasako, L. K. šiam kažką atsako (įrašo 4 min. 47 sek.). Po kurio laiko M. M. grįžta su liudytoju T. L. (įrašo 5 min. 21 sek.). Matyti kaip administratorius T. L. kažką sako vaikinams, L. K. ir L. K. atsistoja eiti, tačiau L. K. sukdamasis kažką sako, vaizdą užstoja klubo kolona, po kiek laiko matyti, jog administratorius T. L. sugriebęs ranka už kaklo ištempia L. K. (įrašo 5 min. 41 sek.) iš salės, kitas administratorius M. K. rankos mostu rodo L. K. taip pat eiti link išėjimo (įrašo 5 min. 48 sek.), L. K. alkūne bando priešintis išėjimui, tačiau po to išeina, iš paskos eina M. M.. Kompaktinėje plokštelėje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „6 camera“, užfiksuotas vaizdas, kuriame matyti baras, užfiksuota kaip į salę ateina L. K. su L. K. (įrašo 15 sek.), abu prisėda prie staliuko ant minkštasuolio, ant kurio jau sėdi vienas asmuo, kuris bando kažką sakyti L. K.. Po to matyti, kaip L. K. rankoje laiko pakėlęs mobiliojo ryšio telefoną (įrašo 1 min. 25 sek.), o L. K. prigula ant minkštasuolio (įrašo 1 min. 50 sek.), tuomet prie vaikinų prieina barmenė ir kartojasi įvykio seka, kuri užfiksuota ir pirmajame įraše pavadinimu „3 camera“. Šiame įraše užfiksuota, kaip M. M. rankos mostu kviečia vaikinus išeiti, kažką jiems sakydamas (įrašo 7 min.), tačiau jie į tai atsako ir toliau sėdi ant baro kėdžių. M. M. grįžta su T. L. ir pastarasis kažką sako L. K. (įrašo 7 min. 30 sek.), po to L. K. ima už parankės ir vedasi, tuo metu prie L. K. prieina M. K. irgi ragindamas pastarąjį eiti kartu (įrašo 7 min. 32 sek.), ranka liesdamas kaltinamojo nugarą ragina eiti, o L. K. kažką šiam energingai aiškina (kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais prie bylos 1-ojo tomo).
Ekspertas R. D. teisme paaiškino, kad tvirtina 2018-12-07 specialisto išvadą. Nosikaulio lūžis nėra tvirtinamas, kadangi nėra objektyvių duomenų, leidžiančių jį patvirtinti. Prieš tai buvo nurodyti kaulų lūžiai, suformuluoti kitų sričių gydytojų, remiantis paklausos, klinikiniais objektyviais duomenimis, ką gydytojai išsiaiškino, tačiau kaulų lūžis patvirtinamas arba atmetamas remiantis radiologo išvada. Radiologas tokią išvadą pateikia remdamasis kompiuterine tomografija, jis papildomai neperžiūrėjo kompiuterinės tomografijos įrašo, rėmėsi tuo, ką nurodė radiologas, kompaktinis diskas su kompiuterine tomografija buvo pateiktas, tačiau nėra kompetentingas vertinti radiologinių vaizdų, turi vadovautis radiologo išvada. Abejonių dėl radiologo išvados nekilo. Negali atsakyti, kodėl gydytojas A. M. nustatė nosies kaulų lūžį, jis yra ortopedas traumatologas, gydytojo radiologo išvada, vertinant arba atmetant lūžius, yra svarbesnė. Radiologo išvadoje lūžio nebuvo nurodyta.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi byloje paskirta teismo medicininė ekspertizė. Ekspertams užduoti tokie klausimai: 1. Kokie kūno sužalojimai padaryti nukentėjusiajam M. M., koks jų padarymo mechanizmas, jų pobūdis, lokalizacija, kiekis? 2. Koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas nukentėjusiajam M. M., vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai? (t. 2, b.l. 145-147).
Ekspertizės akte Nr. PEKG 15/2020 (01) nurodyta, kad M. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai nutarties aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatytas vienas kairės akies sužalojimas, kuriam padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nosikaulio lūžio diagnozė nepagrįsta objektyviais instrumentinio tyrimo (radiologinio) duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b.l. 171-174).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas
BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).
Kaltinamasis L. K. savo kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, teigdamas, jog vieną kartą sudavė nukentėjusiajam M. M. į veidą, tačiau aiškino, jog taip pasielgė tik todėl, kad gynėsi nuo jį užpuolusių klubo darbuotojų, kurie, klubo direktoriui sudavus į pakaušį jo draugui L. K., vėliau visi trys jį užpuolė, o jis, galvodamas, jog jį ir jo draugą L. K. užmuš, atsidengęs vieną kartą kažkam gindamasis sudavė. Dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam M. K. kaltinamasis L. K. nebuvo įsitikinęs, teigė, jog atsimena tik vieną smūgį, bet neatmeta galimybės, kad galėjo būti ir dar vienas smūgis, nes tuo metu buvo stresinėje situacijoje. Taigi, iš esmės kaltinamasis L. K. teisme neneigė, jog galėjo suduoti smūgius abiem nukentėjusiesiems, tačiau teigė, jog jis tik gynėsi nuo jį užpuolusių nukentėjusiųjų M. M. ir M. K. bei liudytojo T. L..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad jų visuma patvirtina, jog L. K. 2018 m. gruodžio 2 d., apie 3.00 val., klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, klubo darbuotojui vedant jį iš klubo, tyčia kumščiu sudavė klubo direktoriui M. M. į veido sritį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu klubo administratoriui M. K. į veidą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjusiųjų M. M. ir M. K. patirtus sužalojimus patvirtina byloje esančios specialisto išvados dėl nukentėjusiesiems nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, taip pat ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, jog M. M. sveikata dėl suduoto smūgio sutrikdyta nežymiai. Aplinkybę, jog nukentėjusieji sužaloti tyčiniais kaltinamojo L. K. veiksmais patvirtina nukentėjusiųjų M. K. bei M. M. parodymai, jų pareiškimai dėl padarytos nusikalstamos veikos, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, liudytojų E. K., T. L. parodymai, iš dalies ir byloje esantys vaizdo įrašai bei liudytojos G. R. parodymai.
Nors kaltinamasis L. K. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, teigdamas kad nukentėjusysis M. M. pirmas sudavė smūgį į pakaušį jo draugui L. K., o jam tai pamačius ir priėjus šio paklausti, ką šis daro, pasipylė smūgiai jam pačiam. Tada jis įsispraudė į kampą, o visi trys - direktorius ir apsaugos darbuotojai - jį mušė, todėl jo veika turi būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.). Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios ginties situacija. Tariamoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis tik pateisinamos klaidos atveju, t. y. kai susidariusios įvykio aplinkybės leido asmeniui pagrįstai manyti esant pavojingą kėsinimąsi ir kai jis neturėjo ir negalėjo suvokti, jog kėsinimosi iš tikrųjų nėra. Jeigu besiginantysis suklydo vertindamas kito asmens elgesį kaip pavojingą kėsinimąsi, nors galėjo ir turėjo išvengti klaidos, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip neatsargi nusikalstama veika. Tačiau tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K- 602/2011).
Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog atėję į klubą „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis L. K. su draugu L. K. elgėsi netinkamai. Klubo barmenė liudytoja E. K. nuosekliai tvirtino, jog atėję į klubą, kaltinamasis su draugu prisėdo prie užimto stalo, juos reikėjo įspėti, kad stalas užimtas, bandė jiems paaiškinti ir prisivesti prie baro, tačiau kaltinamasis su draugu buvo neblaivūs ir įnoringi. Prie užimto staliuko sėdėjo rusakalbiai žmonės, kurie jos paprašė, kad kitų klientų nebūtų prie jų stalo. Klube vaikinai nieko neužsisakė, filmavo personalą, o tai daryti griežtai draudžiama. Pasijutusi nesaugiai, barmenė klubo direktoriui pranešė, kad klientai elgiasi neadekvačiai. Tokius liudytojos E. K. parodymus teisme patvirtino nukentėjusieji M. M. su M. K., liudytojas T. L., kurie teigė, jog barmenė nurodė, kad minėti klubo klientai elgėsi netinkamai, todėl priėjus prie jų, šiems buvo paaiškinta, kad jie klube nepageidaujami ir turi išeiti. Tokie nukentėjusiųjų ir liudytojo T. L. parodymai dėl barmenės nurodyto kaltinamojo ir jo draugo elgesio klube iš esmės sutampa ir su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šiuos klubo darbuotojų parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamasis L. K. su draugu tik po ilgų barmenės E. K. įkalbinėjimų persėda ant baro kėdžių, prieš tai matyti, kaip kaltinamojo draugas L. K. gulinėja ant minkštasuolio, o kaltinamasis L. K., sėdėdamas ant minkštasuolio, rankoje laiko pakeltą mobiliojo ryšio telefoną, kurį išsitraukia ir vėliau, jau sėdėdamas ant baro kėdės. Vaikinai sėdėdami prie baro nieko neužsisako, stebi šokančią merginą. Vaizdo įrašuose taip pat matyti, kad prie kaltinamojo L. K. ir jo draugo L. K. priėjusiam klubo direktoriui M. M., kuris rankos mostu paragino vaikinus išeiti iš baro, L. K. M. M. kažką atsako, po ko klubo direktorius grįžta su administratoriumi T. L., vėliau prie vaikinų prieina ir administratorius M. K.. Kaip matyti iš vaizdo įrašuose užfiksuotų rankų mostų, visi klubo darbuotojai ragina kaltinamąjį su draugu išeiti iš klubo. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, jog kaltinamasis atsikalbinėja ir konfliktuoja su klubo administracija, mosikuoja rankomis. Nors kaltinamasis L. K. teisme neneigė, kad ne iš karto sutiko išeiti iš klubo, manydamas, jog yra išprašomas be priežasties, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog būtent kaltinamasis L. K. su draugu sukėlė konfliktą, nesutikdami išeiti iš klubo, ir tai buvo konflikto kilimo priežastis. Pažymėtina, jog kaltinamasis L. K. teisme patvirtino, jog suvokė, kad iš klubo yra išprašomas klubo darbuotojų (kaip jis nurodė, supratęs, jog tai apsaugos darbuotojai), tačiau nesutiko išeiti tik dėl to, kad manė, jog tam nėra jokio pagrindo, kadangi už įėjimą į klubą buvo sumokėjęs.
Nors įvykio eiga klubo rūbinėje neužfiksuota vaizdo kamerų, tačiau nukentėjusiųjų M. M. ir M. K. bei liudytojo T. L. parodymai dėl klubo rūbinėje kilusių grumtynių iš esmės sutapo. Nukentėjusysis M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad matė, kaip vienas iš klubo vedamų asmenų bandė priešintis, todėl administratorius T. L. šį paėmė už kaklo ir vedė iš klubo. Patalpoje, kurioje yra rūbinė, priešais M. M. stovėjo M. K. ir kaltinamasis L. K., tada M. M. kaltinamajam L. K. pasakė: „eik lauk“ ir tuo metu jis gavo vieną smūgį į kairę veido pusę - į akį ir nosį, po smūgio pasitraukė iš patalpų ir kas vyko toliau, nematė, tik matė, kad M. K. krito ant žemės. Nukentėjusysis M. K. teisme nurodė, kad prieš suduodamas smūgius direktoriui M. M., kaltinamasis L. K. vartojo necenzūrinius žodžius, į patalpą, kurioje įvyko grumtynės, jis (M. K.) įėjo per vidurį, o direktorius ėjo iš galo, T. L. su kitu asmeniu ėjo priekyje. Patalpoje visi stovėjo trikampiu, kaltinamasis smogė direktoriui, tada jis įlindo į tarpą ir kaltinamasis smogė jam, po smūgių buvo suklupęs. Ar buvo sužalotas pats kaltinamasis, nematė. Liudytojas T. L. teisme teigė, kad lydint nepageidaujamus klientus, vienas atsistojo ir bandė pakelti ranką, tada jis jį sugriebė ir paėmęs už nugaros išvedė į laiptinę. Minėtas asmuo buvo paguldytas ant žemės, nes agresyviai priešinosi, mosikavo rankomis, todėl jis užlaužė jam rankas ir pasakė „raminkis“. Laikydamas asmenį, matė, kad kaltinamasis L. K. du kartus smūgiavo M. M. ir M. K.. Viskas vyko taip - į rūbinę įėjo klientas L. K., tada šis šoko į kampą, paskui jį į rūbinę įėjo M. M. ir M. K., jie bandė minėtą klientą išvesti, tačiau klientas atsistojo į kovinę poziciją ir trenkė, tik neatsimena, kam pirmam trenkė, matė porą suduotų smūgių. Po to jis paleido savo klientą (L. K.) ir šoko prie to kliento, kuris smūgiavo, tada jį sugriebė iš nugaros už kaklo ir išvilko į laiptinę. Nematė, kad klientai būtų sužaloti. Ant kolegų matė sužalojimus. Klientas, kurį vedė (L. K.), priešinosi, bet smūgių jam nesudavė, jis gulėjo laiptinėje paguldytas.
Kaltinamojo L. K. ir jo draugo liudytojo L. K. parodymai dėl įvykio nebuvo nuoseklūs ir nesutapo tarpusavyje. Nei kaltinamasis L. K., nei liudytojas L. K. teisme neneigė, jog į klubą „(duomenys neskelbtini)“ abu atėjo jau išgėrę. L. K. taip pat nurodė, kad jo draugas buvo išsitraukęs telefoną, tai galėjo kelti įtarimų, kad filmuoja merginas, buvo priėjusi barmenė ir liepė nefilmuoti, jie jai pasakė, kad nefilmuoja. Liudytojas L. K. teisme teigė, kad kai klubo administratoriai jam ir L. K. liepė išeiti iš klubo ir jis paklausė, kodėl turi eiti, tada jam buvo suduotas smūgis į galvos apatinę dalį ir jis prarado sąmonę, smūgį gavo prie pat rūbinės, o kai atgavo sąmonę, jau buvo kitoje patalpoje ir tada pamatė, kad L. į veidą muša kumščiais tie patys apsaugos darbuotojai, smūgių skaičių buvo sunku suskaičiuoti, jų buvo daug. L. mušė du apsaugos darbuotojai. Liudytojas L. K. teisme teigė, kad smūgį jam sudavė apsaugos darbuotojas, kuris jį vedė. Tačiau kaltinamasis L. K., priešingai nei teisme nurodė jo draugas L. K., teisme teigė, jog jis buvo mušamas visų trijų klubo darbuotojų – M. M., M. K. ir T. L., be to, kaltinamasis L. K. teigė, kad smūgį į pakaušį jo draugui L. K. sudavė ne administratorius, o būtent klubo direktorius M. M., prie kurio jis pašokęs priėjo paklausti, ką šis daro, ir jau tada pasipylė smūgiai jam pačiam. Tokie kaltinamojo L. K. ir liudytojo L. K. parodymai ne tik yra prieštaringi, bet ir nesutampa su kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais. Vaizdo įrašai paneigia liudytojo L. K. parodymus, jog prie rūbinės jam buvo suduotas smūgis į pakaušį ir jis prarado sąmonę, juose matyti, jog besipriešinantį išeiti L. K., iš klubo patalpos už kaklo sugriebęs išveda liudytojas T. L., jokie smūgiai klubo patalpoje neužfiksuoti. Nesutampa kaltinamojo L. K. ir liudytojo L. K. parodymai ir dėl to, kuris asmuo ir kuriuo momentu kaltinamojo draugui sudavė smūgį į pakaušį – pats L. K. teigia, jog smūgį į galvą prie pat rūbinės jam sudavė jį vedęs asmuo, o L. K. teigė, jog smūgį į pakaušį L. K. rūbinėje sudavė būtent klubo direktorius M. M.. Be to, nors kaltinamasis L. K. ir liudytojas L. K. teisme teigė, jog L. K. buvo suduota daug smūgių, liudytojas L. K. taip pat buvo spardomas, be to, buvo ir netekęs sąmonės, tačiau kaip matyti ši tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 36), atvykusiai policijos pareigūnei G. R. L. K. nurodė, kad apsaugos darbuotojas jam trenkė kumščiu į veidą, išmušė dantį, o liudytojas L. K. apskritai nesiskundė jokiais sužalojimais (t. 1, b.l. 36), pareiškimų dėl įvykio pareigūnams neparašė nei vienas, nei kitas. Byloje jokių kitų objektyvių duomenų, be kaltinamojo L. K. bei L. K. parodymų, patvirtinančių, jog liudytojui L. K. buvo suduotas minimas smūgis į pakaušį, nėra. Pastebėtina ir tai, kad greitoji medicinos pagalba į ligoninę išvežė tik kaltinamąjį L. K., tačiau šis iš greitosios pagalbos automobilio pabėgo, neprivažiavus greitosios pagalbos priimamojo (t. 1, b.l. 142-143). Be to, daugybinių kaltinamojo L. K. nurodomų jam suduotų smūgių ir patirtų sužalojimų nepatvirtina ir byloje esanti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė bei specialisto išvada, iš šių įrodymų nustatyta tik tai, kad kaltinamajam padaryti sužalojimai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mastą – jam galimai padarytas galvos sumušimas ir šis neteko dešinio viršutinio kandžio. Nors kaltinamasis L. K. versiją, jog tai jis buvo sumuštas klubo darbuotojų ir smūgius sudavė, nes gynėsi, grindė tuo, kad būtent jis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, tačiau jo paaiškinimai, kad pareiškimo dėl sumušimo neparašė ir iš greitosios pagalbos automobilio pabėgo dėl to, kad jau buvo nukentėjęs panašioje situacijoje ir procesas ilgai užtruko, be to, taip pasielgė dėl vyriško išdidumo, skamba neįtikinamai. Bylos duomenys patvirtina, jog policiją dėl sumušimo po įvykio iškvietė kaltinamasis L. K. (t. 1, b.l. 37-40), tačiau atvykusiems pareigūnams pareiškimo dėl įvykio neparašė nė vienas įvykyje dalyvavęs asmuo (t. 1, b.l. 36).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis L. K.įgyvendino teisę į būtinąją gintį, nes nenustatyta, jog prieš kaltinamajam L. K. suduodant smūgį nukentėjusiajam M. M., o po to ir smūgius nukentėjusiajam M. K., buvo susidariusi situacija, kurioje jis būtų įgijęs tokią teisę. Klubo direktoriaus M. M. ir administratorių M. K. bei T. L. veiksmai, kai šie bandė išvesti iš klubo netinkamai besielgiančius kaltinamąjį ir jo draugą, nelaikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, kadangi tokiu elgesiu klubo darbuotojai siekė apsaugoti klubo tvarką. Bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis M. M., kaip teigia kaltinamasis L. K., ar kuris kitas klubo darbuotojas, sudavė į pakaušį kaltinamojo draugui L. K., ir iš karto po to visi trys klubo darbuotojai puolė mušti kaltinamąjį L. K.. Nors kaltinamojo gynėjas teigė, kad klubo administratoriai apskritai neturėjo teisės drausminti ir išvesti kaltinamojo L. K. su draugu iš klubo patalpų, o turėjo kviesti apsaugos tarnybą, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiųjų M. K., M. M. ir liudytojo T. L. veiksmai prašant netinkamai besielgiančius klubo lankytojus išeiti iš klubo ir juos vedant iš klubo patalpos, neatitinka pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi požymių, juolab tiek kaltinamasis L. K., tiek jo draugas L. K. aiškiai suprato, jog juos iš klubo išprašo klubo administracija, taigi kaltinamasis nukentėjusiuosius sužalojo ne gindamasis, o vadovaudamasis agresyviais interesais. Byloje nenustatytos esminės būtinosios ginties sąlygos, o kaltinamojo L. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam L. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, studijuoja, anksčiau baustas už administracinius nusižengimus. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos intensyvumą, į kaltinamojo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, į sukeltas pasekmes, į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, neneigė sužalojęs nukentėjusįjį M. M. ir galėjęs suduoti smūgį M. K., abiem nukentėjusiesiems padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl minėtų kaltinamojo veiksmų negrįžtamos pasekmės nekilo. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, ir nustačius įpareigojimą, kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nukentėjusysis M. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą 2000 Eur dydžio neturtinę ir 2200 Eur turtinę žalą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2000 Eur (t. 2, b.l. 113-124). Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajam M. M. po kaltinamojo L. K. suduoto smūgio į veidą buvo sulaužytas nosikaulis, dėl ko jis kreipėsi į medikus ir jam buvo rekomenduota septoplastika (nosies pertvaros operacija), teigia, kad nosies forma pakito ir nosies pertvara deformuota dėl kaltinamojo jam suduoto smūgio. Minėta operacija kainuos 2200 eurų. Neturtinę žalą sudaro nepatogumai, susiję su nukentėjusiojo darbu, kurio jis negalėjo kurį laiką atlikti – nukentėjusysis yra klubo direktorius, sužalojimai jam trukdė dirbti, po nosies traumos jautėsi pavargęs, dėl apsunkinto kvėpavimo jautėsi pavargęs, kurį laiką veidas buvo patinęs, matėsi kraujosruvos po kaire akimi, hematoma kairėje akyje. Dėl įvykio nukentėjusysis jautėsi pažemintas, jam buvo nemalonu pasirodyti viešoje vietoje, darbe, pažįstami klausinėjo, iš kur atsirado sužalojimai, dėl ko nukentėjusysis turėjo prisiminti nemalonius išgyvenimus. Įvykio metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nosikaulio lūžis paliko liekamuosius sveikatos sutrikimus. Darbe nukentėjusysis pradėjo jaustis nesaugus.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018).
Kaltinamasis L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiojo M. M. civiliniu ieškiniu nesutinka visiškai, kadangi jis gynėsi nuo jį užpuolusių klubo darbuotojų.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. M. prašo priteisti būsimą žalą už gydymo išlaidas, t. y. ateityje numatomą nosies pertvaros operaciją, kurios kaina, kaip matyti iš pateikto siuntimo, sudaro 2200 Eur (t. 2, b.l. 119). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamojo L. K. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam M. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiam sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nors nukentėjusysis teigė, jog kaltinamasis galimai jam sulaužė ir nosį, nes tai apžiūros metu nurodė gydytojai, tačiau jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, jog tarp L. K. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam M. M. 2019 m. birželio 11-12 d. gydytojų nustatyto nosies pertvaros iškrypimo (t. 2, b.l. 119-120) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokios aplinkybės nepatvirtina nei byloje esanti specialisto išvada (t. 1, b.l. 79-80), nei eksperto P. D. paaiškinimai teisme (t. 2, b.l. 137-138), nei teismo ekspertizės akto išvados (t. 2, b.l. 171-174). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad medikai nosies formos pakitimus nukentėjusiajam konstatavo nuo įvykio pradėjus daugiau nei pusę metų. Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Kadangi bylos medžiaga nepatvirtina, jog medikų nukentėjusiajam M. M. konstatuoti nosies formos pakitimai bei nosies pertvaros iškrypimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiojo reikalavimas iš kaltinamojo priteisti 2200 eurų turtinei žalai atlyginti atmestinas.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Nustatant nukentėjusiajam M. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, taigi matomoje kūno vietoje. Minėtas sužalojimas ekspertų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiojo teigimu, jis, kaip dirbantis vadovaujantį darbą naktiniame klube asmuo, dėl patirto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą ir nepatogumus, bet ir pažeminimo jausmą. Vis dėlto, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje nustatomų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu.
Nukentėjusysis be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Nukentėjusysis teisme akcentavo nepatogumus, susijusius su medikų jam nustatytu nosies pertvaros iškrypimu, kurie trukdo miegui ir gyvenimo kokybei, tačiau išnagrinėjus bylą nenustatyta, jog šis nukentėjusiojo sveikatos sutrikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Duomenų, kad kaltinamojo padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam sukėlė kokius nors rimtus liekamuosius reiškinius, byloje nėra. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. L. K. jauno amžiaus, studijuoja.
Pažymėtina, jog nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, teismas nukentėjusiajam M. M. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 500 Eur, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Ieškinyje yra pateiktas prašymas priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Iš 2019-08-27 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1036180 bei 2019-08-30 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1036181 matyti, jog M. M. advokatui R. S. sumokėjo 2000 Eur (t. 2 , b.l. 121-122). Minėtas advokatas atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus (byloje pateiktas civilinis ieškinys, kurį sudaro trys lapai su trupučiu, taip pat teikė prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, kurį sudaro vienas lapas).
Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktą, kad tik dalį nukentėjusiojo ieškinio reikalavimų teismas pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad procesinėmis išlaidomis pripažintina ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1000 Eur suma patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti (BPK 106 str. 2 d.).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą. Prie ieškinio pateikti priedai patvirtina, jog nukentėjusiojo M. M. gydymo dėl L. K. padaryto sužalojimo išlaidos sudaro 112,57 Eur (1 t., b.l. 122-125). Ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, t.y. nežymaus M. M. sužalojimo, padarymo, ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio sumą ieškovui priteisiant iš kaltinamojo L. K..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą žalą, kurią sudaro 233,17 Eur ligos išmoka, išmokėta M. M. už nedarbingumo laikotarpį. Prie ieškinio pateikti priedai patvirtina, jog nukentėjusiajam M. M. po įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, nuo 2018-12-05 iki 2018-12-21 buvo suteiktas nedarbingumas, už kurį paskaičiuota 233,17 Eur suma (1 t., b.l. 161-165). Ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, t.y. nežymaus M. M. sužalojimo, padarymo, ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio sumą ieškovui priteisiant iš kaltinamojo L. K..
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę (t. 2, b.l. 33-35).
Daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės bylai tirti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, darytais klube (saugomas prie bylos I-ojo tomo viršelio) bei nukentėjusiojo pateiktas kompaktinis diskas (t. 2, b.l. 124), paliktini saugoti byloje, o M. M. sveikatos istorijos bei gydymo įstaigos pateiktas diskas (saugomi prie bylos II-ojo tomo viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini juos pateikusiai gydymo įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.
M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo L. K. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato pagalbai apmokėti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir šio ieškovo naudai iš kaltinamojo L. K. priteisti 112,57 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir 57 ct) turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir šio ieškovo naudai iš kaltinamojo L. K. priteisti 233,17 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus ir 17 ct) turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, darytais klube, bei nukentėjusiojo pateiktą kompaktinį diską - palikti saugoti byloje, o nukentėjusiojo M. M. sveikatos istorijas bei gydymo įstaigos pateiktą diską, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti juos pateikusiai gydymo įstaigai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.