Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d., neužtikrinant privatumo kalbantis telefonu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla, kai ji atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nors civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar atsakovė (jos pareigūnai) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant atsakovės (jos pareigūnų) veikos (neveikimo) neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad taksofonai buvo bendruose koridoriuose, nebuvo bent minimaliai atitverti, todėl nebuvo užtikrintas privatumas kalbantis su advokatu, šeimos nariais, artimaisiais.

Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Galiojančios Vidaus tvarkos taisyklės) atitinkamos nuostatos.

BVK (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 102 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (BVK 102 straipsnio 3 dalis). BVK (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d. (toliau – ir BVK galiojanti redakcija) 43 straipsnio 1 dalyje panašiai reglamentuojama, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką (BVK galiojančios redakcijos 43 str. 3 d.).

Vidaus tvarkos taisyklių 39 punkte buvo nurodyta, kad nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviroje kolonijoje, pusiaukelės namuose ir gyvenančius už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Jeigu skambindamas telefonu nuteistasis (suimtasis) pažeidžia skambinimo tvarką, pataisos pareigūnas jį įspėja. Jei šis pažeidimas pakartojamas ar padaromas naujas skambinimo tvarkos pažeidimas, pataisos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ir surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui (Vidaus tvarkos taisyklių 41 p.). Pagal Galiojančių Vidaus tvarkos taisyklių 78 ir 81 punktus, jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, ir (arba) laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nustato, kad skambinimo naudojantis interneto telefonija metu jis bendrauja su asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) tokiu būdu paskambinti suimtasis ar nuteistasis nebuvo gavęs leidimo arba asmuo, su kuriuo nuteistasis ketina bendrauti interneto telefonija, nepateikia (neparodo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija. Nutrauktas pokalbis telefonu ar interneto telefonija laikomas įvykusiu.

Minėtos teisės normos, reglamentuojančios nuteistųjų skambinimo telefonu ir naudojantis interneto telefonija tvarką, numato tam tikrus šių teisių apribojimus: nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė pareigūnams kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis. Galimybė pareigūnams nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos. Pareiškėjo pageidaujamas taksofonų (telefonų) izoliavimas trukdytų pareigūnams atlikti jiems teisės aktais priskirtą nuteistųjų telefoninių pokalbių kontrolės funkciją. Pažymėtina ir tai, kad minėti ribojimai yra susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus nustato Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklės nereglamentuoja taksofonų (telefonų) patalpos įrengimo, nenustato, kaip techniškai taksofonai (telefonai) turi būti įrengti, nenumato, kad jų įrengimas privalo užtikrinti pokalbio privatumą. Jokių reikalavimų taksofono (telefono) patalpų įrengimui nenumato ir kiti galiojantys teisės aktai, todėl taksofono įrengimas bendrame koridoriuje ir jo neatitvėrimas nuo koridoriaus erdvės negali būti laikomas neteisėtu atsakovės veiksmu.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu neužtikrinimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu. Skunde pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių teisės kalbėti telefonu pažeidimo atvejų, kada, kokiam konkrečiam advokatui jis negalėjo paskambinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad realiai buvo kliudoma pareiškėjui palaikyti socialinius, šeiminius ryšius, bendrauti su advokatu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad neužtikrintas privatumas kalbant telefonu galėjo išskirti jį iš kitų nuteistųjų. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl replikų iš kitų nuteistųjų arba kitokio teisės skambinti telefonu pažeidimo jis raštu kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją, o ši į tokį kreipimąsi nereagavo, todėl skundo argumentai, kad girdėdami jo pokalbius kiti nuteistieji neigiamai replikavo, kad jis telefonu negalėjo pasikalbėti su advokatu, laikytini deklaratyviais, negalinčiais patvirtinti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).

Pareiškėjas teigia, jog dėl neužtikrinto privatumo kalbantis telefonu, patyrė neigiamus išgyvenimus, kančią, patyčias, diskomfortą, pablogėjo reputacija ir santykiai su kitais nuteistaisiais, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovės į bylą pateiktoje Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje (b. l. 11-12) nurodoma, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl patiriamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas kalbantis telefonu, į psichologus nesikreipė, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad dėl skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs ir nepagrįsti teiginiai negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovės nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamai įrengto taksofono, taip pat pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pasireiškimo fakto (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-648-815/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-541-525/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, naujausią LVAT praktiką, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.