Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei I. S., išvadą teikiančiai institucijai Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovės I. S. priešieškinį dėl leidimo be vaiko tėvo sutikimo nepilnamečiui nuolat gyventi į užsienio valstybę, išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys, priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. R. ir atsakovė I. S. yra nepilnamečio K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-70-1024/2017, kuria šalys susitarė, kad R. R. mokės išlaikymą savo sūnui K. R. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017 m. vasario l d. bei buvo nustatyta R. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsiėmimo

Ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškovas atsiima ieškinio reikalavimus, susijusius su sūnaus K. R. gyvenamosios vietos nustatymu Lietuvoje ir neprieštarauja, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku išvyktų nuolat gyventi į užsienio valstybę. Ieškovo sutikimas su priešieškinio reikalavimu dėl atsakovės išvykimo su nepilnamečiu vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę, laikytinas priešieškinio reikalavimų dalies pripažinimu (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnis).

Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas pateikė prašymą, kuriuo atsiima ieškinio reikalavimus, susijusius su sūnaus K. R. gyvenamosios vietos nustatymu Lietuvoje, atsakovė sutiko, kad ieškovas šioje dalyje ieškinį atsiimtų, dalies ieškinio atsiėmimas neprieštarauja įstatymui ir šalių valiai, todėl ieškovui atsiėmus ieškinį dėl dalies ieškinio reikalavimų, ieškinys dalyje dėl reikalavimo nustatyti sūnaus K. R. gyvenamąją vietą Lietuvoje, paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Bylos medžiaga nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-70-1024/2017, kuria buvo nustatyta ieškovo R. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Abi šalys sutinka, kad ši tvarka turi būti pakeista, kadangi atsakovė I. S. su nepilnamečiu sūnumi K. R. išvyko gyventi į užsienio valstybę, ieškovas tam neprieštarauja ir kreipėsi dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl trijų aspektų – dėl baudos skyrimo atsakovei nevykdant pareigos pateikti nepilnamečio vaiko darželio, mokyklos atostogų grafiko, dėl nepanaudotų atostogų dienų pridėjimo prie vasaros atostogų, dėl oro uostų, į kuriuos turi vaikas atskristi. Kadangi dėl šių bendravimo sąlygų tarp šalių kilo ginčas, dėl jų teismas pasisako plačiau.

Teismas pažymi, kad suteikti galimybę bendrauti su vaiku kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga, šiuo atveju – atsakovės. Atsakovė neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti su tėvu, todėl nagrinėjamu atveju sprendime neįtvirtinus galimybės perkelti pasimatymų datą tėvo prašymu, motina vis vien turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko bendravimas su tėvu įvyktų, ir, atsižvelgusi į faktines aplinkybes, kiek įmanoma suteikti galimybes vaikui ir tėvui matytis. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo ir vaiko susitikimas gali neįvykti dėl vaiko ligos, atsakovei pateikus gydytojo pažymą ieškovui. Teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą, siekiant netraumuoti vaiko ir nepaversti jo nuolatiniu keleiviu tarp skirtingų valstybių, be to, prioritetas teiktinas bendravimo su vaiku kokybei, o ne trukmei. Teismas daro išvadą, kad perkėlimas neįvykusių tėvo susitikimų su vaiku šioje byloje neužtikrina geriausių vaiko interesų, nes atostogų dienų perkėlimas suteikia prioritetą ne vaiko interesams, o skyrium gyvenančio tėvo patogumui, be to, tokiu būdu būtų apribota atsakovės teisė savo atostogų metu bendrauti su vaiku, kartu leisti atostogas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, šioje dalyje ieškovo prašymas nepanaudotas atostogų dienas pridėti prie vasaros atostogų, netenkinamas.

Trečia, ieškovas pageidavo, kad nepilnametis vaikas būtų atskraidintas į Vilniaus arba Kauno oro uostus, o ne į Palangos oro uostą, kadangi jis gyvena Vilkaviškio rajone, iki Kauno oro uosto jam susidarytų apie 80 km, iki Vilniaus – 170 km, ir šis atstumas būtų žymiai trumpesnis ir patogesnis vaikui, nereikėtų ilgų valandų praleisti kelionėje.

Pažymėtina, kad atsakovė neprieštaravo tam, kad vaikas būtų paimamas iš oro uostų, tačiau norėjo, kad Palangos oro uostas taip pat būtų įtrauktas į oro uostų sąrašą. Ieškovas sutiko, kad pasibaigus vaiko viešnagės laikui pas jį, vaikas būtų grąžintas į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nepilnamečio šalių vaiko parskraidinimas į Vilniaus ar Kauno oro uostus labiausiai atitinka vaiko interesus, kadangi atsakovas gyvena Vilkaviškio rajone, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta bus užsienio valstybėje ir pasimatymams su tėvu jis bus specialiai parskraidinamas į Lietuvą, atsakovės giminės gyvena Plungėje, ir vaiko pasiėmimas iš jo buvimo vietos Lietuvoje reikštų, kad dalį švenčių, atostogų dienų vaikas praleistų kelionėje, vykdamas įvairiu transportu, o tai pažeistų vaiko interesus, jo teisę į poilsį ir neatitiktų psichologiškai saugios berniuko raidos kriterijų. Esant šioms aplinkybėms, teismas nustato, kad ieškovas R. R. pasiima sūnų iš Vilniaus arba Kauno oro uostų vaikui atskirdus į Lietuvą, ir pasibaigus bendravimo laikui, t. y. paskutinę atostogų dieną, grąžina sūnų į tą vietą, kurioje vaikas yra apsistojęs viešnagės Lietuvoje metu; vaikas perduodamas atsakovei arba vaiką Lietuvą atlydėjusiam asmeniui.

Taip pat teismas pasisako dėl bendravimo tvarkos nustatymo rudens ir pavasario atostogų laiko vaiko mokyklos lankymo metu. Ieškovas prašė nustatyti, kad K. R. pradėjus lankyti mokyklą, vaikas kasmet su ieškovu praleidžia rudens ir pavasario atostogas. Atsakovės atstovė parengiamojo posėdžio metu, vykusio 2018 m. kovo 30 d. metu, paaiškino, kad atsakovės patikslintame priešieškinyje yra išskirtos papildomos pavasario atostogos. Tokios atostogos yra išskirtos, kadangi ieškovas su vaiku lyginiais metais praleidžia Šv. Kalėdų šventes, o nelyginiais metais – Šv. Velykų šventes; tačiau kitais metais mamai priklausys Šv. Kalėdų šventės kaip lyginiais metais, kaip nelyginiais metais – Šv . Velykų šventės ir susidarys ilgas laiko tarpas kai tėtis nematys vaiko tarp Šv. Velykų švenčių ir Šv. Kalėdų švenčių, todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp Šv. Kalėdų švenčių ir Šv. Velykų švenčių mokykloje numatytos papildomos atostogos, todėl atsakovė ir siūlo ieškovui praleisti vaiko papildomas pavasario atostogas. Parengiamojo posėdžio metu šalys dėl šių bendravimo tvarkos punktų išsiaiškino, ieškovas ir jo atstovė sutiko su atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka rudens ir pavasario atostogų laiku vaiko mokyklos lankymo metu, todėl šie bendravimo tvarkos punktai nustatyti pagal atsakovės patikslintame priešieškinyje išdėstytą tvarką.

Ieškovas prašė nustatyti vieną iš bendravimo tvarkos punktų tai, kad atsakovei nevykdant nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku, bus laikoma, kad atsakovė savo valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, iš esmės pažeidžia ieškovo ir nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus ir tai bus laikoma esminiu įrodymu ieškovui kreipiantis į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su ieškovu. Tuo tarpu atsakovė pašė nustatyti vieną iš bendravimo tvarkos punktų tai, kad ieškovo R. R. bendravimas su sūnumi negali pažeisti vaiko mokymosi mokykloje proceso, t. y. mokslo metų ir atostogų grafiko, todėl iškilus neaiškumams ir ginčams tarp vaiko tėvų, prioritetas teikiamas mokykloje nustatytam mokslo metų režimui. Teismas pripažįsta šias šalių siūlomas bendravimo tvarkos nuostatas perteklinėmis, kadangi geriausių vaiko interesų užtikrinimo garantijos yra nustatytos įstatymuose, reglamentuojančiuose tėvų pareigas vaikams, be to, teismo sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, dėl jų pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje, todėl nustatyti šalių prašomų bendravimo nuostatų teismo sprendimu nėra būtinybės.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-70-1024/2017, kuria šalys susitarė, kad R. R. mokės išlaikymą savo sūnui K. R. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017 m. vasario l d.

Atsakovės atstovė sumažinusi priešieškinio reikalavimą prašė iš ieškovo priteisti sūnaus išlaikymui po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindė tuo, kad vaikas pradėjo lankyti darželį, todėl išaugo išlaidos papildomiems drabužiams, avalynei, kuri skiriama darželiui, be to, per metus nuo priteisto išlaikymo priteisimo padidėjo kainos, bei pakilo minimali mėnesinė alga.

Ieškovas su reikalavimu dėl išlaikymo padidinimo nesutiko, teigė, kas sūnaus išlaikymui pakanka 150 Eur, be to, jis šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje ir didesnio išlaikymo neturi iš ko teikti.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečiui K. (duomenys neskelbtini) sueis trys metai, jis lanko vaikų darželį Didžiojoje Britanijoje. Nagrinėjamu atveju nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pasikeitė aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu, t. y. nepilnamečio K. poreikiai padidėjo jam pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, kartu atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t. y. išlaidos lavinimo priemonėms, mokestis už ugdymo įstaigą bei papildomi drabužiai, avalynė. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui, taip pat, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Nors atsakovė su vaiku išvyko gyventi į kitą valstybę, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant padidėjusius vaiko poreikius, nes ugdymo įstaigą vaikas lankytų ir Lietuvoje, jo poreikiai vienodai didėtų tiek gyvenant Lietuvoje, tiek kitoje valstybėje.

Atsakovė nurodė, kad minimaliai vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia minimaliai bent 400 Eur. Šias išlaidas sudaro – 120 Eur maistui, 20 Eur higienos prekėms, 40 Eur komunaliniams mokesčiams, nuomai, 40 Eur rūbams, avalynei, 20 Eur, vaistams, vitaminams, 40 Eur lavinimo priemonėms, žaislams, 20 Eur laisvalaikio pramogoms, 246 Eur mokestis už ugdymo įstaigą. Nors ieškovas šias atsakovės išlaidas sūnaus išlaikymui ginčijo ir teigė, kad jos yra aiškiai per didelės, išpūstos ir kad tokių išlaidų vaikui nereikia, tačiau teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, atsakovės nurodyta suma nėra neproporcingai didelė, nurodytos sumos atitinka realias tiek maisto, tiek rūbų, avalynės bei kitas kainas, teisingumo, protingumo kriterijus, atsakovė į bylą pateikė prekių, kurios reikalingos vaiko sveikatai, higienai, kainas, taip pat pateikti dokumentai, pagrindžiantys mokėtinus nuomos ir komunalinius mokesčius.

Ieškovas nesutikdamas su atsakovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nurodė, kad jo turtinė padėtis nuo šalių patvirtintos taikos sutarties sudarymo pasikeitė iš esmės, tačiau ne į gerąją pusę. Paaiškino, kad daugelį metų dirbo užsienyje, tačiau tolimesnio kvietimo dirbti užsienyje nebegavo ir šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, jis siunčiamas mokytis ir ketina įgyti tolimųjų reisų vairuotojo kvalifikaciją.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė I. S. dirba Didžiojoje Britanijoje, jos mėnesio darbo užmokestis yra 1200 svarų, t. y. apie 1352 Eur, ji su draugu nuomojasi būstą, kuriame gyvena kartu su šalių nepilnamečiu vaiku. Iš byloje pateiktos Lietuvos darbo biržos pažymos matyti, kad ieškovas R. R. yra registruotas Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriuje nuo 2018 m. vasario 26 d. Iš Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriaus 2018 m. kovo 23 d. siuntimo matyti, kad R. R. bus siunčiamas mokytis vairuotojo kvalifikacijai gauti. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jo mėnesio pajamas sudaro 70 Eur gaunama socialinė išmoka iš savivaldybės, o kol mokysis pagal darbo biržos siuntimą, porą mėnesių turėtų gauti stipendiją po 220 Eur. Nurodė, kad jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus, jo išsilavinimas – nebaigta vidurinė mokykla.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad klausimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo buvo sprendžiamas 2017 metais Plungės rajono apylinkės teisme ir šalių prašymu teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-70-1024/2017. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-70-1024/2017, R. R. duomenų apie savo tuo metu gaunamą darbo užmokestį užsienio valstybėje, santaupas, teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dirbdamas Danijoje gaudavo apie 1300 Eur, tačiau pusę laiko jis praleisdavo ir Lietuvoje, nes toks jo buvo darbo pobūdis, ir tą laiką jis gyvendavo iš gauto darbo užmokesčio, jokių papildomų pajamų neturėjo. Šioje nagrinėjamojoje byloje ieškovas taip pat savo noru neteikė turimų banko sąskaitų išrašų, duomenų apie turimas santaupas. Atsakovės atstovės prašymu, Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi, buvo išduotas teismo liudijimas apie teisę gauti iš Lietuvos Respublikos veikiančių kredito įstaigų visų R. R. turimų banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Atsakovė teismui pateikė sąskaitos išrašus iš banko Swedbank ir banko Luminor. Iš pateiktos sąskaitos išrašo banke Luminor matyti, kad ieškovas į savo sąskaitą laikotarpiu nuo 2017-02-26 iki 2018-03-07 įnešė 6270 Eur grynųjų pinigų; iš pateikto sąskaitos išrašo banke Swedbank matyti, kad ieškovas į banko sąskaitą 2017-02-13 įnešė 250 Eur grynųjų pinigų. Šie duomenys tik patvirtina, kad ieškovas R. R. turi grynųjų pinigų (galimai santaupų), tačiau šių pajamų teismui nedeklaruoja ir šiuo atveju vengia atskleisti savo realią turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nors ieškovas byloje pateikė duomenis, kad šiuo metu registruojasi darbo biržoje, siekia įgyti vairuotojo kvalifikaciją, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų ieškoti geriau apmokamo darbo ar imtis papildomos apmokamos veiklos. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, jam tinkamai atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovas yra sveikas ir darbingas, iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad disponuoja tam tikromis pajamomis, t. y. įneša grynuosius pinigus, moka išlaikymą sūnui, sumoka už prekes, suteiktas paslaugas, pilasi kurą, iš jų pragyvena, todėl tikėtina, kad gali ir privalo teikti savo vaikui didesnį nei 150 Eur išlaikymą, kuris patenkintų padidėjusius vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas atsakovės reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo tenkina visiškai ir sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui K. R. po 150 Eur ir priteisti iš atsakovo R. R. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo sprendimo priėmimo dienos (atsakovės prašymu) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintiems reikalavimams, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (93 CPK straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog tiek ieškovo ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tiek atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkinti vienodai, kadangi dėl didžiosios dalies bendravimo sąlygų šalys sutarė, o dėl kitų sąlygų buvo pusę tenkinta ieškovo reikalavimų, kita pusė – atsakovės. Tačiau atsakovės pareikštas priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo patenkintas visiškai, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinus šalių tinkamą procesinį elgesį, sprendžia, kad ieškovas turi atlyginti pusę atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovo išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Atsakovė pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 127 Eur už vertimo paslaugas. Išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą atitinka ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat pagrįstos yra išlaidos už vertimus, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 313,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė paduodamas priešieškinį sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 19 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 18 Eur (50 Eur (skirtumas nuo priteistos išlaikymo sumos) x 12 x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Kadangi ieškovas atsiėmė dalį ieškinio reikalavimų, jam grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo atsiimtos ieškinio reikalavimų dalies (CPK 87 straipsnio 2 dalies).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 –

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo R. R. prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsiėmimo tenkinti ir ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. R. gyvenamąją vietą Lietuvoje, palikti nenagrinėtu.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-70-1024/2017, nustatytą ieškovo R. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. R. tvarką ir nustatyti ieškovo R. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

Kol nepilnametis K. R. lanko darželį, R. R. bendrauja su sūnumi tokia tvarka: I. S. ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoja vaiko tėvą apie K. R. lankomame darželyje mokslo metų metu nustatytą atostogų laiką, pateikdama oficialią pažymą iš K. R. lankomo darželio. Pasikeitus elektroninio pašto adresui, R. R. įsipareigoja apie tai per kuo trumpesnį laiką informuoti I. S.. R. R., jei gyvena ir dirba užsienio valstybėje, arba jeigu ieškovo darbas bus susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, informuoja I. S. apie savo darbo grafiką ne rečiau kaip 1 kartą per tris mėnesius.R. R. bendrauja su sūnumi nepertraukiamai vaiko atostogų darželyje metu: ne mažiau kaip 9 kalendorines dienas rudens atostogų metu, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, žiemos ir pavasario atostogų metu. R. R. lyginiais metais su sūnumi praleidžia Šv. Kalėdų šventes bei Naujuosius metus, o nelyginiais metais Šv. Velykų šventes. I. S. vaiką į Lietuvą parveža ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas prieš prasidedant šventėms. Jeigu atostogos vaiko darželyje prasideda likus mažiau kaip trims dienoms iki švenčių datos, vaikas į Lietuvą atvežamas ne vėliau kaip pirmą jo atostogų darželyje dieną. R. R. su sūnumi praleidžia nepertraukiamai pusę sūnaus vasaros atostogų laiko pagal darželio atostogų grafiką. Konkretų ieškovo R. R. bendravimo su sūnumi laiką vasaros atostogų metu šalys suderina ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. K. R. pradėjus lankyti mokyklą, R. R. bendrauja su vaiku tokia tvarka:I. S. ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoja vaiko tėvą apie K. R. lankomoje mokykloje mokslo metų metu nustatytą atostogų laiką, pateikdama oficialią pažymą iš K. R. lankomos mokyklos. Pasikeitus elektroninio pašto adresui, R. R. įsipareigoja apie tai per kuo trumpesnį laiką informuoti I. S.. R. R., jei gyvena ir dirba užsienio valstybėje, arba jeigu ieškovo darbas bus susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, informuoja I. S. apie savo darbo grafiką ne rečiau kaip 1 kartą per tris mėnesius.K. R. kasmet atvežamas į Lietuvą ne vėliau kaip antrą rudens atostogų mokykloje dieną ir su tėčiu praleidžia nepertraukiamai visas atostogas. Vaikas pasiimamas ir grąžinamas priešpaskutinę atostogų dieną į tą gyvenamąją vietą, kurioje jis yra apsistojęs viešnagės Lietuvoje metu. Vaikas perduodamas mamai arba vaiką į Lietuvą atlydėjusiam asmeniui. R. R. su sūnumi praleidžia nepertraukiamai pusę sūnaus vasaros atostogų laiko pagal mokyklos atostogų grafiką. Konkretų ieškovo R. R. bendravimo su sūnumi laiką vasaros atostogų metu šalys suderina ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. R. R. lyginiais metais su sūnumi praleidžia Šv. Kūčių, Šv.Kalėdų šventes bei Naujuosius metus, o nelyginiais metais Šv. Velykų šventes. I. S. vaiką į Lietuvą parveža ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas prieš prasidedant šventėms. Jeigu atostogos vaiko mokykloje prasideda likus mažiau kaip trims dienoms iki švenčių datos, vaikas į Lietuvą atvežamas iki švenčių dienos. Lyginiais metais K. R. praleidžia su tėčiu R. R. papildomas pavasario atostogas, jeigu tokios mokykloje yra suteikiamos. Vaikas į Lietuvą atvežamas pirmąją atostogų dieną. Vaikas pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir priešpaskutinę atostogų dieną grąžinamas į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Vaikas perduodamas mamai arba vaiką į Lietuvą atlydėjusiam asmeniui. Ieškovas R. R. pasiima sūnų iš Vilniaus arba Kauno oro uostų vaikui atskirdus į Lietuvą, ir pasibaigus bendravimo laikui, t. y. paskutinę atostogų dieną, grąžina sūnų į tą vietą, kurioje vaikas yra apsistojęs viešnagės Lietuvoje metu. Vaikas perduodamas atsakovei arba vaiką į Lietuvą atlydėjusiam asmeniui. I. S. sudaro sąlygas R. R. aplankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje ne rečiau kaip vieną kartą per du mėnesius. Apie vaiko aplankymą R. R. informuoja I. S. ne vėliau kaip prieš dvi savaites. R. R. tris kartus per savaitę bendrauja su sūnumi informacinių technologijų pagalba – programa „skype“, telefonu ir kt., nuo 19 val. iki 20 val., vaiko gyvenamosios vietos laiku. I. S. įsipareigoja ne rečiau kaip 1 kartą per du mėnesius teikti informaciją R. R. apie vaiko gyvenamąją vietą (jos pasikeitimą), lavinimą darželyje ar mokykloje, vaiko pasiekimus, sveikatos būklę ir kitą informaciją, susijusią su vaiku.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur ir priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko K. R., gimusio (duomenys neskelbtini, išlaikymui nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 332,50 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimu banke Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 59 (mokėtojas A. Š. už R. R.).

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.