Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) cecho darbininku, buvęs teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2016 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. (toliau – ir P. G.) (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 24 km 950 m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas.

Šiais veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. G. savo kaltę pilnai pripažino, nurodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio(duomenys neskelbtini), savo namuose, (duomenys neskelbtini) surinkinėjo dukros baldus, nes ji persikraustė. Su draugais išgėrė alkoholio – du butelius degtinės. Reikėjo parvežti anūką į (duomenys neskelbtini), nes kitą dieną jam reikėjo į mokyklą, todėl rizikavo ir vairavo automobilį. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Dukra alkoholio nevartojo, tačiau žinojo, kad kaltinamasis yra neblaivus. Už (duomenys neskelbtini) kaltinamasis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, patikrino jo blaivumą. Buvo sustabdytas, nes jo vairavimas sukėlė įtarimą. Niekam žalos nepadarė. Buvo sustabdytas nuo namų nuvažiavus apie 35 kilometrus. Nesijautė neblaivus, tikėjosi, kad pavyks nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Neturi priklausomybės alkoholiui. Anksčiau nėra vairavęs neblaivus. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo neblaiviam, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Transporto priemonę vairuoja kasdien, važinėja į darbą, veža žmoną pas daktarus. Teisę vairuoti transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini). Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti dukrą. Dukra daro jam gerą įtaką, jis tariasi su dukra priimdamas svarbius sprendimus. Jo darbo užmokestis 900 Eur. Gyvena kartu su žmona ir dukra, kurios nedirba. Patikslino, kad butelį degtinės išgėrė iš vakaro, ryte išgėrė tik 150 g degtinės. Dukra nematė, kad ryte vartojo alkoholį. Dukra gali būti laiduotoja, kito asmens, kuris galėtų būti juo laiduotoju, neturi.

Galima laiduotoja G. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra kaltinamojo dukra, prašė atleisti tėvą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti ją laiduotoja. Pažymėjo, kad tėvas yra puikus žmogus, pilnai pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi. Mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, su juo nuolat bendrauja, tariasi, jis atsižvelgia į jos nuomonę. Galima laiduotoja anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai. Įvykio dieną su sūnumi buvo išvažiavusi į draugės vaiko šventę. Manė, kad tėvas yra blaivesnis. Galvojo prašyti kažko, kad parvežtų, tačiau nieko nerado, todėl rizikavo. Tėtis išgeria savaitgaliais. Šis įvykis yra rimta pamoka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas atsitrenkė į kitą automobilį, kuris nuvažiavo nuo kelio, pranešėjas važiuoja paskui kaltininko automobilį. Budėtojas informavo, kad minėto automobilio vairuotojas yra (duomenys neskelbtini) ir važiuoja link (duomenys neskelbtini). Vykstant į minėtą iškvietimą, budėtojas nuolat pranešinėjo informaciją, kurioje vietoje važiuoja minėtas automobilis. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), 130 kelyje (duomenys neskelbtini) 24.950 km., netoli buvusios kavinės (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėto automobilio, nustatyta, kad automobilį vairavo P. G.. Alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,73 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,75 promilės neblaivumas. P. G. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus gėrė prieš 2 val., teigė, kad automobilis priklauso jam, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties su savimi neturėjo. P. G. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. P. G. su padaryta nusikalstama veika sutiko. Automobilyje be P. G. taip pat buvo ir jo dukra su sūnumi. Šie du asmenys sėdėjo automobilio galinėje salono dalyje. Bendraujant su įvykį mačiusia pranešėja nenustatytas vairuotojas ir automobilis, kuris buvo minimas pranešime, į kurį galimai atsitrenkė P. G. vairuojamas automobilis. Kadangi papildomo pranešimo apie apgadintą automobilį nebuvo, pranešėja teigė mačiusi tik į šalikelę besitraukiantį automobilį, pačio kontakto nematė, jokių konkrečių duomenų neturėjo, todėl eismo įvykio faktas nenustatytas (b. l. 56–59).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 24.950 km. ir stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–27).

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) yra apgadinta – dešinės pusės galinės durys, galinis buferis, kairės pusės vairuotojo durys, kairės pusės galinis buferis – pažeisti dažai (b. l. 17).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti P. G. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, pažymėta, kad jis stovėdamas pirštu pataikyti į nosį gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, ARFM 0231, patikros Nr. 2070128, (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,73 promilės neblaivumas, (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, asmuo su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 16).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis P. G. laisvanoriškai pateikė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 28–33).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad transporto priemonės V. P., valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. V., miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

Iš (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad faktinis automobilio savininkas yra P. G. (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio (duomenys neskelbtini), 1997 m., vidutinė rinkos kaina su PVM yra 930 Eur (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo P. G. paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojos D. P. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis P. G. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 24 km 950 m., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, t. y. kai jam (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,73 promilės neblaivumas, o (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,75 promilės neblaivumas. Šiais savo veiksmais P. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. G. paaiškino, kad dieną bei vakare prieš įvykį jis vartojo alkoholį, gėrė degtinę, vadinasi, kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Juolab, kad antro patikrinimo metu buvo nustatytas dar didesnis kaltinamojo neblaivumas – 1,75 promilės. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad P. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos - dukros G. G. atsakomybėn.

Viena iš sąlygų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, yra pripažinimas, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. G. padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis buvo teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu. Šiuo metu teistumas išnykęs. Duomenų apie P. G. atžvilgiu priimtus kitus teismo nuosprendžius nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 24 d. Teismų praktikos taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apžvalgoje Nr. AB-51-1 konstatavo, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai). Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, konstatuotina, kad P. G. analizuojamą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte keliamas sąlygas. Be to, P. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę viso proceso metu pripažino, davė išsamius parodymus, kaip teigė teisme, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas, kas atitinka ir antrą BK 40 straipsnio taikymo sąlygą. Dėl nusikalstamos veikos žala niekam nebuvo padaryta.

Spręsdamas, ar kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvęs teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, praeityje nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Spręstina, kad nagrinėjamas P. G. inkriminuojamas nusikaltimas, nors ir yra pavojingas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, kitų asmenų turtui, vis dėlto yra daugiau atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio. P. G. pastoviai dirba, yra saistomas tamprių socialinių ryšių. Minėtos aplinkybės, kaltinamojo asmenybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad P. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kita vertus, teismo nuomone nagrinėjamu atveju kaltinamojo P. G. dukra G. G. nėra tinkama laiduotoja, kadangi ji neturi akivaizdžios bei realios galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tokios įtakos ji nepadarė ir anksčiau. Todėl kaltinamasis P. G. negali būti perduotas pagal laidavimą šios asmens atsakomybėn. Kitų asmenų, galinčių būti kaltinamojo laiduotoju, kaltinamasis nurodė neturintis.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo dukrą G. G.. Pažymėtina, kad G. G. su savo mažamečiu sūnumi kartu važiavo neblaivaus kaltinamojo vairuojamame automobilyje, kuris buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Galima laiduotoja apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad suprato, kad kaltinamasis P. G. yra neblaivus, tačiau rizikavo, nes reikėjo grįžti namo. Minėtos aplinkybės rodo, kad galima laiduotoja analizuojamo įvykio metu nesugebėjo sulaikyti kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos darymo, jai pritarė, todėl abejojama, ar toks asmuo ir ateityje galės daryti kaltininkui teigiamą įtaką. Deklaratyvus galimos laiduotojas įsitikinimas, jog ji galės daryti tėvui įtaką, nenurodant jokių konkrečių veiksmų jo elgesiui koreguoti, yra nepakankamas spręsti apie jaunesnės ir turinčios mažesnę gyvenimo patirtį G. G. realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Pažymėtina, kad P. G. yra susiformavusi ir brandi asmenybė, turintis didelę gyvenimišką patirtį. Teismo posėdžio metu galima laiduotoja nenurodė, kodėl šiuo atveju ji yra objektyviai pajėgi imtis priemonių, kad tėvui darytų teigiamą įtaką ir būtų jam autoritetas. Vien tai, kad kaltininką ir galimą laiduotoją sieja artimi ryšiai, jie šiuo metu gyvena kartu, nesudaro pagrindo teigti, kad G. G. savo tėvui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas P. G. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad G. G. asmeninės savybės, tarpusavio santykiai su kaltininku, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo manyti, kad šis asmuo galės daryti realią teigiamą įtaką P. G.. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra tenkinama būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. byloje nėra tinkamo laiduotojo, galinčio daryti P. G. teigiamą įtaką, todėl laidavimo institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Bausmės skyrimas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis P. G. padarė vieną, tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, kuomet jis sekmadienio popietę, tarpmiestiniame kelyje, intensyvaus eismo metu, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,75 promilės neblaivumas, kaltinamasis prisipažino, jog alkoholį vartojo tiek vakare prieš įvykį, tiek ir įvykio dieną. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, be to, parodė savo cinišką požiūrį į nustatytas Kelių eismo taisykles. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad pareigūnai sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį dėl to, kad jis pavojingai manevravo. P. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis yra brandaus amžiaus, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galiojančių nuobaudų neturi, buvęs teistas, teistumas išnykęs. Duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas Priklausomybės ligų centre, gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui byloje nėra.

Minėta, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į tai, taip pat aukščiau nurodytus argumentus bei įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų tai, jog anksčiau paskirta švelnesnio pobūdžio laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šiuo atveju nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią sankciją – baudą. Juolab kad šioje byloje sprendžiamas ir turto konfiskavimo klausimas. Baudžiamasis įstatymas numato, kad švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bauda įprastai skiriama pirmą kartą nusikaltimą padariusiam asmeniui. Šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad P. G. laikomas anksčiau neteistu, tačiau kartu pažymėtina, jog bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir realias galimybes paskirtą baudą sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo pajamos siekia 900 Eur, jis išlaiko kartu gyvenančią žmoną ir dukrą, todėl baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju būtų itin menkos.

Kita galima BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, teismo vertinimu, būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 30 parų arešto. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam P. G. paskirtina galutinė 20 parų arešto bausmė.

Teismas taip pat įvertina aplinkybes, kad kaltinamajam pirmą kartą paskirta arešto bausmė, jis anksčiau nėra teistas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl šiuo konkrečiu atveju tikslinga ir proporcinga kaltinamajam skirti tokią bausmę, kuri sudarytų galimybes specialistų pagalba koreguoti kaltinamojo gyvenimo būdą bei elgesį, spręsti jo elgesio ir socialines problemas. Kaltinamojo elgesio priežiūra ir kontrolė bei pastangos pakeisti jo elgesį specialistų pagalba turėtų jį veiksmingiau paveikti nei realus net ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam P. G. paskirto arešto vykdymą 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu P. G. skiriamas: 1) įpareigojimas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimas be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys; 5 dalies 5, 10 punktai).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis P. G., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai eismas yra pakankamai intensyvus, kartu vežė du asmenis, kuomet nuo kaltinamojo akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas, jį sustabdė policijos pareigūnai gavę pranešimą apie pavojingai manevruojančią transporto priemonę. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų baustas ir (arba) teistas už šiurkščius KET pažeidimus ar transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant mažesnį už vidurkį laikotarpį, t. y. 2 metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

P. G. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios P. G. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso P. G. (b. l. 32). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 930 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl P. G. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo P. G. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 255,91 Eur, t. y. advokato Evaldo Liutkevičiaus užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad advokatas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį bei kilusias pasekmes šioje baudžiamojoje byloje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 101-103).

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) apribota P. G. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas P. G. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose saugomi: 1) P. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) - perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“; 2) automobilio registracijos liudijimas Nr. I777211 -perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui; 3) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarti paliktina byloje; 4) kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

P. G., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. G. paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, nenustatant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti P. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), apie priimtą sprendimą pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti P. G. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį V. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną P. G. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį V. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose saugomus: 1) P. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“; 2) automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) - perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui; 3) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį – palikti byloje; 4) voką su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš P. G. valstybės naudai 255,91 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokato Evaldo Liutkevičiaus dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.