Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. lapkričio 27 d. vagystė) – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. V. skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtą bausmę nuspręsta subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. V. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. V. į paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomajame kalinime nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo (2024 m. spalio 3 d.) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

UAB „Vision Express“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista UAB „Vision Express“ naudai iš R. V. 209 Eur (du šimtai devyni eurai) turtinei žalai atlyginti.

UAB „IKI Lietuva“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista UAB „IKI Lietuva“ naudai iš R. V. 544,59 Eur (penki šimtai keturiasdešimt keturi eurai ir 59 ct) turtinei žalai atlyginti.

UAB „I“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista UAB „I“ naudai iš R. V. 315 Eur (trys šimtai penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

UAB „S“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista UAB „S“ naudai iš R. V. 669 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt devyni eurai) turtinei žalai atlyginti.

UAB „ALTEUS“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista UAB „ALTEUS“ naudai iš R. V. 490 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista UAB „Kesko Senukai Lithuania“ naudai iš R. V. 157 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. V. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. birželio 28 d. apie 14.15 val., būdamas UAB „Vision Express“ priklausančiame optikos salone „O“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, salėje nuo stendo su akiniais, paėmė 1 vnt. saulės akinių „Ferragamo“ 209 Eur vertės, įsidėjo į savo kelnių dešinę kišenę, ir nesumokėjęs už prekę, pasišalino iš salono, tuo padarydamas UAB „Vision Express“ 209 Eur turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, 2023 m. birželio 29 d. apie 9.07 val., būdamas UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, parduotuvės prekybos salėje nuo prekių lentynos, paėmė 3 vnt. pakuočių kavos pupelių „Pellini Espresso Bar Vivage“, 83,97 Eur vertės, kurios 1 vnt. kaina – 27,99 Eur ir 3 vnt. pakuočių kavos pupelių „Pellini Espresso Bar Cremoso“, 83,97 Eur vertės, kurios 1 vnt. kaina – 27,99 Eur, po ko 2 vnt. pakelių kavos pupelių susidėjęs į kuprinę bei 4 vnt. pakelių kavos pupelių susidėjęs į turimą maišą, praėjo pro kasas už jas neatsiskaitęs ir pasišalino iš parduotuvės, tuo padarydamas UAB „IKI Lietuva“ 167,94 Eur turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, 2023 m. birželio 30 d. apie 12.25 val., būdamas UAB „O“ priklausančiame optikos salone „OS“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, salėje nuo stendo su akiniais paėmė 1 vnt. saulės akinių „Yellows Plus firms“, kurių vertė 315 Eur, įsidėjo į savo šortų kišenę, ir nesumokėjęs už prekę, pasišalino iš salono, tuo padarydamas UAB „OS“ 315 Eur turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, 2023 m. liepos 31 d. apie 14.24 val., būdamas UAB „S“ priklausančiame optikos salone „P“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, nuo stendo su akiniais paėmė 1 vnt. saulės akinių „Ray-ban“, kurių vertė 219 Eur, įsidėjo į savo šortų kišenę, ir, nesumokėjęs už prekę, pasišalino iš salono, tuo padarydamas UAB „S“ 219 Eur turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, 2023 m. rugpjūčio 28 d. apie 9.20 val., būdamas UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, parduotuvės prekybos salėje nuo prekių lentynos paėmė vieną 0,75 l talpos butelį šampano „Moet&Chandon Brut Imperial“, kurio vertė 52,95 Eur, vieną 0,75 l talpos butelį šampano „Veuve Clicquot Brut Ielow Label“, kurio vertė 59,95 Eur, vieną 0,75 l talpos šampano butelį „Pomery Champagne Brut Royal“, kurio vertė 47,95 Eur, vieną 0,75 l talpos butelį šampano „G.H.Mumm Champagne Grand Cordon Brut“, kurio vertė 42,95 Eur, susidėjęs į rankinę, praėjo pro kasas už jas neatsiskaitęs ir pasišalino iš parduotuvės, tuo padarydamas UAB „IKI Lietuva“ 203,80 turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, 2023 m. rugsėjo 5 d. apie 14 val., būdamas UAB „S“ priklausančiame optikos salone „P“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, nuo stendo su akiniais paėmė 1 vnt. saulės akinių „Gucci“, kurių vertė 450 Eur, ir, laikydamas juos rankose, nesumokėjęs už prekę, pasišalino iš salono, tuo padarydamas UAB „S“ 450 Eur turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, 2023 m. rugsėjo 14 d. apie 12.41 val., būdamas UAB „ALTEUS“ priklausančioje parduotuvėje „Creme de la Creme“, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, prekybos salėje nuo lentynos paėmė kvepalų mėginį „Marly Greenley EDP“, kurio vertė 240 Eur, ir kvepalų mėginį „Marly Godolpin“, kurio vertė 250 Eur, ir, nesumokėjęs už prekes, laikydamas juos rankose, pasišalino iš parduotuvės, tuo padarydamas UAB „ALTEUS“ 490 Eur turtinę žalą;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, 2023 m. rugsėjo 26 d. apie 21.40 val., būdamas UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė vieną 0,75 litro talpos butelį šampano „Moet & Chandon Champagne Brut Imperial“, kurio vertė – 59,95 Eur, vieną 0,75 litro talpos butelį šampano „Veuve Clicquot Brut Yellow Label“, kurio vertė – 64,95 Eur, vieną 0,75 litro talpos butelį šampano „Pomery Champagne Brut Royal“, kurio vertė – 47,95 Eur, kuriuos susidėjo į kuprinę ir išėjo iš parduotuvės pro išėjimo/įėjimo vartelius, nepateikęs minėtų prekių apmokėjimui kasoje, taip pagrobė, svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį, 172,85 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais R. V. pagrobė svetimą bendros 2 227,59 Eur vertės turtą. Šie R. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. V., nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 12.54 val., iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės esančio prekių ekspozicijos stendo paėmė kvepalus „Versace Crystal Noir EDT 90 ML“, kurių vertė 99 Eur, ir kvepalus „Hugo Boss Femme EDP 50 ML“, kurių vertė 58 Eur, kuriuos nunešė į darbo rūbų skyrių ir ten juos paslėpė eksponuojamų prekių lentynoje, po ko išėjo iš parduotuvės, bei apie 13.49 val. grįžęs į parduotuvę, kur iš darbo rūbų skyriaus prekių lentynos pasiėmė ankščiau ten paslėptus kvepalus ir juos paslėpė po savo rūbais, bei apie 13.53 val. išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už kvepalus, tokiu būdu pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį nedidelės vertės turtą, viso už 157 Eur. Šie R. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

7. Nagrinėjamoje byloje R. V. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, svetimą turtą pagrobusiam asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai R. V. atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą, kurio trukmė nustatyta didesnė už šios rūšies bausmės, nurodytos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį – 35 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į tai, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos savo sunkumu ir pavojingumu pernelyg nesiskiria, dėl ko R. V. skirta arešto ir laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta 1 (vienerių) metų 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Be kita ko, apeliantui savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažinus visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir R. V. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. V., tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų rūšį, pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, nustatė, kad nuteistasis yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 5, b. l. 61), vedęs, ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, už analogiško pobūdžio veikas – smulkias vagystes (paskutinius kartus baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį – 2024 m. sausio 20 d, 2024 m. kovo 18 d., 2024 m. balandžio 7 d.), informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 5, b. l. 62-72), anksčiau 18 kartų teistas, iš jų eilę kartų už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (vagysčių) darymą (t. 5, b. l. 73-82). Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Abi nusikalstamas veikas R. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, be to, abi veikos yra baigtos ir jomis sukeltos pasekmės – pagrobtas svetimas turtas ir tokiu būdu padaryta turtinė žala. Apygardos teismo įsitikinimu, šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja R. V., rodo didesnį asmenybės pavojingumą bei patvirtina tai, kad nuteistasis būdamas laisvėje sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, t. y. ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais bei nuosprendžiais skirtos arešto bausmės, jokio poveikio R. V. nepadarė, nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio savo elgesio bei vengia šį gyvenimo būdą keisti. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurių apylinkės teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu nuteistajam paskirta bausmė ar jos realizavimo forma turėtų būti švelninama.

9. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirtos baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijose numatytos bausmės (už nesunkų nusikaltimą – terminuotas laisvės atėmimas bei už baudžiamąjį nusižengimą – areštas), atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus, kadangi nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas, dėl ko švelnesnės bausmės nėra pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei pastarąjį nubausti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmių bendrinimo būdų derinį iš dalies imperatyviai nustato BK 63 straipsnio normos, tačiau tai yra ir paties teismo, skiriančio bausmes, diskrecija. Apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 5 dalį pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatas ir paskirtas bausmes subendrino palankesniu apeliantui ? dalinio sudėjimo būdu.

10. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų 2024 m. lapkričio 21 d. registro išrašo matyti, kad R. V. iki šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d., 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. kovo 26 d. ir 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė 45 parų arešto bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu visi nurodyti teismo baudžiamieji įsakymai ir nuosprendžiai, išskyrus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį, buvo įsiteisėję ir vykdomi, pagrįstai sprendė, kad siekiant išvengti neaiškumų ateityje vykdant bausmes, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, turi būti subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu tik su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme. T. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas dalį 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, pridėdamas bausmės dalį, atsižvelgė į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl galutinės subendrintos – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo pripažinti per griežta.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio motyvus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės (dėl galimybės pasitaisyti, turimos šeimos) nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinti jos dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių.

12. Be kita ko, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R. V. padarytos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos iš BK 178 straipsnio 5 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi šią baudžiamąją bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja supyko ant apelianto dėl to, kad jis neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios R. V. pozicijos nėra pagrindo pripažinti pagrįsta. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 22 d. prokurorė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje kaltinant R. V. (5 t., b. l. 123). BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Nuteistasis apklaustas 2024 m. rugpjūčio 21 d. apylinkės teisme patvirtino, kad kaltinamąjį aktą ir pakeitimą kaltinamojo akto gavo, todėl įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, keičiant kaltinimą BPK nuostatos nebuvo pažeistos.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.