- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1972-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00821-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Arūnas Rudzinskas (pran.), Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- UAB „Indasta“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. ir atsakovės UAB „Indasta“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo ir 2015 m. birželio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-570/2015 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams UAB „Indasta“, visuomeninei organizacijai Antanavo bendruomenė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, UAB „Raseinių statyba“ dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos atstatyti 0,28 aro žemės, buvusios prie kanalo pusės iš 0,0295 ha žemės sklypo ploto (esančio prie kanalo), išvežti supiltą dumblą ir šiukšles ir tame žemės sklype įrengti kultūrinę ganyklą, tačiau baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė dar kartą patikslino savo reikalavimus ir nurodė, jog šį ieškinį palaiko tik vieno iš atsakovų, t. y. UAB „Indasta“ atžvilgiu, kadangi tik jis pažeidė projekto sąlygas ir valydamas kanalą įėjo į ieškovės žemę. Nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 0,4296 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio sklypo riba eina vandens kanalo viduriu ir ribojasi su valstybei priklausančiu žemės sklypu buvusio Antanavo dvaro teritorijoje. Atsakovai 2013 metais vykdė Europos Sąjungos finansuojamą bendrą „Buvusio Antanavo dvaro sodybos fragmento tvarkybos darbai“ projektą ir be jos sutikimo valė bei gilino vandens kanalą, ant jos sklypo suvertė dumblą, kuris susidarė išgilinus kanalą, be to, atsakovas UAB „Indasta“ neteisėtai 0,28 aro jos pievos iškasė ir šiuo metu buvusi žemė paversta vandens kanalu, t.y. sunaikino jos pievą, sumažindamas kultūrinę ganyklą. Tokie veiksmai pažeidė jos kaip savininkės teises ir žemė tapo netinkama naudoti, t.y. ji pavirto vandens kanalu. Dėl šios priežasties jai sumažėjo pieva, o padidėjo vandens ir deklaruodama pasėlius ji gali deklaruoti mažesnį plotą ir tokiu būdu gauti mažesnes išmokas. Todėl prašo atsakovą UAB ‚Indasta‘ viską atstatyti į pradinę padėtį.
Atsakovas UAB „Indasta“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad kitaip kanalo pagilinti, jog ateityje nebūtų užsemiamos tiek ieškovės, tiek Antanavo dvaro parko teritorija neįmanoma, nes ieškovės sklypo riba pagal nubraižytą punktyrinę liniją ėjo kanalo viduriu. Atlikus tyrimus, ši linija liko nepakitusi ir dabar, tačiau kanalą rekonstruojant galėjo kažkiek sukristi žemių ir tokiu būdu įžengta į ieškovės teritoriją. Tačiau tokie darbai atnešė tik naudą, nes nebeužliejamos pievos, žemę galima tinkamai eksploatuoti, visi kiti gyventojai, kurie kaip ieškovė prieina prie kanalo yra patenkinti, o taip pat neniokojamas istorinis Antanavo dvaro parkas, neužliejami istoriniai paminklai. Taigi šie darbai yra tik naudingi, o ne žalingi ir pačiai ieškovei. Nurodo, kad šiukšlių po potvynio buvo prinešta su nešvariu vandeniu iš Šešupės, o dumblo galėjo likti tik labai mažai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Indasta“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos išvežti iš ieškovei L. S. priklausančio 0,0295 ha žemės sklypo ploto (esančio prie kanalo), u/n (duomenys neskelbtini) supiltą dumblą ir šiukšles ir toje vietoje pasėti pievą. Teismas priteisė ieškovei L. S. iš atsakovės UAB „Indasta“ 12,51 Eur žyminio mokesčio, 86,88 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 1,82 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė valstybei iš ieškovės L. S. 6,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ieškovei L. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4200 ha natūralios (užliejamos ir sausumos) pievos ir ganyklos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Antanavo bendruomenė, siekdama atgaivinti senąjį Antanavo dvarą ir atlikti tvarkybos darbus, buvusio dvaro sodybos teritorijoje, pagal Sūduvos VVG strategijos „Sūduvos krašto kaimo gyventojų kokybės gerinimas“ vykdė priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (t.1 b.l. 93-112) ir tuo tikslu gavo Europos sąjungos paramą „Buvusio Antanavo dvaro sodybos fragmento tvarkybos darbams“ atlikti. Kaip matyti iš projekto esmės aprašymo ir paaiškinamojo rašto, (t.1 b.l.88, 98) šio projekto tikslas buvusio dvaro parko teritorijoje sutvarkyti drenažą, išvalyti tvenkinius ir kanalus, sutvarkyti takus ir t.t. Vandens kanalai turėjo būti išvalyti dar ir dėl to, kad vanduo semia istorinę dvaro koplyčią, o esant lietingam laikotarpiui - visą Antanavo pietrytinę dalį, todėl labai svarbu išvalyti parko teritorijoje esantį kanalą, nes į jį suvesta kelių gatvių drenažinė sistema. Iki projekto įgyvendinimo kanalai buvo užžėlę, apaugę krūmais, kurių netvarkė nei vienas besiribojančio sklypo, tame tarpe ir ieškovė, savininkai.
Teismas nuvyko į ginčo sklypą ir 2014-11-25 atliko įvykio vietos apžiūrą (t. 1, b.l. 174) bei nustatė, kad vandens kanalo gylis apie 50 cm, o kai vanduo pakyla, gali siekti apie 1 m. Jo plotis apie 2,5 m, o vietomis 3,5 m. Pakrantėje didelių dumblo sankaupų nematyti, bet jo šiek tiek yra, jis vietomis apaugęs žole. Žemės sklypas šalia kanalo sausas. Teismas konstatavo, kad po kanalo valymo ieškovės žemės sklypo dydis nesumažėjo, tačiau pasikeitė naudmenos iš užliejamos pievos į vandens kanalą. Laikė, kad neįmanoma ieškovės žemės sklype esančio vandens kanalo užpilti žemėmis be žalos kitiems žemės sklypams padarymo, todėl konstatavo būtinumą ieškovei L. S. savo pažeistas teises ginti kitais būdais - nuostolių, atsiradusių dėl žemės naudmenų pokyčių atlyginimu, servituto nustatymo ar kt. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ji šioje byloje tokių nuostolių neįrodinėjo, jų priteisti nereikalavo, teismas laikė neturįs teisės dėl to pasisakyti.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui UAB „Raseinių statyba“ iš ieškovės L. S. 115, 87 Eur, o iš UAB „Indasta“ 57,92 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniais skundais ieškovė L. S. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą ir 2015 m. birželio 5 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais:
Teismas neatsižvelgė ir neįvertino kai kurių duomenų, reikšmingų teisingam šios bylos išsprendimui. Pagal patvirtintą projektą kanalas neturėjo būti platinamas, bet turėjo būti valomas ir gilinamas, be to, ne per visą plotį, bet tik toje jo dalyje, kuri priklauso valstybei, darbai turėjo būti atliekami iš valstybinės žemės pusės (tą patvirtino ir projektą rengęs liudytojas N. G., ir atsakovės VO Antanavo bendruomenės pirmininkė R. K.). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad kanalo gylis numatomas ne didesnis kaip 1,5 m (plotis nurodytas nebuvo). Taigi projekto tvirtinimo stadijoje tokia kanalo tvarkymo darbų apimtis kartu su kitomis priemonėmis (drenažo sutvarkymu ir kt.) buvo vertinama kaip pakankama tam, kad būtų išspręsta atsakovų akcentuota problema (kad pagerėtų vandens nutekėjimas, nebūtų užliejamas Antanavo dvaro parkas, koplyčia ir kt.), ir jokio būtinumo valyti bei gilinti kanalą kitiems savininkams priklausančiose dalyse ar jį platinti nustatyta nebuvo. Darbų vykdymo pradžioje, remiantis projekto aiškinamuoju raštu, kanalo kontūrai, gylis ir plotis turėjo būti tikslinami vietoje (projekto vykdymo priežiūros tvarka), tačiau į bylą jokių duomenų apie tai, ar kad, iškilo būtinybė kanalą ginčo atkarpoje platinti (juo labiau ieškovės sklype esančios pievos sąskaita) atsakovai nepateikė. Duomenų apie tai, kad ieškovė butų buvusi informuota, su ja būtų tartasi dėl kanalo platinimo jos pievos sąskaita (nesitarta, beje, ir dėl naudojimosi jos sklypu atliekant darbus? buvo bandyta tartis tik dėl dumblo deponavimo jos sklype, su kuo ji nesutiko). Nėra ir duomenų, kad jos nuosavybė būtų buvusi apribota įstatyme nustatytais pagrindais. Teismas taip pat nesiaiškino ir netyrė, ar kanalas buvo tinkamai išvalytas ir pakankamai pagilintas (akivaizdu, kad ne tik kanalo plotis, bet ir jo gylis, bei tinkamas išvalymas turi įtakos tam, kiek jame bus sutalpinta vandens). Taigi, nesant duomenų, kad buvo būtina kanalą ginčo atkarpoje platinti (juo labiau ieškovės pievos sąskaita), nebuvo pagrindo išvadai, kad jo susiaurinimas iki buvusio pločio, turėtų įtaką vandens nutekėjimui, dvaro ar kitų žemės sklypų užliejimui ir pan.Iš byloje esančio RC išrašo matyti, kad visa iki teisės pažeidimo ieškovės sklype buvusi pieva (ganykla), t. y. 0,3778 ha, buvo priskiriama natūralioms užliejamoms pievoms (ganykloms). Tokios pievos specifika yra ta, kad ji yra ir turi būti periodiškai užliejama poplūdžio vandeniu ir maitinama jo atnešamomis maisto medžiagomis. Dėl to tokioje pievoje vyrauja specifiniai natūralūs žolynai, paukščių, vabzdžių, drugelių ir kitų gyvūnų rūšys. Siekiant išsaugoti jose esančią augmeniją, gyvūnų buveines, natūralios užliejamos pievos yra saugomos valstybės, nustatant specialiąsias naudojimo sąlygas, pagal kurias jos turi būti naudojamos atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus, jas draudžiama sausinti, suarti arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį (Žemės įstatymo 22 str. 2 d. 3 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 112 p.), o jų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 51(13) str. Ieškovės pievai (ganyklai) visame 0,3778 ha plote tokios sąlygos buvo nustatytos (nuo 2001-12-27) ir nėra panaikintos iki šiol, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Šiuo atveju, teismui konstatavus, jog įgyvendinant projektą, ieškovei priklausančio sklypo 0,0028 ha plote pieva buvo paversta kanalu, o 0,0295 ha plote pieva užversta dumblu ir šiukšlėmis, ir atsižvelgiant į minėtą pievos statusą (saugotina natūrali užliejama pieva), buvo pažeistos ne tik ieškovės nuosavybės teisės, bet ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. valstybės interesai, padarant žalą aplinkai. Teismas pripažino, kad ieškovei žala yra padaryta. Pagal CK 6.281 str. 1 d. priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įpareigoti atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Šiuo atveju, teismas sprendė, kad žalos atlyginti natūra (atkuriant buvusią iki teismo pažeidimo padėtį) nėra galimybės (ieškovė šiame apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl su tokia teismo išvada nesutinka), bet nuostolių nepriteisė, nes, anot teismo, ieškovė jų neįrodinėjo ir priteisti neprašė, t. y. atmetė ieškovės reikalavimą, nors žalos padarymą jos nuosavybei konstatavo. Ieškovės manymu, toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu: teismas turėjo ieškovei pasiūlyti pateikti savo argumentus dėl žalos įvertinimo pinigine išraiška, o, jai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, nustatyti jų dydį pats arba įpareigoti atsakovus užtikrinti žalos atlyginimą (CK 6.249 str. 1, 3 d.). (2013-06-21 LAT nutartis c.b. 3K-3-374/2013).Ieškovė taip pat mano, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų esamoje situacijoje neatitinka ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas: nors, formaliai vertinant, ieškovės reikalavimas dėl 0,0028 ha sklypo dalies buvo atmestas, o patenkintas tik dėl 0,0295 ha sklypo dalies, tačiau jos teisių pažeidimas (žalos padarymas) yra konstatuotas jose abejose, todėl jai turėtų būti atlygintos visos arba didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų, o ne 30 proc., kaip nusprendė teismas.Atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendime teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų atsakomybės ir jos ribų, t.y. vienintelį atsakovą UAB „Indasta” įpareigojo iš ieškovės sklypo dalies (0,0295 ha) išvežti dumblą ir šiukšles, bet visiškai nemotyvavo, kodėl tik šis vienintelės atsakovas prieš ieškovę yra atsakingas, be to, visa apimtimi, o kiti atsakovai ne (neaišku, ar jų atžvilgiu byla yra nutraukta, ar jie nuo atsakomybės yra atleisti ir kokiais pagrindais). Ieškovė mano, kad šiuo atveju, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylos esmė nebuvo atskleista ir jos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus nebus galimybės, be to, teismas galimai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (valstybės) materialiųjų teisių.Teismas sprendime dėl kitų atsakovų, tame tarpe UAB „Raseinių statyba“ atsakomybės ir jos ribų nustatymo nepasisakė, juo labiau šis atsakovas buvo generalinis rangovas. Pagal sutartį UAB „Raseinių statyba“ turėjo teisę tikrinti atliekamų darbų eigą, kiekį ir kokybę, kontroliuoti darbus ir reikalauti pašalinti nustatytus pažeidimus, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis tinkamai kontroliavo atsakovo UAB „Indasta“ atliekamus darbus. Tai reiškia, kad šis atsakovas taip pat atsakingas už padarytą žalą. Galimai už žalą yra atsakingi ir kiti asmenys, tačiau dėl jų atsakomybės spręsti šiuo atveju nėra galimybės, kol byla nebus grąžinta nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniais skundais atsakovė UAB „Indasta“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat kitu apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. papildomą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, visą 173,77 Eur sumą priteisti iš ieškovės L. S..
Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais:
Apeliantas dėjo visas pastangas ginčą išspręsti taikiai, teismui pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad jis atliko visus savo įsipareigojimus ir ieškovės interesų nepažeidė, tačiau teismas jų neįvertino. Atsakovo direktorius ne kartą asmeniškai susitiko su ieškove tiek jos namuose, tiek darbo vietoje, pateikė jai dumblo deponavimo sutartį pasiūlomąja forma, kad ieškovė susipažintų, pateiktų savo pasiūlymus, tačiau atsakovė vis reikalavo, kad jai kažkas būtų siūloma. Ieškovei nesutikus sudaryti sutartį, gruntas buvo panaudotas parko teritorijoje sklypo nelygumams išlyginti. Apeliantas nurodė, kad sutvarkė ieškovės sklypo dalį, tačiau ieškovė vis tiek nusprendė ginčą spręsti teismo keliu.Pateikus teismui ieškinį Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija nustatyti ieškinio faktinėms aplinkybėms. Vietos apžiūros akte nustatyta, kad teritorija sutvarkyta, dumblo ar šiukšlių ieškovei priklausančiame sklype nėra, žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos. Apeliantas niekaip nėra įsipareigojęs tvarkyti ieškovės sklypo dalį, rinkti šiukšles, taip pat įrengti ir kultūrinę ganyklą sklypo dalyje, kuri ne vienerius metus dar prieš kanalo valymą buvo apleista ir neprižiūrima. Tai patvirtina byloje esančios fotofiksacijos. Nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingai apskaičiuotos. Taip pat nurodo, kad ieškovė puikiai žino, jog kanalo valymo darbus atliko atsakovė UAB „Indasta“, o ne atsakovas UAB „Raseinių statyba“, todėl atmetus ieškinį šio atsakovo atžvilgiu, jo visos turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos tik iš ieškovės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Raseinių statyba“ prašo ieškovės apeliacinius skundus prašo spręsti teismo nuožiūra, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys atsakovo UAB „Raseinių statyba“ atžvilgiu, nėra apskųsta. Taip pat prašo ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo atmesti, o atsakovo UAB „Indasta“ apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo patenkinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-05 papildomą sprendimą pakeisti ir iš ieškovės L. S. atsakovo UAB „Raseinių statyba“ naudai priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko, nes jokių kanalo kasybos darbų nevykdė.
Atsiliepime į atsakovės UAB „Indasta“ apeliacinį skundą ieškovė L. S. prašo atsakovės UAB „Indasta“ apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentus, jog sklypo dalį jis sutvarkė, paneigia nustatytos aplinkybės atlikus patikrą vietoje NMA prie ŽŪM 2014-01-09 raštas Nr. BRK-(6.3)-231, tuo įsitikino ir teismas nuvykęs į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Kitokių įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, apeliantas nepateikė. Apeliantas su ieškove kanalo valymo ir gilinimo darbų atlikimo iš ieškovės pusės su ieškove nederino ir jos sutikimo neturėjo. Ieškovės nuomone apeliantas turėjo gauti atitinkamus leidimus, kadangi ieškovės sklype esanti pieva turi specialųjį statusą – natūrali užliejama pieva ir yra saugoma valstybės. Apeliantas nepagrįstai prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. 2015-05-30 PVM sąskaita faktūra JJV Nr. 3771 neįrodo, kad 121 Eur buvo sumokėtas. Už suteiktas teisines paslaugas.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Indasta“ prašo jos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kanalo valymo darbai buvo atliekami 2013 m. sausio mėnesį ir valoma buvo tik iš parko teritorijai priklausančios pusės, tačiau dėl pelėtos vietovės, valant vieną kanalo pusę, eilę metų permirkęs gruntas natūraliai slinko iš kitos kanalo pusės į išvalytą pusę, dėl ko išsivalė visas kanalas. Ieškovė posėdžių metu pateikė du skirtingus dokumentus UAB „Topografas“ 2014-05-16 parengtą ir UAB „Nišos matavimai“ 2014-11-25. Teismo posėdžių metu ieškovės reikalavimai ir tariamai padarytos žalos dydis nuolat kito, buvo pateikiami vienas kitam prieštaraujantys dokumentai. Dėl padarytos žalos aplinkai ieškovė nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų.
Atsiliepime į atsakovo UAB „Indasta“ apeliacinį skundą atsakovė Kazlų Rūdos savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė pagal bendradarbiavimo sutartį išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Leidimas statyti naują statinį/rekonstruoti statinį/atnaujinti statinį 2013-09-16 buvo perregistruotas Antanavo bendruomenės vardu. Leidimo parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri padarė išvadą, jog pažeidimų nenustatyta. Atsakovė neturėjo pareigos ir nevykdė Antanavo bendruomenės projekto įgyvendinimo ar priežiūros funkcijų, todėl ieškovei priklausančiame žemės sklype jokių kanalo valymo darbų neorganizavo ir nevykdė. Tai reiškia, kad atsakovo ir apelianto UAB „Indasta“ jokie sutartiniai santykiai nesiejo ir jokių bendrų veiksmų neatliko.
Atsiliepime į ieškovės L. S. apeliacinį skundą atsakovė Kazlų Rūdos savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, priežastinį ryšį su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis bei žalos dydį. Apeliantė bandė įrodyti atsakovės kaltę dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento. Tačiau šie argumentai atmestini, kadangi leidimo parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri padarė išvadą, jog pažeidimų nenustatyta. Apeliantė nenurodė ir neįrodė, kokius konkrečius neteisėtus atsakovės veiksmus atliko bendrai su kitais atsakovais. Atsakovė ieškovei priklausančiame žemės sklype jokių kanalo valymo darbų neorganizavo ir nevykdė. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovė neturi teisinio suinteresuotumo, todėl prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovės L. S. apeliaciniai skundai tenkintini, atsakovės UAB „Indasta“ apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 0,4296 ha žemės ūkio paskirties sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su valstybei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu buvusio Antanavo dvaro sodybos parko teritorijoje. Riba tarp šių sklypų ėjo vandens kanalo viduriu per taškus, plane pažymėtus 1-2-3-4 ir sudarė 37,82 m. 2013 m. sausio mėnesį buvo atliekami šio kanalo valymo ir gilinimo darbai, po kurių vandens kanalas atkarpoje tarp taškų 1-4, pasak ieškovė, buvo praplatintas į jos sklypo pusę, dėl ko buvo pakeista jos sklypo žemės naudmenų sudėtis, t. y. natūralios (užliejamosios ir sausumos) pievos bei ganyklos plotas sumažėjo 0,0028 ha (nuo 0,3778 ha iki 0,3750 ha), o vandenų plotas atitinkamai tiek pat padidėjo (nuo 0,0163 ha iki 0,0191 ha). Be to, dar 0,0295 ha plote natūrali (užliejama ir sausumos) pieva ir ganykla buvo sunaikinta, užpylus ją iš kanalo iškastu dumblu ir šiukšlėmis. Ieškovė manydama, kad jos, kaip savininkės, teisės buvo pažeistos, reikalavo iš atsakovų solidariai jai padarytą žalą atlyginti natūra – atkuriant padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš kitos kanalo pusės žemė priklauso valstybei ir yra buvusio Antanavo dvaro parko teritorijoje. Antanavo bendruomenė, siekdama atgaivinti senąjį Antanavo dvarą ir atlikti tvarkybos darbus, buvusio dvaro sodybos teritorijoje, pagal Sūduvos VVG strategijos „Sūduvos krašto kaimo gyventojų kokybės gerinimas“ vykdė priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ ir tuo tikslu gavo Europos Sąjungos paramą „Buvusio Antanavo dvaro sodybos fragmento tvarkybos darbams“ atlikti. Šio projekto tikslas buvusio dvaro parko teritorijoje sutvarkyti drenažą, išvalyti tvenkinius ir kanalus, sutvarkyti takus ir t.t. Vandens kanalai turėjo būti išvalyti dar ir dėl to, kad vanduo semia istorinę dvaro koplyčią, o esant lietingam laikotarpiui - visą Antanavo pietrytinę dalį, todėl labai svarbu išvalyti parko teritorijoje esantį kanalą, nes į jį suvesta kelių gatvių drenažinė sistema. Iki projekto įgyvendinimo kanalai buvo užžėlę, apaugę krūmais, kurių netvarkė nei vienas besiribojančio sklypo, tame tarpe ir ieškovė, savininkai (1 t., b. l. 88, 92–112).
Pirmosios instancijos teismas išklausęs liudytojų parodymus, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei 2014-11-25 nuvykęs ginčo sklypą ir atlikęs įvykio vietos apžiūrą nustatė, kad vandens kanalo gylis yra apie 50 cm, o kai vanduo pakyla, jo gylis gali siekti apie 1 m. Jis yra apie 2,5 m, o vietomis 3,5 m. pločio. Teismas taip pat nustatė, kad pakrantėje didelių dumblo sankaupų nematyti, bet jo šiek tiek yra, jis vietomis apaugęs žole. Žemės sklypas šalia kanalo sausas. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad po kanalo valymo ieškovės žemės sklypo dydis nesumažėjo, tačiau pasikeitė naudmenos iš užliejamos pievos į vandens kanalą, tačiau sprendė, kad tenkinus ieškinį būtų padaryta dar didesnė žala ir iš dalies sužlugdytas 677 824, 52 Lt vertės Europos Sąjungos lėšomis finansuotas projektas, juo labiau, kai kitiems Antanavo bendruomenės nariams ir šios vietovės gyventojams projektas atnešė tik teigiamus pokyčius, padėjo išvengti Šešupės upės sukeliamų potvynių neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos atstatyti 0,28 aro žemės, buvusios prie kanalo pusės iš 0,0295 ha žemės sklypo ploto (esančio prie kanalo), užpylus žemėmis ieškovės pusėje kanalą, būtų padaryta didesnė žala, sutriktų vandens nutekėjimas, vėl būtų užliejamas Antanavo dvaro parkas, ieškovės ir kitų gyventojų žemės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Indasta“ vykdydama projektą išvalė vandens kanalą ieškovės pusėje, tačiau palikdo ant kranto šiek tiek dumblo sankaupų, todėl pagrįstai atsakovą UAB „Indasta“ įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pašalinti ant ieškovės sklypo likusius dumblo, šiukšlių likučius ir toje vietoje atsėti pievą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Indasta“ apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nurodyti argumentai, kad apeliantas yra visiškai sutvarkęs ieškovei priklausančio žemės sklypo teritoriją, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovę UAB „Indasta“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos išvežti iš ieškovei L. S. priklausančio 0,0295 ha žemės sklypo ploto (esančio prie kanalo) supiltą dumblą ir šiukšles ir toje vietoje pasėti pievą, yra pagrįsta ir teisėta. Juo labiau, jog teismas ne tik įvertino byloje šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, bet buvo nuvykęs į vietą apžiūrėti ginčo teritoriją ir nustatė prieš tai minėtas aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės UAB „Indasta“ apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos ji išdėstė savo atsiliepime į ieškinį, paaiškinimuose ir dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Todėl teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.
Apeliantė L. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui pripažinus, jog ieškovei žala yra padaryta, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turėjo įpareigoti atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Šiuo atveju, teismas sprendė, kad žalos atlyginti natūra (atkuriant buvusią iki teismo pažeidimo padėtį) nėra galimybės, bet nuostolių nepriteisė, nes ieškovė jų neįrodinėjo ir priteisti neprašė, t. y. atmetė ieškovės reikalavimą, nors žalos padarymą jos nuosavybei konstatavo. Ieškovės manymu, toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu, nes teismas turėjo ieškovei pasiūlyti pateikti savo argumentus dėl žalos įvertinimo pinigine išraiška, o, jai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, nustatyti jų dydį pats arba įpareigoti atsakovus užtikrinti žalos atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje įrodyta, jog ieškovės žemės sklype esančio vandens kanalo užpilti žemėmis be žalos kitiems žemės sklypams padarymo neįmanoma, todėl konstatuotinas būtinumas ieškovei L. S. savo pažeistas teises ginti kitais būdais – nuostolių, atsiradusių dėl žemės naudmenų pokyčių atlyginimu, servituto nustatymo ar kt.), o atsižvelgiant į tai, kad ji šioje byloje tokių nuostolių neįrodinėjo, jų priteisti nereikalavo, teismas dėl to pasisakyti negali.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais.
Apeliantė savo apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-374/2013, kurioje ieškovas prašė įpareigoti atsakovus - įmones, teikiančias ieškovo žemės sklype esančių pastatų savininkams ryšio paslaugas, - nugriauti neteisėtai pastatytus metalinius konteinerius. Teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad kasatoriaus nuosavybės teisių pažeidimo mastas yra palyginti nedidelis, ir atsakovams priklausančių konteinerių nukėlimas, atsižvelgiant į tokio veiksmo padarinius mobiliojo ryšio paslaugų vartotojams, nepripažintinas proporcinga priemone kasatoriaus nuosavybės teisei apginti. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju, kai ginčas kilo iš nuosavybės teisinių santykių bei turint omenyje civilinio proceso tikslus, iš kurių vienas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, bylą nagrinėję teismai, konstatavę kasatoriaus nuosavybės teisės pažeidimą, nors ginčo šalys nebuvo pareiškusios tokio reikalavimo, turėjo ex officio spręsti dėl kitų galimų kasatoriaus pažeistos teisės gynimo būdų taikymo esamoje teisinėje ir faktinėje situacijoje (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 2 straipsnis), pasiūlant šalims pateikti atitinkamus argumentus ir įrodymus arba susitarti dėl savininko teisių pažeidimo kompensacijos.
Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susidarė analogiška situacija. Teismas šioje byloje konstatavo, kad ieškovės teisės yra pažeistos, tačiau atstatyti jos žemės sklypą į pradinę padėtį būtų neįmanoma ir žala aplinkinių sklypų savininkams būtų padaryta ženkliai didesnė, nei nuosavybės teisių pažeidimo mastas šioje byloje. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje įrodyta, kad ieškovės žemės sklype esančio vandens kanalo užpilti žemėmis be žalos kitiems žemės sklypams padarymo neįmanoma, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo ir būtinumą ieškovei L. S. savo pažeistas teises ginti kitais būdais – nuostolių, atsiradusių dėl žemės naudmenų pokyčių atlyginimu, servituto nustatymo ar kt.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tačiau vadovaujantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi, nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatavęs, jog ieškovės teisės yra pažeistos, turėjo ex officio spręsti dėl kitų galimų ieškovės pažeistos teisės gynimo būdų taikymo esamoje teisinėje ir faktinėje situacijoje (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 2 straipsnis) bei pasiūlyti šalims pateikti atitinkamus argumentus ir įrodymus arba susitarti dėl savininko teisių pažeidimo kompensacijos. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atstatyti 0,28 aro žemės, buvusios prie kanalo pusės iš 0,0295 ha žemės sklypo ploto, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, todėl ši skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, neteisėta dėl ko naikintina, o byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė L. S. ir atsakovė UAB „Indasta“ apeliaciniais skundais skundžia ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovės UAB „Raseinių statyba“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas gali būti sprendžiamas tik galutinai išnagrinėjus šią civilinę bylą, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2015 m. birželio 5 d. papildomas sprendimas naikintini ir šioje dalyje byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas ir iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. papildomą sprendimą panaikinti.