Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1384-912/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
2S-1384-912/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43377-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
O. R., H. R.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1384-912/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43377-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.2.7.1;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Š. 2018 m. sausio 23 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės G. Š. ieškinį atsakovams O. R. ir H. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 1674 Eur turtinę žalą. Teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka esminių procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, dėl turinio ir formos ydingumo negalima nustatyti kreipimosi į teismą pobūdžio. Be to, ieškinys paduotas su tais pačiais trūkumais, kuriuos nustatė Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-31924-816/2017.

II. Atskirojo skundo esmė

2. Ieškovė prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

3. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas. Atsisakymas priimti ieškinį nepagrįstas ir neteisėtas, nes Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje užtikrinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį, tik konstatavęs CPK 2 dalyje nustatytus pagrindus. Teismas atsisako priimti ieškinį, jei ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

4. Ieškovė reikalavimą kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl ginčas nagrinėtinas teisme (CPK 22 straipsnis). Teismas turi teisę ir galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą.

II. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

7. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje užtikrinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

8. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2008).

9. Kiekvienas teismui pareikštas ieškinys turi atitikti bendruosius ir specialiuosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas). Formuluodamas ieškinio dalyką, ieškovas turi įvardyti asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises, ir nurodyti, ko prašo iš teismo. Ieškinio pagrindas pagrindžia ieškinio reikalavimą, todėl ieškinyje turi būti išdėstytos faktinės ieškinio aplinkybės ir nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas tinkamai suformuluoti, tai galima nustatyti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

10. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, atsižvelgdamas į procesinę situaciją, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti arba išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas sutinka su ieškovės atskirajame skundu nurodytu argumentu, kad reikalavimas dėl žalos atlygimo priskirtinas nagrinėti teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinyje mintys dėstomos padrikai, iš ieškinio turinio neaišku, kada konkrečiai atsakovai atliko galbūt neteisėtus veiksmus, kokio pobūdžio yra prašoma priteisti turtinė žala, kaip paskaičiuotas jos dydis.

12. Ieškinyje atsakovais nurodyti O. R. ir H. R., bet nepateikia įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, bet iš ieškinio turinio spręstina, kad ji taip pat siekia išsiaiškinti galbūt prieš ją daromas veikas, turinčias nusikaltimo požymių, ir užkirsti joms kelią.

13. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vertino tai, kad ieškovė analogiško turinio ieškinį, pareikštą tiems patiems atsakovams, pateikė antrą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartyje išsamiai nurodė ieškinio trūkumus – pasiūlė pateikti patikslintą ieškinį, konkretizuoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei aiškiai nurodyti atsakovais pasirinktų asmenų sąsajas su nurodoma žala; ir nustatė terminą jiems pašalinti (civilinė byla Nr. 2-31924-816/2017). Ieškovė nepašalino teismo nurodytų trūkumų, todėl teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pareikštas ieškinys neatitinka esminių procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, dėl jo turinio ir formos ydingumo nėra galimybės teismui nustatyti kreipimosi į teismą pobūdžio. Ieškovė kreipėsi į teismą ne pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas ankstesnėse nutartyse išsamiai išaiškino ieškovei ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7202-863/2015, 2015 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5408-553/2015, 2017 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-31924-816/2017). Vis dėlto ieškinys paduotas iš esmės su tais pačiais trūkumais. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, tokie teismo veiksmai nevertintini kaip ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu ir atsisakymu jį priimti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir jame išdėstyti motyvai šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovės G. Š. 2018 m. sausio 23 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus