Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-391-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
1-391-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61305-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-391-1079/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61305-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2018 m. gruodžio 29 d. apie 00.50 val., Joniškio r., Lankaičių k., Beržų gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo savo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,98 promilės etilo alkoholio.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

M. V., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ne visas aplinkybes pamena, nes nuo 2018 m. gruodžio 18 d. kiekvieną dieną vartojo alkoholį. Automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo, priklauso jam, jo vertė 400 eurų. 2018 m. gruodžio 28 d. vakare, nežino kiek valandų buvo, atvažiavo vienas pas savo draugą į Lankaičių kaimą, pas kurį išgėrė alaus 5 procentų stiprumo. Nežino, kiek buvo valandų, sugalvojo važiuoti namo, draugas nematė, pamena jog buvo tamsu. Sėdo į mašiną ir išvažiavo į Alsių kaimą, kur gyvena, atstumas apie 4 kilometrus. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Išvažiavo vienas ir važiavo keliu link Alsių kaimo, kur jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam alkotesterio pagalba buvo nustatytas 3 promilių girtumas, buvo paimtas kraujas, jis buvo sulaikytas. Automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Jis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 83-84).

Gedmantas Šiupinis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d., dirbant ekipaže kartu su vyr. patruliu A. Misiumi, 23 val. 31 min. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Joniškio r., Lankaičių kaime, po kaimą važinėjasi neblaivūs asmenys su automobiliu „Audi 80“, valstybinis numeris nežinomas, tamsios spalvos, pranešėja neprisistatė. Nuvykus į Lankaičių kaimą, minėto automobilio nepastebėjo. Grįžtant iš Alsių kaimo į Lankaičių kaimą, pastebėjo prieš juos atvažiuojantį automobilį. Įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, automobilis sustojo ties Beržų g. (duomenys neskelbtini), Lankaičių k., Joniškio r. Priėjus prie vairuotojo, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo sutrikusi judesių koordinacija, automobilio salone mėtėsi alkoholinių gėrimų buteliai. Paaiškėjo, jog automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. V., Vairuotojas M. V. sakė, jog važiuoja į namus, buvo pas pažįstamą, vairuotojo pažymėjimo neturi. Alkotesteriu asmeniui nustatė 3,00 promilių girtumą. Asmuo paaiškino, kad alkoholio 15-20 minučių bėgyje nevartojo, jį vartojęs seniau. Automobilyje jokių kitų asmenų nebuvo. Kadangi M. V. nustatytas girtumo laipsnis užtraukia baudžiamąją atsakomybę, į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas „3017“, kad pristatytų asmenį į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginiui paimti. Nustačius, jog M. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, jam surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 2 dalį, Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Asmuo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo. Automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Šiauliai, Pramonės g. 2C (b. l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

M. V. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. gruodžio 29 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Joniškio r., Lankaičių k., Beržų g., prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ir čia esantis automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus kaltinamasis M. V. (b. l. 16-17, 19-23);

2018 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Gedmanto Šiupinio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo M. V. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 15);

2018 m. gruodžio 29 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog transporto priemonė „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią Pramonės g. 2C, Šiauliuose (b. l. 31);

Valstybės įmonės „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimu, Techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita), Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopija (b. l. 32-34);

Žemesnės instancijos teismas

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. gruodžio 29 d. 00.51 val. M. V. nustatytas 3,00 promilių girtumas (b. l. 35-38);

2019 m. sausio 3 d. specialisto išvada Nr. T-A 284/2019(01), kurioje nurodyta, kad M. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,98 promilės etilo alkoholio (b. l. 41);

2019 m. gruodžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, iš kurių matyti, kad M. V. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2018 m. gruodžio 29 d. vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jį vairuoti (b. l. 42-43);

2019 m. gruodžio 29 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad kaltinamasis M. V. dėl neblaivumo (3 promilės) nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ir siųstas į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti (b. l. 44);

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. sausio 3 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. V. (b. l. 54).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. V. 2018 m. gruodžio 29 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo M. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. sausio 25 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo baudą leisti sumokėti per 5 mėnesius (b. l. 103, 105-177).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 48), administracine tvarka baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, tačiau veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, baudos sumokėtos (b. l. 49-51), nedirbantis (b. l. 52), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 53).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. V. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. V. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. V. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 29 d. 00.51 val. iki 2018 m. gruodžio 29 d. 12.10 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikytina, kad M. V. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

M. V. nustatytinas penkių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis M. V., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, ne primą kartą padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau šį kartą vairavo transporto priemonę esant sunkiam girtumo laipsniui, jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas ar laikinas jos netekimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones ar pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama arba grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus ar užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, yra būtinas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 ir kt.). Teismas, nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne pirmą kartą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (niekada jos neįgijęs), kas parodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti nustatytų draudimų vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam ir pažeidinėti kelių eismo taisykles, nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant M. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, uždraudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo M. V. priklauso pačiam kaltinamajam. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas M. V. priklausantis automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip M. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, naikintinas 2019 m. sausio 3 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. V. priklausančiam automobiliui „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. I 153224, techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 703-0053440, saugomi prie bylos voke, perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AEC 8605504, saugomas prie bylos voke, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam M. V. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Kaltinamajam M. V. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 29 d. 00.51 val. iki 2018 m. gruodžio 29 d. 12.10 val. ir laikyti, kad M. V. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

Nurodyti M. V., jog 38 MGL dydžio, t. y. 1900 Eur, baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti M. V. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš M. V. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Osvalda“ aikštelėje, esančioje Šiaulių m., Pramonės g. 2C.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. V. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. sausio 3 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. V. priklausančiam automobiliui „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. I 153224 ir techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 703-0053440, saugomus prie bylos voke, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai,

- įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AEC 8605504, saugomą prie bylos voke, palikti saugoti prie bylos.

Įspėti M. V., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti M. V., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.

Išaiškinti M. V., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

M. V. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė