- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-396-280/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00316-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- T. K., I. B.
- Atsakovas
- T. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-472-504/2015 pagal ieškovo I. B. ieškinį (patikslintą) atsakovei T. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, turto atidalijimo, piniginės kompensacijos ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. I. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad 0,2997 ha žemės sklypas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (sudegęs), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), yra I. B., a.k(duomenys neskelbtini), ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybė; nustatyti I. B., a.k(duomenys neskelbtini), ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisę po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (sudegusio), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini); atidalinti I. B., a.k(duomenys neskelbtini), ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 0,2997 ha žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (sudegęs), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui I. B., a.k(duomenys neskelbtini), iš atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 1193 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt tris Eur) piniginę kompensaciją už jai tenkančią atidalinto I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį; pripažinti, kad kilnojamasis turtas: radiatoriai (špižiniai) 3 vnt. septynių sekcijų ir 6 vnt. aštuonių sekcijų (140 Eur vertės) ir krosnis (70 Eur vertės), priklauso I. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise ir turtą padalinti sekančiai: priteisti ieškovui, I. B.. a.k(duomenys neskelbtini), radiatorius špižinius 6 vnt. aštuonių sekcijų (105 Eur vertės); priteisti atsakovei T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), krosnį (70 Eur vertės) ir radiatorius špižinius 3 vnt. septynių sekcijų (35 Eur).
Ieškovas nurodė, kad 2014 m. birželio 13 d. pradėjo gyventi kartu atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , su atsakove vedė bendrą ūkį : gyveno iš bendrų lėšų, rūpinosi vienas kitu, bendra buitimi. Gautas pinigines lėšas leisdavo bendrai, apsitardami. Vaikai ir jos, ir jo, buvo prižiūrimi bendrai. Gyvendami kartu įsigijo nekilnojamąjį turtą: 0,2997 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, bei kiemo statiniais (šulinys, lauko tualetas), esantį adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas viešajame registre registruotas atsakovės vardu. Ketino su atsakove šiame name apsigyventi, tačiau jų santykiai su atsakove pašlijo ir 2015 m. vasario 14 d. jie išsiskyrė.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad 0,2997 ha žemės sklypas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (sudegęs), ūkinis pastatas, kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), esantys (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) yra ieškovo I. B., ir atsakovės T. K., bendroji nuosavybė; nustatė I. B. ir T. K., bendrosios dalinės nuosavybės teisę po 1/2 dalį nurodyto turto, atidalino šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisė T. K., asmeninės nuosavybės teise 0,2997 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą (sudegęs), ūkinį pastatą, kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), esančius adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), o ieškovui I. B. priteisė iš atsakovės T. K. 1193 Eur piniginę kompensaciją už jai tekusią atidalinto I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį; teismas pripažino, kad kilnojamasis turtas: radiatoriai (špižiniai) 3 vnt. septynių sekcijų ir 6 vnt. aštuonių sekcijų (140 Eur vertės) ir krosnis (70 Eur vertės), priklauso I. B. ir T. K., bendrosios nuosavybės teise ir turtą padalino sekančiai: priteisė ieškovui I. B. radiatorius špižinius 6 vnt. aštuonių sekcijų (105 Eur vertės); priteisė atsakovei T. K., krosnį (70 Eur vertės) ir radiatorius špižinius 3 vnt. septynių sekcijų (35 Eur vertės).
Rokiškio rajono apylinkės teismas nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo galimybę mokėti už perkamą ginčo turtą ir padarė išvadą, kad I. B. ir T. K. gyvendami nesusituokę, bendru sutarimu ir veiksmais, asmeninėmis lėšomis, įgijo 0,2997 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), siekiant įsigyti bendrąja daline nuosavybe gyvenamąją namą tolesniam gyvenimui. Nesant galimybės tiksliai nustatyti, kokią sumą asmeninių lėšų perdavė turto pardavėjai už įsigytą nekilnojamąjį turtą kiekviena iš šalių, teismas sprendė, kad šalys ginčo turtą įsigijo lygiomis dalimis. Nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį įsigyto turto. Sprendė, kad pasibaigus bendram šalių gyvenimui, ieškovo prašymas turtą priteisti atsakovei, o jam kompensaciją yra pagrįstas. Atsižvelgęs, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė Registro centro duomenimis yra 2965 Eur, pusę sumos 1482 Eur priteisė ieškovui iš atsakovės. Kilnojamieji daiktai: (radiatoriai ir krosnis), buvo pirkti kartu su gyvenamuoju namu ir yra saugomi pas atsakovę. Turto aprašymo metu daiktų kaina nebuvo nustatyta, atsakovė nėra pateikusi kilnojamų daiktų vertinimo. Kilnojamuosius daiktus padalino ieškovo prašomu būdu natūra.
Šalies argumentai
A. T. K. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo nekilnojamojo turtas įsigytas už 9000 Lt, o ne už 3000 Lt, nors oficialiam dokumente: pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta 3000 Lt pirkimo kaina. Teismas turėjo remtis oficialiu dokumentu ir atmesti šiam įrodymui prieštaraujančius liudytojų parodymus. Teismas neteisingai nustatė ieškovo turėtas išlaidas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio iki spalio mėn., remdamasis tik atsakovės pateiktu įrodymu apie automobilio draudimo įmoką. Teismas nenustatė, kokio dydžio išlaikymą atsakovas teikia vaikams, nors priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas, atsakovė nurodo, kad ieškovas teikia didesnį išlaikymą, todėl teigia, kad išlaidos vaikų išlaikymui sudarė apie 1200 Lt per mėnesį ieškovo pajamų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo sumokėtos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra neaktualios, nes sumokėtos po nekilnojamojo turto įsigijimo. Kad jas įmokėtų ieškovas, jis turėjo būti gavęs šias pinigų sumas iki 2015 m. lapkričio mėn., nes iš darbo užmokesčio pažymos matyti, kad 2014 m. lapkričio mėnesį jis gavo tik 13,66 Eur dydžio uždarbį. Atskaičius pragyvenimui skirtas lėšas (14,81 Eur), alkoholiui (14,48 Eur) sumą, 347,54 Eur sumą vaikų išlaikymui, ieškovo išlaidos per 5 mėnesius 2014-06-01-2014-10-31, priskaičiuojant įmokas į fondą, viršytų ieškovo atsakovės motinai N. C. pervestas pinigų sumas. Atsakovės pajamos laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-10-01 buvo: pašalpos 13574 Lt, VSDFV išmokos 5605,17 Lt, išmokos iš Vaikų fondo 1750 Lt, darbo užmokestis ir kitos išmokos 468,00 Lt, 700 Lt iš UAB 4Finance“ paskola, 10200 Lt suma už parduotą grąžintinos žemės sklypą, jos pakankamos sumokėti už perkamą ginčo turtą, patvirtina, kad ieškovo lėšos nebuvo reikalingos. Tai, kad ieškovas investavo dalį lėšų į namo remontą yra neaktualu, nes namas sudegė. Ieškovo investicijos nesudaro pagrindo pripažinti jį namo bendrasavininkiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokią sumą asmeninių lėšų perdavė turto pardavėjai kiekviena iš šalių, todėl ieškovas neįrodė kiek savo asmeninių lėšų skyrė nurodytam turtui įsigyti, reiškia, neįrodė savo reikalavimo. Teismas nepagrįstai padalino turtą ieškovo prašomu būdu, nesprendė turto padalinimo natūra ar turto perdavimo ieškovui klausimo. Gyvenamasis namas yra sudegęs ir atsakovei nereikalingas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kiek kainuos sudegusio namo sutvarkymo darbai, nors šios išlaidos mažina sklypo vertę. Taip pat nepagrįstai kilnojamųjų daiktų vertę nustatė ir juos padalino ieškovo prašomu būdu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. B. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, pagrįstai nustatė, kad notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta turto įsigijimo kaina mažesnė, nei faktiškai mokėjo šalys. Viena iš liudytojų E. B. buvo turto pardavėja, sutarties šalių parodymai parodo tikrąją šalių valią sudarant sutartį. Be to, tiek turto pardavėja, tiek kiti liudytojai patvirtino, kad ginčo turtas buvo įsigytas už 9000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo faktą, kad nuo 2014-birželio 13 d. iki 2015 m. vasario 13 d. šalys kartu gyveno, šio fakto atsakovė neginčija. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys turėjo panašias pajamas, bendram gyvenimui šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuriuo kartu rūpinosi. Pagal CK 4.73 str. 3 d. preziumuojama, kad bendraturčių dalys lygios, todėl teismas pagrįstai, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, nekilnojamąjį turtą pripažino ieškovo ir atsakovės bendrąją daline nuosavybe, įgyta lygiomis dalimis. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ieškovas 2014-06-13 – 2014-10-16 gautas pajamas iššvaistė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl negalėjo prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Šalių gyvenimo kartu laikotarpiu šalys gyveno kaip šeima, pirko maistą bei dalinosi kitomis pragyvenimo išlaidomis. Ieškovo gautos pajamos 2014-06-13 – 2014-12-31 yra 5313,51 Eur, dalis užmokesčio buvo pervesta į atsakovės mamos N. C. banko sąskaitą (3258,22 Eur bei dienpinigiai 1737,72 Eur). Nuo 2014 m. rugsėjo ieškovas visiškai nevartoja alkoholio, nes užsikodavo. Skolų ieškovas neturėjo, išskyrus įmokas į Nukentėjusių asmenų fondą, kurias sumokėjo po nekilnojamojo turto įsigijimo (2600 Lt). Nutraukęs darbo sutartį, ieškovas vertėsi atsitiktiniais miško ruošos darbais ir turėjo pajamų, iš kurių vykdė namo remontą. Atsakovės pajamos 2014-03-01 – 2014-10-31 buvo 5399,10 Eur. Atsakovė, nesutikdama su turto padalinimo būdu ar verte, turėjo pareigą pateikti įrodymus apie kitokią daiktų vertę, tačiau savo įrodymų nepateikė, reikalavimo dėl turto atidalinimo būdo nereiškė. Teismo priteista ieškovui kompensacija yra mažesnė, nei bendra išlikusio turto vertė pagal VĮ Registro centro duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad I. B. ir T. K. gyveno kartu nesusituokę nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2015 m. vasario 13 d., vedė bendrą ūkį. Šio fakto šalys neginčija.
Gyvendami kartu nuo 2014 m. birželio mėn., 2014-10-16 ieškovas ir atsakovė įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą: 0,2997 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), kuris registruotus atsakovės T. K. vardu, už sutartyje nurodomą 3000,00 Lt kainą.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nurodyta turto įgijimo kaina 9000 Lt, nes teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, o ne oficialiu rašytiniu įrodymu- notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje įsigyto turto vertė nurodyta 3000 Lt.
Teismas nurodo, kad remiantis CPK 197 str. 2 d. notaro patvirtintas dokumentas turi didesnę įrodomąją galią, o jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje apklaustų liudytojų parodymais, tame tarpe ir pačios ginčo turto pardavėjos paaiškinimais nustatyta, kad šalys už įsigytą nekilnojamąjį turtą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais sumokėjo pardavėjai 9000 Lt, o ne 3000Lt, kaip įrašyta sutartyje. Liudytoja E. B., turto pardavėja, tiksliai ir konkrečiai nurodė sumas ir laiką, kada jai buvo perduoti pinigai (du kartus po 1000 Lt rankpinigių ir sutarties pasirašymo dieną – 7000 Lt), todėl teismui netikėti jos parodymais nebuvo pagrindo. Jos paaiškinimų šalys neginčijo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pardavėja geriausiai žino ir jai nėra pagrindo slėpti parduodamo turto kainą ir sprendė, kad faktiškai už žemės sklypą su gyvenamuoju namu buvo pardavėjai sumokėta 9000 Lt.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas turėjo lėšų ir galėjo kartu su atsakove įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu 2014-06-13-2014-12-31 dirbo ir gavo 5313,51 Eur darbo užmokestį, dalį jo prašymu darbdavys pervesdavo į atsakovės motinos N. C. sąskaitą. Iš viso laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2014-10-21 pervesta į sąskaitą 3258,23 Eur. Tai patvirtina, kad šalys bendrai tvarkė abiejų reikalus, dalinosi gaunamomis lėšomis, pasitikėjo vienas kitu, įgijo turtą bendram gyvenimui.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas pinigų neturėjo, nes viską išleisdavo maistui, alkoholiui, įmokoms į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, vaikų išlaikymui ir kitoms reikmėms. Atsakovės pateiktas paskaičiavimas pagrįstas tik prielaidomis, nėra duomenų, kad ieškovo pajamos buvo naudojamos tik jo asmeninių poreikių tenkinimui, nenustatyta, kad jis teikia vaikams ne 2014-08-19 teismo sprendimu priteistą 600 Lt, bet 1200 Lt dydžio išlaikymą. Įrodymų, kad ieškovas turėjo skolų, išskyrus įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, byloje nėra. Be to, labai svarbus faktas, kad gautos jo lėšos buvo pervedamos į atsakovės motinos sąskaitą. Kad iš tos sąskaitos buvo dengiamos kokios tai ieškovo skolos, įrodymai nepateikti.
Be to, Rokiškio rajono apylinkės teismas nurodė, kad įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą atliktos po ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo.
Atsakovė teigia, kad jos pajamos buvo pakankamos įsigyti žemės sklypą ir ieškovo lėšos šio turto nebuvo reikalingos. Svarbu tai, kad atsakovė ginčo turtą pirko tik pradėjus gyventi su ieškovu ir bendram gyvenimui. Byloje nustatyta, kad ji nuo 2014-03-01 iki 2014-10-01 gavo 3931,30 E. R. rajono savivaldybės administracijos mokamų išmokų, iš VSDFV – 1623,37 Eur, išmokos iš Vaikų fondo – 506,84 Eur, darbo išmokų iš Rokiškio savivaldybės 135.54 Eur, 202,73 Eur gavo paskolą, 2954,12 Eur sumą gavo 2014-10-02, už parduotą grąžintinos žemės sklypą. Atsakovė nedirba, prižiūri neįgalų tėvą, augina tris vaikus, todėl turi ir nemažai išlaidų. Panaudojus jos gautas lėšas turto įgijimui, pragyvenimui lėšų nebūtų užtekę.
Posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad neįgalaus tėvo pensija ir tėvo priežiūrai skirti pinigai pervedami į atsakovės sąskaitą. Šios lėšos yra tikslinės, kaip ir pinigai iš Vaikų išlaikymo fondo ir turi būti naudojamos pagal tiesioginę jų paskirtį. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nors gaudavo pajamų, taip pat turėjo ir išlaidų.
Atsakovės argumentai dėl ieškovo gaunamų pajamų buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo, kuris iš esamų įrodymų pagrįstai nustatė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gaunamos lėšos bendrai leido sumokėti nustatytą sumą už perkamą ginčo turtą.
Atsakovės nuomone, tai, kad ieškovas dalį savo lėšų investavo į ginčo namo remontą nesvarbu, nes namas sudegė. Pagal ją, net jei ir jis ir būtų investavęs į namo remontą, tai nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą nekilnojamojo turto bendrasavininkiu.
Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.).
Taigi atsakovės nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovas, investuodamas savo lėšas, pirkdamas statybines medžiagas, organizuodamas remonto darbus bei pats prisidėdamas asmeniniu darbu prie namo remonto, ką patvirtino liudytojas V. P., siekė įgyti bendrą turtą, o ne tik pagelbėjo atsakovei. Nors šiai dienai namas yra sudegęs, tai nepaneigia ieškovo siekio įgyti, naudoti ir valdyti bendrąją dalinę nuosavybę.
Aptartos bei kitos pirmos instancijos teisme nustatytos bylos aplinkybės, ypač faktas kad ieškovas pervesdavo dalį savo atlyginimo atsakovės motinai, kad šalys kartu gyveno, liudytojų paaiškinimai, kad šalys tarėsi ir važiavo pirkti nekilnojamojo turto kartu, kad ieškovas dalyvaudavo ir buvo informuotas apie atsakovės sudaromus sandorius (žemės pardavimą), bei tai, kad ieškovo vaikai dažnai būdavo pas atsakovę, patvirtina, kad šalys tvarkė visus reikalus bendrai, įgijo bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu.
Ieškovas ieškinyje nurodytą turtą : žemės sklypą ir jame esančius namo priklausinius, prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, kurie leido pripažinti jo nurodytas aplinkybes, o atsakovė CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis šių aplinkybių nepaneigė.
Atsakovė nesutinka, kad teismas padalino turtą ieškovo prašomu būdu, nesvarstė turto padalinimo natūra ar turto perdavimo ieškovui klausimo. Rokiškio rajono apylinkės teismui konstatavus, kad šalių bendras gyvenimas pasibaigė, teismas tenkino ieškovo prašymą ir žemės sklypą su jame esančiais namo priklausiniais priteisė atsakovei, o ieškovui iš jos už jam tenkančią dalį kompensaciją. Atsakovei nepareiškus reikalavimo turtą padalinti kitu būdu, teismas tenkino ieškovo reikalavimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė kilnojamojo turto (radiatorių ir krosnies kainą), tai teismas nesant kitų duomenų dėl turto kainos, o atsakovei nors ir nesutinkant su nurodyta kaina, bet nepateikus kito turto vertinimo, teismas vadovavosi ieškovo nurodyta verte.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą (dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto padalinimo), į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas ilgas ir specialus pasirengimas, nes atstovas dalyvavo pirmos instancijos teisme, priteisia iš atsakovės ieškovui 100 Eur (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.