Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei, Jurgitai Juškuvienei, Jolantai Stanelienei, Linai Paulauskienei, Ievai Mišeikienei, Daliai Kalašinskienei, Viktorijai Patkauskienei, Rositai Garnienei,

kviestoms į teisiamąjį posėdį galimoms laiduotojoms G. T., V. K..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., žinodamas apie 2014-11-26 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas sūnaus D. K. gim. 2006 m., mokant išlaikymą periodinėmis išmokos kas mėnesį po 400,00 litų (115,85 €), nuo 2014-11-26 iki D. K. pilnametystės, nemokėdamas teismo priteistų lėšų sūnaus D. K. išlaikymui laikotarpiais nuo 2014-11-26 iki 2015 m. vasario 1 dienos, nuo 2015 m., kovo 1 dienos iki 2015 m., balandžio 1 dienos, nuo 2015 m., rugpjūčio 1 dienos iki 2016 m., lapkričio 1 dienos, nuo 2017 m., sausio 1 dienos iki 2017 m., vasario 1 dienos, 2017 m., balandžio 1 dienos iki 2017-06-29, vengia pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Kaltinamasis R. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įsipareigojo ateityje teikti savo vaikui išlaikymą teismo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Kaltinamasis R. K. apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dalyvavo Šiaulių apylinkės teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo dydžio nustatymo ir žino apie teismo priimtą sprendimą, apie jam paskirtus alimentus, kad turi sūnui mokėti po 400 Lt kas mėnesį. Nemokėjo, kadangi nedirbo pastovaus darbo, teko darbus keisti, neturėjo ilgalaikių, nuolatinių pajamų pragyvenimui, nepajėgė mokėti alimentų vaikui D.. Kai dirbdavo nuo jo sąskaitos visada nuskaičiuodavo pinigus. Pripažįsta pareigą ir atsakomybę padėti išlaikyti vaiką. Su sūnumi bendraudavo, šis atvažiuodavo per laisvas dienas, bei atostogas. Per šventes vaikui visada dovanodavo dovanų. Yra padovanojęs telefoną, dviratį, duodavo ir pinigų. Su sūnumi nebendrauja apie 3 mėnesius, nes motina neleidžia, sako kad vaikas užsiėmęs. Šiuo metu jis gyvena seneliui priklausančiame name. Nedirba, jį išlaiko seneliai, kuriems padeda prižiūrėti daržus, valgo tai ką užsiaugina. Kartais padeda kaimynams ir gauna kelis eurus, neturi pastovių pajamų. Darbo biržoje neregistruotas, nes išbraukė. Ieško darbo, tačiau nesėkmingai. Jeigu pavyks įsidarbinti, pažada mokėti vaikui alimentus. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl to gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su pasiūlyta bausme, jos rūšimi ir dydžiu (b. l. 48-49, 65-67).

Bylos nagrinėjimas teisme užtruko dėl ne nuo teismo priklausančių priežasčių – kaltinamasis teisiamajame posėdyje pasirodydavo neblaivus, teismas priimdavo atvesdinimo nutartis; kaltinamasis buvo išvykęs dirbti į užsienį; buvo nurodęs 4 galimus laiduotojus, iš kurių tik kaltinamojo mama sutiko laiduoti už sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

1) Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. M. paaiškino, kad R. K. įsiskolinimo nemažina, tik iš antstolio buvo išieškota 2015 metais 3 kartus po 22 eurus, 2016 metais 1 kartą, 2017 metais 1 kartą ir vasario 1 dieną šiais metais pirmą kartą buvo mokėta. Liudytoja ikiteisminiame tyrime apklausta V. M.parodė, kad su R. K.gyveno 10 metų, buvo vedę 8 metus. Sūnus D. K. gimė 2006 metais. Kai gyveno kartu, R. vaiku rūpinosi, jį prižiūrėjo, padėjo finansiškai. Rolandas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, dėl to ji nusprendė skirtis. 2014-11-26 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu R. buvo priteista vaiko D. materialinis išlaikymas. Po skyrybų R. su vaiku bendrauja, skambina telefonu, vaikas per atostogas važiuoja pabūti pas tėvą, taip pat būna ir per šventes. Tačiau materialiai vaiko išlaikyti nepadeda, dovanų nedovanoja, nesirūpina. Kai R. K.dirbo iš jo antstolis 2016-12-19 išieškojo 59,73 € ir 34,64 € bei 2017-03-29 - 63,14 €. R. K.niekur nedirba (b. l. 32);

2) 2017-06-28 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą R. K. atžvilgiu, kuris Vaikų išlaikymo fondui iki 2017 m. balandžio yra įsiskolinęs 1474,65 € bei nurodytą įsiskolinimą pagrindžiantys duomenys, atsisakymas reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (b. l. 5-12);

3) 2014-11-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6077-776/2014, iš kurio matyti, kad R. K. įsipareigojo nepilnamečiui sūnui D. K. kas mėnesį kiekvienam teikti išlaikymą po 400 Lt (115,85 €), kas mėnesį (b. l. 20-22);

4) 2017-07-11 nutarimu, kuriuo D. K. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 29);

5) 2017-07-11 nutarimu leisti V. M. dalyvauti procese kaip nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą (b. l. 36);

6) 2017-07-26 tarnybiniu pranešimu, kuriame matyti, kad V. M. išreiškė prašymą neapklausinėti mažamečio sūnaus D. K. (b. l. 35);

7) Antstolio Andriaus Liaškovo pateikta vykdomosios bylos 0159/15/00355 kopija, iš kurios matyti, nuo kada R. K. nemoka priteistos sumos D. K., nurodytos įmokėtos sumos bei įmokėjimo datos, nuo 2015 m. vasario R. K. turėjo sūnaus išlaikymui sumokėti 3717,94 €, įmokėjo 357,52 €, Vaikų išlaikymo fondas išmokėjo 1474,65 €. (Prie bylos esantis paketas Nr. 1).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-218/2012, 2K-432/2013, 2K-9/2014, 2K-291/2014, 2K-563-699/2015).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis R. K. turėdamas pareigą pagal 2014-11-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį vaiką – D. K., mokant išlaikymą periodinėmis išmokos kas mėnesį po 400,00 litų (115,85 €) iki jo pilnametystės, kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, taip tyčia vengdamas vykdyti teismo sprendimu nustatytą pareigą. Todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio, požymius. Kaltinamasis žinojo apie pareigą išlaikyti savo vaiką ir žinojo, kokios pinigų sumos vaiko išlaikymui turi būti teikiamos, tačiau priteisto dydžio lėšų vaiko išlaikymui neteikė.

Padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis yra neteistas (b. l. 55), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 56-57), dirba, teisiamas pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nėra nustatyta.

Kaltinamojo mama V. K. teisiamojo posėdžio metu prašė atiduoti sūnų jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisėjas, įvertinęs kaltinamojo ir mamos ryšius (santykiai geri, bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis, kaltinamasis planuoja keltis į užsienį ieškoti darbo, kur dabar dirba mama ir brolis), laiduotoją charakterizuojančią medžiagą (neteista),- daro išvadą, kad ji yra tinkama laiduotoja. Teismo vertinimu, atsižvelgus į laiduotojos turtinę padėtį (dirba užsienyje, galimybės Lietuvoje rasti darbą apsunkintos) tikslinga laidavimą skirti be užstato.

R. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, įsipareigojo ateityje teikti išlaikymą vaikui teismo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Kaltinamasis įsipareigojo ateityje teikti išlaikymą vaikui teismo nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl teismas turi pagrindo tikėti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir vykdys teismo sprendimus.

Teismas sprendžia, kad esant visoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, tikslinga atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti R. K. mamos V. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vienerių) metų terminui be užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam neskirtinos, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę (nedidelės pajamos), socialinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti R. K. mamos V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vienerių) metų terminui be užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonių R. K. neskirti.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Paketas Nr. 1, kuriame yra skolininko R. K. vykdomosios bylos Nr. 0159/15/00355/15 kopija, išieškotoja V. M., – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuorašo gavimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.