Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-22 · Civilinė byla Nr. 2-5408-553/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-22
Bylos Nr.
2-5408-553/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01445-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
G. Š.
Kategorijos
  • 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-5408-553/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01445-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė,

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos G. Š. pareiškimo dėl tyrimo atlikimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. Š. prašo teismo leisti ištirti butelį su nuodais, nurodydama aplinkybes, kad jos kaimynai O. R. ir G. R. jos atžvilgiu smurtauja ir vykdo visokius neteisėtus veiksmus.

Pareiškimą priimti atsisakoma.

Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš pateikto pareiškimo turinio, pareiškėja siekia išsiaiškinti galimai jos atžvilgiu daromas veikas, turinčias nusikaltimo požymių. Veiksmus, turinčius baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, pagal kompetenciją tiria ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūra.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškimą priimti atsisakoma, išaiškinant pareiškėjai jos teisę kreiptis į policijos komisariatą pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290, 291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos G. Š. pareiškimą.

Išaiškinti pareiškėjai jos teisę kreiptis į policijos komisariatą pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Aldona Tilindienė