Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „ (duomenys neskelbtini) “ ieškinį atsakovams Š. S. ir V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-05-15 nutartimi ( civilinės bylos Nr. eB2-3063-603/2019 ) tenkintas ieškovės A. Z. pareiškimas dėl atsakovui (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo ir (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Konsultacijų srautas“ . Lietuvos teismų informacinės sistemos ( toliau – Liteko ) duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo 2019-05-28. Vilniaus apygardos teismo 2021-02-25 nutartimi ( civilinės bylos Nr. eB2-1401-562/2021 ) bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, iš bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens A. Z. naudai priteista 800 € dydžio bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus apygardos teismo 2021-02-10 nutartimi ( civilinės bylos Nr. eB2-1400-562/2021 ) patvirtinta bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro: 3852 € dydžio nemokumo administratorės UAB „Konsultacijų srautas“ atlyginimas ir 4352,24 € dydžio faktiškai patirtos išlaidos, iš viso 8204,24 € ( įskaitant mokesčius ). Vilniaus apygardos teismo 2021-05-24 nutartimi ( civilinės bylos Nr. eB2-1400-562/2021 ) patvirtinta bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) papildoma bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro: 2568 € dydžio nemokumo administratorės UAB „Konsultacijų srautas“ atlyginimas ir 1000 € dydžio faktiškai patirtos išlaidos, iš viso 3568 € ( įskaitant mokesčius ).

Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020-01-01 reguliuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas ( šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis ). Pagal šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Todėl nagrinėjamu atveju aktualios iki 2020-01-01 galiojusio Įmonių bankroto įstatymo ( toliau ir – ĮBĮ ) nuostatos.

Vilniaus apygardos teismo 2021-02-25 nutartimi ( civilinės bylos Nr. eB2-1401-562/2021 ) (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnį. Šiuo sprendimu ( nutarties 31 p. ) nustatyta, kad B(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-10-15 iki 2018-06-22 vieninteliu akcininku bei laikotarpiu nuo 2010-05-05 iki 2018-06-20 bendrovės vadovu buvo Š. S.. B(duomenys neskelbtini) nuo 2018-06-22 vieninteliu akcininku bei laikotarpiu nuo 2018-06-21 iki 2019-05-30 bendrovės vadovu buvo V. K..

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui ( kreditoriams ) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo ( asmenys ), dėl kurio ( kurių ) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio ( šių ) asmens ( asmenų ) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius ( kreditoriai ) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai.

Bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorius UAB „Konsultacijų srautas“ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų Š. S. ir V. K., t. y. iš buvusio ir esamo (duomenys neskelbtini) vadovų, 12572,24 € dydžio žalą, kurią sudaro 6420 € dydžio nemokumo administratoriaus ( ieškovo ) atlyginimas, 5352,24 € dydžio nemokumo administratoriaus ( ieškovo ) faktiškai patirtos išlaidos ( Vilniaus apygardos teismo 2021-02-10 ir 2021-05-24 nutartys ) ir 800 € dydžio suinteresuoto asmens A. Z. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą ) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ( žalą ) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas ) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ( CK 6.246 straipsnio 1 dalis ). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu ), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo ) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kaip jau minėta, nustatyta, kad atsakovas Š. S. buvo (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir vadovu iki 2018-06-20, atsakovas V. K. nuo 2018-06-22 buvo šios bendrovės vieninteliu akcininku iki 2019-05-30, t. y. iki bankroto bylos šia bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas civilinę bylą ( civilinės bylos Nr. eB2-1401-562/2021 ) pagal pareiškėjo bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus pareiškimą nustatė, kad: „< ... > Š. S. ir V. K. atliko bendrus veiksmus, susijusius su „fenikso“ schemos įgyvendinimu, kadangi iš nemokios (duomenys neskelbtini) perkėlė į naujai įsteigtą UAB „Vienas noras“ tuos pačius laidojimo paslaugų srityje įgūdžių bei patirties turinčius darbuotojus iš esmės tai pačiai veiklai vykdyti. Taigi buvusių B(duomenys neskelbtini) vadovų veiksmų visuma turėjo akivaizdžių stropumo ( rūpestingumo ) ir lojalumo bendrovei trūkumų bei pažeidė B(duomenys neskelbtini) steigimo dokumentuose įtvirtintą pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Pažymėtina, kad vienu iš tyčinio bankroto sukėlimo pagrindų gali būti veiklos perkėlimas į kitas įmones, kuriuo siekiama išvengti atsiskaityti su įmonės kreditoriais ar ( ir ) sužlugdyti įmonę.“ ( Vilniaus apygardos teismo 2021-02-25 nutarties 36 punktas ).

Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims ( prejudiciniai faktai ) ( CPK 182 straipsnio 2 dalis ).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio ( vadovo ) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012 ). Taigi jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos. Plėtodama šią kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 41-42 punktai ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-24 nutartyje ( civilinės bylos Nr. e3K-7-115-915/2017 ), suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai ( kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia ) ir tos įmonės kreditoriaus žala ( likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese ), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos ( sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas ).

Taigi, tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą ( nuostolius ), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę ( CK 6.246-6.249 straipsniai ).

Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ( CPK 178 straipsnis ), į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl laikytina, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovas Š. S. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti, paaiškino, kad V. K. nepažįsta, bendrovę „Gera prekyba“ pardavė, nes tikėjosi, kad pirkėjas ( V. K. ) toliau vykdys bendrovės veiklą, jaučiasi apgautas. Atsakovas Š. S. su ieškiniu nesutiko, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų ( CPK 178 straipsnis ), kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad ne dėl bendrų neteisėtų atsakovų Š. S. ir V. K. veiksmų, kurie, kaip jau minėta nustatyti prejudicinę galią turinčioje Vilniaus apygardos teismo 2021-02-25 nutartyje ( CPK 182 straipsnio 2 dalis ), (duomenys neskelbtini) tapo nemoki, dėl ko šios įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o administruojant šią įmonę nemokumo administratorius turėjo įmonės administravimo išlaidų. Atsakovas Š. S. buvo B(duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir vadovu iki 2018-06-20, atsakovas V. K. buvo šios bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2018-06-22 iki 2019-05-30. Šių asmenų neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021-02-25 nutartimi ( civilinės bylos Nr. Eb2-1401-562/2021 ), priežastinis ryšys tarp atsakovų Š. S. ir V. K. neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamas ir, nagrinėjamu atveju nėra paneigtas, ieškinio reikalavimą pagrindžiantys duomenys – Vilniaus apygardos teismo 2021-02-10 ir 2021-05-24 nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1400-562/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1401-562/2021 turi prejudicinę galią ir juose nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti ( CPK 182 straipsnio 2 dalis ). Byloje nėra duomenų kad žala ieškovui būtų atlyginta ( CPK 178 straipsnis ).

Esant tokioms aplinkybėms, nustačius visas būtinas sąlygas atsakovų Š. S. ir V. K. civilinei atsakomybei kilti ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų Š. S. ir V. K. 12572,24 € dydžio žalą, kurią sudaro 6420 € dydžio nemokumo administratoriaus ( ieškovo ) atlyginimas ir 5352,24 € dydžio nemokumo administratoriaus ( ieškovo ) faktiškai patirtos išlaidos, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2021-02-10 ir 2021-05-24 nutartimis priimtomis civilinėje byloje Nr. eB2-1400-562/2021 bei Vilniaus apygardos teismo 2021-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1401-562/2021 suinteresuoto asmens A. Z. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos 800 € dydžio, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 straipsnio 2 dalis ). Pagal 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovai Š. S. ir V. K. žalos neatlygino, todėl iš jų solidariai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 12572,24 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2021-03-10 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas atliestas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas ). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 96 straipsnio 1 dalis ). Teismas ieškinį patenkino visiškai, nagrinėjamu atveju mokėtinas 283 € dydžio žyminis mokestis ( 12572,24 € x 3 proc. x 75 proc. ), todėl iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteisiama po 141,50 € žyminio mokesčio ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis ).

Teismas turėjo 20,46 € dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos viršija nepriteistiną 5 € sumą, nustatytą Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, pakeistu ir nauja redakcija išdėstytu Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ( CPK 92 straipsnis ), todėl iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteisiama po 10,23 € teismo turtų išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.245 – 6.249 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš Š. S. ir V. K. solidariai (duomenys neskelbtini) naudai 12572,24 € ( dvylika tūkstančių penkių šimtus septyniasdešimt du € 24 ct ) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 12572,24 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2021-03-10 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisi iš Š. S. 141,50 € ( vieną šimtą keturiasdešimt vieną € 50 ct ) žyminį mokestį ir 10,23 € ( dešimt € 23 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Priteisi iš V. K. 141,50 € ( vieną šimtą keturiasdešimt vieną € 50 ct ) žyminį mokestį ir 10,23 € ( dešimt € 23 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismo 2021-03-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki teismo sprendimo įvykdymo, įvykdžius teismo sprendimą – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.