Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2337-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
1-2337-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06925-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
I. S., J. S.
Advokatai
Gintas Gustaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2337-946/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06925-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,dalyvaujant prokurorėms Jurgitai Česienei ir Aldonai Vitkauskienei,kaltinamajam R. K.,kaltinamojo gynėjams advokatams Gintui Gustaičiui ir Vytautui Sirvydžiui,nukentėjusiesiems I. S. ir J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau vieną kartą teistas: 2017 m. spalio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (Įstatymo, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d. redakcija), 236 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda, bausmė atlikta (bauda sumokėta 2017 m. lapkričio 14 d.), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2018 metų vasario 10 dieną apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - UAB „Pravira“ bare - kebabinėje, esančiame adresu Triliškių g.2, Triliškių k., Kaišiadorių r. nepaisydamas elgesio ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai ir iššaukiančiai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nukentėjusiąją I. S. pastūmė rankomis į krūtinę, po ko pastaroji nukrito ant grindų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą. J. S. bandant apginti dukrą I. S., jis sudavė vieną smūgį koja J. S. į galvos sritį, o nukentėjusiajam nukritus ant grindų, sudavė jam vieną smūgi kumščiu į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam J. S. žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairio smilkinio srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu pažeidė nukentėjusiųjų I. S. ir J. S. bei aplinkinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis teisme dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir naudodamasis teise tylėti atsisakė pateikti paaiškinimus dėl kaltinimo.

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, jo kaltė dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad vasario mėnesį kebabinėje šventė jo draugės E. gimimo dieną. Matė, kad į kebabinę atėjo R. K., jo brolis ir dar keli nepažįstami asmenys. Švenčiant gimtadienį kartu buvo ir jo dukra I. S. ir E. G.. Tada atsimena, kad į kebabinę atėjo I. S. pažįstamas, kurį lyg ir ėmė mušti, bet tiksliai nežino, nes sėdėjo nusisukęs prie stalo į kitą pusę. I. S. tada nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Tuo metu jis atsikėlęs nuo stalelio ėjo nusipirki užkandžių. Tada išgirdo, kad jo draugė sušuko, kad skriaudžia jo dukrą. Pamatė tada, kad jo dukra I. S. guli ant grindų. Puolė ją kelti. Ją keldamas pasakė šalia buvusiems „ką jūs čia darote“. Tada pasilenkęs gavo smūgį iš kojos į ausį, kuri trūko, dar nuo smūgio nuskrido akiniai ir jis tada nukrito pats ant žemės. Dar gavo ir smūgį į nosį. Atsigavo tik greitosios pagalbos automobilyje, kai buvo atvažiavusi policija. Nematė, kas dukrai sudavė. Jam smūgius tai sudavė R. K.. Jis tai padarė jam pasilenkus pakelti dukrą. Kai buvo priėjęs prie dukros ją pakelti, tai prie jos buvo daug asmenų, tarp jų ir R. K.. I. S. jam teigė, kad ją pastūmė R. K.. Anksčiau R. K. nepažinojo. Iš matymo brolius K. gal ir buvo matęs, bet asmeniškai su jais nebuvo bendravęs. Jis R. K. pažino iš nuotraukos. Po muštynių, kai buvo ligoninėje, jam dar paskambino ir pasakė, kad tai buvo R. K.. Taip sakė visi, kas buvo tą kartą kebabinėje. Tai I. S., S., gal dar R. N.. Civilinį ieškinį byloje pareiškė dėl to, kad buvo sumušta ausis, jautėsi galvos svaigimas, buvo pažeminimas viešojoje vietoje, kraujavo dantenos, dėl ko patyrė ir nepatogumus. Dėl dantenų yra ir specialisto išvada. Dėl to reikalauja atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad sėdėjo kebabinėje su tėčiu, E., draugu ir tėčio draugu V. Pamačiusi, kad į kebabinę ateina jos draugas D. D., ėjo prie jo pasisveikinti. Bet tada buvo pastverta už pečių ir nustumta ant žemės. Tuo metu tėtis J. S. nuo langelio ėjo jos kelti ir tada tėčiui spyrė tiesiai į ausį, trenkė iš kumščio į nosį. Tėtis, nukritęs ant žemės, prarado sąmonę. Visas incidentas tada persikėlė į lauką, kur R. K. ir L. K. dar norėjo jai trenkti, bet ji pasakė, kad atvažiuos policija ir jie tada pabėgo per tiltą. Jai įvykio metu už pečių stvėrė ir pastūmė R. K.. Jis ją sugriebė už abiejų pečių ir nustūmė. Jis norėjo trenkti ir D. D.. Taip sprendė iš to, kad kai ji priėjo, stvėrė D. ir tada stvėrė ją bei numetė ant žemės. O tada dar prisikabino prie D. D.. Toje vietoje kalbėjosi daug asmenų. Kai pargriuvo, tai gulėjo tarp žmonių kojų ir matė, kad tėtis nori ją kelti. Ji tada kabinosi už tėčio, o R. K. spyrė tėčiui į ausį. Ji tada išsigandusi iš karto atsistojo pati ir norėjo pažiūrėti kaip tėtis, bet R. K. jam davė dar vieną smūgį į nosį ranka. Tėtis tada parkrito ant žemės ir prarado sąmonę. Ką toliau veikė R. K., negali pasakyti, nes buvo labai išsigandau, verkė ir ėjo pas savo draugą D. Lauke dar R. K. su L. K. norėjo šokinėti prieš jos draugą, bet po to pabėgo. Žiežmariuose gyvena nuo gimimo. Todėl visus vietinius gyventojus žino. L. K. žino gerai, nes jį pažįsta iš mokyklos. R. K. žino tik iš matymo. Civilinį ieškinį pareiškė, nes buvo pažeminta viešoje vietoje, iškeikta, dėl ko jai buvo nemiga, stresas. Žalą prašo priteisti iš R. K. ir L. K., nes R. K. ją nustūmė, o lauke grasino abu, L. K. ją iškeikė. Žala atsirado dėl veiksmų, kurie vyko lauke iš jų abiejų pusės.

Liudytoja E. S. paaiškino, kad ji su J. S., I. S. ir V. G. sėdėjo Žiežmarių kebabinėje, nes šventė jos gimtadienį. Po kiek laiko į kebabinę atėjo būrys jaunuolių. Jų tarpe buvo ir R. K.. R. K. vardą ir pavardę sužinojo, kai atvažiavo į namus kitą dieną policija ir jai parodė nuotraukas. Paklausė ar buvo tas žmogus. Ji patvirtino, kad jis buvo, nes įvykio metu matė, kaip šis nuotraukoje esantis asmuo sudavė J. S.. Tada sužinojo, kad nuotraukoje buvo R. K. ir jo brolis L. K.. Kai I. S. nuėjo su jais pasisveikinti, tai tuo metu ir kilo muštynės. Jos sugyventinis J. S. tuo metu ėjo prie langelio ir ji pamačiusi, kad R. K. suėmęs rankomis už pečių pastūmė I. S., šūktelėjo J. S., kad muša I. Pastumta I. nukrito, o J. S. priėjo ją pakelti. Jis dar paklausė, ką čia daro. Tuo metu R. K. ir spyrė jam iš kojos į galvą, paskui dar sudavė ranka į nosį. Nuo smūgio jo akiniai net nuskrido per salę. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, nes nieko nesuprato. Ten tarp to būrio jaunuolių kilo kažkokia sumaištis ir I. S. papuolė į sumaišties sūkurį. Iš visos atėjusios į kebabinę kompanijos smurtavo tik R. K.. Po to, kai R. K. pastūmė I. S., prieš ją daugiau nebuvo smurtaujama. Tikrai matė, kad prieš J. S. smurtavo R. K.. Dėl smurtavimo J. S. buvo prakirsta ausis, sulaužyta nosis, sutrenktos dantenos. Dėl to I. S. labai išsigando, ji taip pat dėl patirto smurto patyrė sužalojimas. Ji krisdama po to, kai buvo pastumta, nusibrozdino koją. Įvykio metu tiek ji pati, tiek ir I. S. išsigando, patyrė šoką. Kavinėje buvo ir daugiau žmonių, bet į konfliktą niekas nelindo, nesikišo.

Liudytoja S. Z. paaiškino, kad buvo atėjusi į Žiežmarių kebabinę, nes norėjo susitikti su drauge. Matė kaip R. K. užkabino J. S. prie langelio, kai jis norėjo sau kažko nusipirkti. R. K. jį stūmė, kilo muštynės, R. K. spyrė J. S. į ausį, ją sužalojo. Dar prieš J. S. sumušimą matė kaip R. K. buvo pastūmęs I. S.. Ji pastumta nukrito. Po to I. S. atbėgo kelti tėčio, kai R. K. spyrė jam į ausį ir atplėšė kažkiek tos ausies. Matė, kad R. K. buvo girtas ir jis pats pradėjo stumdytis, grasinti. Po to matė, kad gal dar buvo pora kartų trenkta J. S.. Girdėjo kaip R. K. grasino keiksmažodžiais. Kai jie būdami kebabinėje pagrasino, kad kvies policiją, tai R. K. su savo broliu L. K. pasišalino iš kebabinės ir pabėgo per tiltą. Su R. K. kebabinėje buvo ir daugiau asmenų, bet kiti nesmurtavo ir nesimušė. Matė tik, kad jo brolis L. K. buvo D. D. prie durų prirėmęs. Jau po įvykio buvo sutikusi R. K. Elektrėnuose, kur jis ją susistabdė, grasino, kad bus blogai. R. K. žinojo jau iš anksčiau per savo tėvą.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad įvykis buvo labai seniai, todėl jo nelabai prisimena. Tačiau duodamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus teisingai papasakojo visas aplinkybes. Matė, kaip J. S. buvo suduoti smūgiai, dėl ko jis griuvo ant žemės. I. S. buvo pastumta. J. S. sumušė R. K., kuris sudavė J. S. į nosį. R. K. gerai žino, nes jis mokėsi toje pačioje mokykloje. Todėl įvykio metu ten tikrai buvo R. K., kuris ir sudavė visus smūgius. Incidentas kilo iš niekur nieko. Kai buvo pastumta I. S., jos tėvas J. S. pamatė ir norėjo ją pakelti. Tuo metu pats ir gavo nuo R. K.. R. K. J. S. trenkė kumščiu į nosį ir spyrė į ausį. Buvo vienas smūgis į nosį ir nukentėjusysis nukrito, tada smūgis besikeliant į ausį iš kojos. J. S. po smūgio į nosį gulėjo. Smūgis į nosį buvo suduotas kumščiu. Dėl to jam buvo sulaužyta nosis ir sužalota ausis. Kadangi jis pats kebabinėje buvo su drauge, tai draugė neleido veltis į konfliktą. Vėliau matė, kad visi iš kebabinės išėjo į lauką, atvažiavo greitoji medicininė pagalba, policija. R. K. tuo metu su savo draugais pabėgo per tiltą. Buvę su R. K. asmenys nesmurtavo. Matė, kad kiti kebabinėje buvę aplinkiniai lyg ir bandė stabdyti konfliktą.

Liudytoja S. G. paaiškino, kad ji dirba kebabinėje Triliškių kaime. Darydama užsakymą pmatė, kaip prasidėjo muštynės. Išgirdo riksmus ir išlindusi per užsakymų langelį pamatė krūvą žmonių, kurie keikėsi, stumdėsi. Viskas vyko greitai. Tada ji iškvietė policiją. Nematė, kokie smūgiai buvo suduoti. Žmonių kebabinėje buvo gal 8, tarp jų ir merginos, kurios šaukė. Kad nebūtų pasekmių, tai iškvietė policiją. Paskambinus telefonu sujungė su Kauno policija, paskui su greitąja, o gailiausiai ji paskambino tiesiai į Kaišiadoris, kad policija atvažiuotų greičiau. Bet, kai atvažiavo, jau buvo visi išsiskirstę. Kai atvažiavo policija, išėjusi į kiemelį pamatė sužalotą vyrą, kuriam matėsi kraujas iš ausies. Kaip jis patyrė šį sužalojimą, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo rodomi asmenys iš nuotraukų. Jos atpažintą asmenį ji įvykio metu matė žmonių būryje, bet nematė, ar jis mušėsi. Ką matė tada žmonių būryje, tai tą ir atpažino.

Liudytojas D. D. paaiškino, kad pamena, kad buvo muštynės tarp R. K. ir J. S.. R. K. įspyrė J. S.. Kur įspyrė nematė, nes buvo neblaivus. Nežino, kodėl įvyko konfliktas ir buvo spirta J. S.. Be jų kebabinėje dar buvo ir kiti asmenys, bet nepamena kokie. Atsimena, kad prie jo paties buvo priėjusi I. S.. Ji priėjo pasisveikinti, nes jis ją pažįsta. Kuris tada pastūmė Indrę, nepamena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kaip viskas buvo. Tikriausiai viskas buvo taip, kaip užrašyta šiuose parodymuose. Neatsimena dabar, kaip nustūmęs Indrę jaunuolis atrodo. Įvykis buvo seniai, bet atsimena, kad teko atpažinti šį asmenį iš nuotraukos. Tas pats asmuo nustūmė I. S. ir po to spyrė J. S.. R. K. pažįstu tik iš matymo.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad kebabinėje užsisakęs pavalgyti nuėjo į tualetą, o išėjęs iš tualeto pamatė ant žemės gulintį vyrą ir išbėgantį į lauką ir susiėmusį už nosies L. Pasiėmęs valgyti, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Nematė, kas ten įvyko. Einant į tualetą matė, kaip L. stovėjo prie langelio. Jis pats maistą užsisakė iš lauko pusės, o viduje buvau tik tada, kai ėjo į tualetą. Einant į vidų nematė, kad vyktų konfliktas. Išėjęs iš tualeto pamatė, kad prie durų, vidaus pusėje gulėjo vyras ant žemės. Gulintis vyras jam nebuvo žinomas. Nesuprato, kas dalyvavo konflikte. Suprato tik, kad vyko konfliktas, nes tualete būdamas girdėjo riksmus. Kas ten vyko, nematė.

Liudytoja D. P. paaiškino, kad ji, R. K., jo brolis ir draugai atvažiavo į kebabinę pavalgyti. Jie nuėjo užsisakyti maisto. Ji užsisakė lauke ir viduje nebuvo. R. K. tuo metu gal ir buvo užėjęs vienai minutei į tualetą. Po to išvažiavo tik ji su R. K.. Kiti kartu atvykę liko ten, gal juos kas pasiėmė vėliau. Gal ten vyko kažkas, kai jie jau buvo išvažiavę. Girdėjo vėliau, kad R. K. brolis gali būti susijęs su įvykiais kebabinėje. L. K. pats jai sakė, kad kažkam ten trenkė. Ji jo daugiau apie tai neklausinėjo. Jis taip jai buvo sakęs po kažkiek laiko, kai susitiko.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad jis sėdėjo nusisukęs į sieną ir muštynių nematė. Sėdėjo su S. Žiežmarių bare, šventė gimtadienį. Sugyventinė vienu metu pasakė, kad muša J. S.. Tada jis nuėjo į tą pusę, kur buvo daug žmonių. Kai išėjo į lauką, matė, kad J. S. sumuštas galvos srityje. J. S. lauke laukė greitosios. Nežino, kas sumušė J. S., nes visi išsilakstė.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad teismo posėdžių salėje sėdinčių asmenų nepažįsta ir nėra jų matęs. Kebabinėje Triliškių kaime yra buvęs su R. Nėra buvę, kad ten vyktų konfliktas.

Liudytoja K. R. paaiškino, kad ji nelabai atsimena įvykį, bet jai kažkas yra timptelėjęs už plaukų. I. S. kažkiek pažįsta, tačiau nežino aplinkybių dėl įvykio, kuriame dalyvavo nukentėjusieji. Iš teismo salėje esančių asmenų žino tik I. S.. Neteko girdėti, kad I. S. nuo kažko nukentėjo.

Liudytojas L. K. naudodamasis teise neduoti parodymų byloje, kurioje kaltinamasis yra jo šeimos narys, atsisakė duoti parodymus šioje byloje teisme, kadangi kaltinamasis R. K. yra jo brolis.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji I. S. atpažino L. K., kuris, kaip ji paaiškino, buvo su broliu, tačiau ją pastūmė ir jos tėtį mušė ne L. K., bet R. K.. ( t.1 b. l. 90-93).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų, ji atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.2. Tai R. K.. Kaip ji paaiškino, tai jis ją pastūmė rankomis kebabinėje ir dėl to ji nukrito ant grindų. Tai tas asmuo, kuris sudavė vieną smūgį koja jos tėčiui J. S., o jam parkritus ant grindų, dar sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį. (t.1 b. l. 94-97)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų, jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.3. Kaip vėliau sužinojo, tai R. K., kuris kebabinėje jam sudavė vieną smūgį koja į galvos sritį, po ko jis nukrito ant grindų, ir tada dar jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį. (t.1 b. l. 114-117)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų, jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.1. (L. K.) Tai šis asmuo buvo kartu su R. K. kebabinėje. (t.1 b. l. 118-12)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja E. S. parodė, kad iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų ji atpažino R. K., kuris pastūmė rankomis I. S., po ko ji nugriuvo ant grindų. Tai tas asmuo sudavė vieną smūgį koja J. S. į galvos sritį, o jam pargriuvus ant grindų, dar sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį. (t.1 b. l.106-109 )

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja E. S. parodė, kad iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų, ji atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.2. (L. K.). Tai šis asmuo buvo su R. K. ir draugais, kurių ji nepažįsta, kebabinėje, esančioje prie Vilnius-Kaunas autostrados. (t.1 b. l. 110-113)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytoja S. Z. atpažino R. K. kaip asmenį, kuris kebabinėje pastūmė I. S., kuri po pastūmimo parkrito ant grindų. Taip pat tas pats asmuo sudavė smūgį J. S. į galvos ir veido sritį. (t.1 b. l. 82-85 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytoja S. Z. parodė, kad iš jai pateiktų 4 nuotraukų ji atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.2. Tai L. K., kuris buvo kartu su savo broliu R. K. ir draugais, kurių ji nepažįsta, kebabinėje. Tačiau jis niekam jokių smūgių nesudavė.(t.1 .b. l. 86-89)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. N. parodė, kad iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų, ji atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.3. Tai R. K.. Tai jis 2018 m. vasario 10 d. kebabinėje, esančioje prie Vilnius-Kaunas autostrados, Triliškių kaime, sudavė vieną smūgį koja J. S. į galvos sritį, jam pargriuvus ant grindų dar sudavė vieną smūgį kumščiu J. S. į veido sritį. (t.1 b. l. 98-101).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. N. parodė, kad iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų, ji atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.3. Tai L. K.. Jis 2018 m. vasario 9 d. vakare buvo kartu su savo broliu R. K. ir draugais kebabinėje. (t.1 b. l. 102-105)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas D. D. parodė, kad iš jam pateiktų 4 asmens atpažinti nuotraukų, jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.4. (R. K.) Tai šis jam iš matymo pažįstamas asmuo kebabinėje, esančioje prie Vilnius-Kaunas autostrados, rankomis pastūmė I. S., kuri nukrito ant grindų. (1t. b. l. 122-125).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas D. D. parodė, kad iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų, jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.1. (L. K.) Tai šis iš matymo pažįstamas jaunuolis, kurio vardo, pavardės nežino, tik žino, kad gyvena Žiežmariuose, buvo su savo draugais ir savo broliu, kurio vardo bei pavardės taip pat nežino, kebabinėje, kai nukentėjo I. S. ir jos tėtis J. S.. (t.1 b. l. 126-129)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytoja S. G. iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino L. K., kaip asmenį, buvusį įvykio naktį kebabinėje. Ji paaiškino, kad jos atpažintas asmuo turi vyresnį brolį K., kurio vardo nežino. Juos pažįsta iš matymo. Tai jis buvo atėjęs prie maisto aptarnavimo langelio ir pirko alkoholį. (t.1 b. l. 130-134).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja S. G. parodė, kad iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų, jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr.1. Tai K., jo vardo nežino. Jis turi jaunesnį brolį. Juos pažįsta iš matymo. Tai tas vaikinas, kai kebabinėje prasidėjo muštynės, buvo tarp ten buvusių asmenų. (t.1 b. l. 135-139)

Specialisto išvadoje Nr. G 511/2018(02) nurodyta, kad J. S. padaryta žaizda ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžio J. S. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje nosies kaulų lūžis galėjo būti padaryti ranka, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nugriuvus, tiek smūgiuojant. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo būti padaryti 2018 m. vasario 10 d. (t.1 b. l. 32-33)

Pažymėtina, kad šią specialisto išvadą sudaro trys puslapiai, tačiau jie išdėstyti per du lapus, tai yra pirmi du išvados puslapiai yra pirmo lapo abiejose pusėse. Tai atitinka valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 30 d. lydraštyje, kuriuo specialisto išvada buvo pateikta, nurodytą informaciją (2 lapai) apie šios išvados apimtį (1 t., b. l. 31)

Šioje byloje kaltinimo R. K. esmė buvo ta, kad jis tuo pačiu metu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir kartu iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą.

Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas R. K. pasitvirtino.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo R. K. parodymų, jis iš esmės visiškai neprisipažino padaręs nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje iš viso atsisakė pateikti paaiškinimus, o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kėlė versiją, kad įvykyje iš viso nedalyvavo ir todėl nukentėjusiųjų atžvilgiu nesmurtavo, jokio nusikaltimo nepadarė.

Tačiau tokią kaltinamojo poziciją ir ja paremtą įvykio versiją paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti kiti įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusiųjų I. S., J. S. parodymais, liudytojų E. S., S. Z., R. N., D. D. parodymais neginčytinai nustatyta, kad būtent R. K., o ne jo brolis L. K., įvykio metu taip pat buvęs kartu su R. K., ar kitas asmuo, faktiškai be jokios priežasties prikibo pradžioje prie nukentėjusiosios I. S., išprovokuodamas konfliktinę situaciją ir joje elgėsi ypatingai agresyviai ir įžūliai, ką patvirtina tai, kad I. S. ir jai į pagalbą atskubėjusio J. S. atžvilgiu iš viso be jokios dingsties smurtavo. Dėl to J. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o I. S. sukėlė fizinį skausmą, tuo pačiu sukėlė sumaištį kavinėje ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes dėl šio įvykio ne tik nukentėjusieji, bet ir aplinkiniai buvo pažeminti bei šokiruoti. J. S. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina ir pateikta specialisto išvada. Šių įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių nepaneigia ir gynybos liudytojų D. P., K. R. ir R. N. parodymai, iš kurių galima spręsti, kad jie apskritai nematė paties įvykio ir dėl to jiems nėra žinomos šios bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. S. parodymų, jis po jo atžvilgiu pavartoto smurto net buvo praradęs sąmonę, bet smurtavusį asmenį matė ir įsidėmėjo. Anksčiau jo nepažinojo, bet vėliau iš jam parodytų nuotraukų jį atpažino, kaip smurtavusį kavinėje asmenį. Po įvykio tiek nukentėjusioji jo dukra I. S., tiek ir kiti buvę kavinėje asmenys, kurie jam skambino, patvirtino taip pat, kad tai buvo R. K., kurį jis ir atpažino. Tokie nukentėjusiojo J. S. parodymai tiek dėl įvykio eigos, tiek dėl smurtavusio asmens, jo elgesio ir atliktų nusikalstamų veiksmų atitinka ir kitos nukentėjusiosios I. S., taip pat įvykį mačiusių liudytojų parodymus.

Iš I. S. parodymų matyti, kad ji gerai žino abu brolius K., su L. mokėsi vienoje mokykloje, o R. pažinojo iš matymo. Ji kategoriškai patvirtino, kad ją, kai ėjo prie D. D., pastūmė būtent R. K., o ne jo brolis. Būtent R. K. prikibo prie jos, vėliau prie į pagalbą atskubėjusio jos tėčio J. S., taip išprovokavo konfliktą ir smurtavo jų atžvilgiu. Tuo pačiu sukėlė sumaištį.

Liudytojas R. N. taip pat kategoriškai patvirtino, kad prieš nukentėjusiuosius smurtavo R. K., nes jis jį gerai žino, su juo mokėsi vienoje mokykloje. Jis tai matė ir vėliau tai patvirtino atpažinimo iš parodytų nuotraukų metu.

Liudytojos E. S. ir S. Z. analogiškai patvirtino, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtavo jų atpažintas iš nuotraukų R. K.. Patvirtino, kad dėl jo smurto, išsakytų viešai grasinimų, išsigando, patyrė šoką. Pažymėtina, kad liudytoja E. S. R. K., kaip ji paaiškino, pradžioje atpažino iš policijos jai sekančią dieną parodytų nuotraukų, kai policija iš karto aiškinosi asmenis, galėjusius padaryti nusikaltimą. Iš jų ji atpažino asmenį, kaip sužinojo tada iš policijos, R. K., kuris ir smurtavo kebabinėje. Vėliau 2018 m. kovo 7 d. jai buvo dar kartą atpažinimui parodytos nuotraukos, kuomet buvo surašytas atpažinimo veiksmo protokolas, kur ji dar kartą tai patvirtino. Atskirai pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šiuo atveju jau kitą dieną po įvykio, kaip parodė liudytoja E. S., jai buvo parodytos galimai nusikaltimą padariusių asmenų nuotraukos, tačiau pats atpažinimo veiksmas nebuvo fiksuotas protokole, savaime nepaneigia liudytojos E. S. duotų parodymų ir atpažinimo iš nuotraukų metu nurodytų aplinkybių patikimumo. Iš tiesų, toks įrodymų rinkimo būdas, kai parodomos nuotraukos, nefiksuojant viso to protokole, nevisiškai atitinka asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų tvarką, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK), tačiau teismo vertinimu, šioje byloje tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, nes dėl to iš esmės niekaip nebuvo suvaržytos kaltinamojo teisės. O tokiu būdu gauti duomenys buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka iš kitų įrodymų šaltinių gauta informacija ir vienareikšmiškai pasitvirtino.

Atskirai pažymėtina, kad šiuo atveju liudytojai E. S. patį pirmą kartą taip pat buvo parodytos kelių asmenų, o ne tik vieno R. K. nuotrauka. Be to, jai rodant tų asmenų nuotraukas nebuvo pateikti rodomų asmenų duomenys. Kaip paaiškino ši liudytoja, ji tik po atpažinimo sužinojo, kad atpažintas, nuotraukoje jos parodytas asmuo yra R. K.. Todėl toks veiksmas – asmenų nuotraukose parodymas liudytojai kitą dieną po įvykio policijai siekiant „karštais pėdsakais“ nustatyti įtariamuosius dėl įvykio kebabinėje, niekaip nepaneigia iš šio įrodymų šaltinio (liudytojos E. S.) gautų duomenų (nurodytų aplinkybių ir atpažinimo iš nuotraukų rezultato) patikimumo, dėl ko šie duomenys pripažintini tinkamais įrodymais šioje byloje. Būtina pabrėžti, kad šiuos įrodymus patvirtina ir iš kitų įrodymų šaltinių (nukentėjusiųjų, kitų liudytojų, jų atlikto atpažinimo iš nuotraukų protokolai ir kita bylos medžiaga) gauti duomenys, vienareikšmiškai patvirtinantys tą pačią šios bylos nagrinėjimui reikšmingą informaciją tiek dėl nusikalstamo įvykio pobūdžio, tiek ir dėl nusikalstamai įvykio metu veikusio asmens tapatybės bei jo atliktų veiksmų turinio.

Taip pat teismas pažymi, kad 2018 m. vasario 10 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 7) ir jame nurodyta gauta pirminė informacija pagal iš policijos budėtojo gautą informaciją, kad „Kebabinėje mušasi daug asmenų. Vienas kraujuoja“ nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų, patvirtinančių kaltinimo R. K. pagrįstumą. Pirma, tai šis pranešimas ir jame užfiksuota informacija niekaip nepaneigia nukentėjusiųjų J. S., I. S. parodymų ir juos patvirtinančių liudytojų E. S., S. Z., D. D., R. N. parodymų. Nors liudytoja S. G., dirbanti kebabinėje, parodė, kad ji kvietė policiją, tačiau tuo pačiu ji patvirtino, kad to momento, kai prasidėjo konfliktas nematė. Ji parodė, kad tik išgirdus riksmus, išlindo pro aptarnavimo langelį pasižiūrėti kas vyksta. Tada ir matė daug žmonių. Taigi, paties smurtavimo prieš abu nukentėjusiuosius ši liudytoja iš viso nematė, dėl ko ir pranešdama policijai telefonu tokių aplinkybių negalėjo nurodyti, o nurodė bendrai pro langelį pamatyto vaizdo aplinkybes.

Taigi, ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. K. kaltinime nurodytų įvykių metu elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkrečios kaltinime nurodytos patalpos, konkreti vieta yra viešoji vieta, svarbu tai, kad ir pats kaltinamasis, ir kiti asmenys įvykių metu turėjo galimybę netrukdomi atitinkamoje vietoje būti, nes tai yra viešo pasilinksminimo ir(ar) pasisėdėjimo vieta, joje tuo metu buvo ir pačios kavinės – kebabinės darbuotojai, ir klientai. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis R. K. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais ir grasinimais, išsakytais bei panaudotais I. S. ir J. S., tuo pačiu nepagarbą demonstravo ir aplinkiniams, buvusiems minėtoje viešoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad kaltinamojo veika J. S. atžvilgiu be BK 284 straipsnio, numatančios atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, papildomai iš idealiosios sutapties buvo kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8punkte, požymis, be pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra ir chuliganiškos paskatos. R. K. ir buvo atiduotas teismui kaltinant jį, būtent dėl tokių paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo J. S. sveikatą. Teismų praktikoje vertinant, ar buvo chuliganiškos paskatos, yra vertinamas kaltinamojo atsako į konfliktą su nukentėjusiuoju adekvatumas, tokio atsako priežasties reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2006, 2K- 501/ 2006, Nr. 2K- 82/ 2007 ir kt.).

Šioje byloje visiškai akivaizdu, kad R. K. neteisėti veiksmai J. S. atžvilgiu buvo neadekvatūs jo veiksmams (J. S. tiesiog atskubėjo į pagalbą savo dukrai nukentėjusiajai I. S., kad ją pakelti po to, kai kaltinamasis ją pargriovė), todėl dingsties ar priežasties jam taip veikti nukentėjusiojo atžvilgiu faktiškai iš viso nebuvo arba ji buvo visiškai mažareikšmė, jeigu kaltinamasis pagalvojo, kad nukentėjusysis gali jam paprieštarauti dėl tokio elgesio dukters atžvilgiu. Be to, nukentėjusiajam J. S., kaip nustatyta ištirtais įrodymais, po pirmo smūgio spiriant koja, buvo suduotas ir antras smūgis ranka, dėl ko nukentėjusysis kurį laiką buvo praradęs ir sąmonę. Todėl darytina išvada, kad R. K. tokių veiksmų, galimai suorganizuoto atsako į nukentėjusiojo J. S. veiksmus siekiant padėti dukrai – nukentėjusiajai I. S. konfliktinėje situacijoje, neadekvatumas patvirtina tai, kad tarp jo ir nukentėjusiojo J. S., o taip pat ir nukentėjusiosios I. S., įvykęs incidentas buvo ne paskata R. K. taip veikti, o tik pretekstas jo chuliganiškoms paskatoms pasireikšti. Akivaizdu, kad galima incidento priežastis, tai yra nukentėjusiojo J. S., o prieš tai ir I. S. elgesys nebuvo niekaip provokuojantis ar iššaukiantis kaltinamajam neigiamas emocijas, o tokiu atveju sekęs kaltinamojo atsakas į tai – suspardymas kojomis ir sumušimas rankomis nukentėjusiojo J. S. ir jo sveikatos nesunkus sutrikdymas viešoje vietoje, necenzūrinių žodžių vartojimas - akivaizdžiai neadekvatus nukentėjusiojo veiksmams. Kartu pažymėtina, kad tai buvo padaryta kitos nukentėjusiosios, J. S. dukters I. S., taip pat liudytojų, tai yra kavinės lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, sukeliant jiems baimės jausmą, šoką, tai yra realiai sutrikdant visuomenės rimtį. Todėl tokios veikos kvalifikacija iš idealiosios sutapties ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra pagrįsta ir teisinga.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad R. K. kaltinime nurodytame įvykyje veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo ir (ar) nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta ne tik asmens, kurio atžvilgiu jis smurtauja ar veikia kitaip nusikalstamai, sveikata, bet ir visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014).

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamojo R. K. fizinio smurto naudojimas kaltinime nurodytoje viešoje vietoje – kavinėje kebabinėje Tryliškių kaime prieš nukentėjusiuosius (jų stumdymas, mušimas, grumtynės), taip pat įžūlus kibimas kitų asmenų akivaizdoje, necenzūrinių žodžių naudojimas be pateisinamos priežasties, yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba kartu ir visiems aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis R. K. nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Šioje byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl kaltinamojo R. K. įžūlaus elgesio, smurtavimo bei grasinimų, nesant tam jokios pateisinamos dingsties, tiek nukentėjusieji I. S., tiek J. S., tiek ir kiti aplinkiniai buvo šokiruoti ir išgąsdinti, dėl šių kaltinamojo veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, buvo sutrikdytas kaltinime nurodytos kavinės darbas. Kaip matyti, baro darbuotojų išgąstis buvo didelis, nes buvo dedamos pastangos, kad policija atvažiuotų kuo greičiau. Paskambinus Kauno policijai, papildomai kviesta Kaišiadorių miesto policija, kad tik atvyktų greičiau. Tai parodo, kad situacija buvo įtempta, nemaloni, tol kol nebuvo iškviesta policija trukdžiusi kavinei normaliai tęsti darbą ir atitinkamai jai veikti, o jos lankytojai neturėjo tuo metu galimybės gerai praleisti laiką, buvo sutrikdytas jų leidžiamas laikas švenčiant gimtadienį ar kitaip linksminantis kavinėje. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamajam įžūliais veiksmais bei grasinimais, taip pat vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo iš tikrųjų realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.

Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų R. K. kaltinime nurodytu atveju ėmė grasinti nukentėjusiesiems ir elgtis kitaip įžūliai bei smurtauti jų atžvilgiu viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, smurtavo ir chuliganiškų paskatų ir grasino viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai nesunkiai sutrikdyta ne tik nukentėjusiojo J. S. sveikata, bet ir visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado ne tik BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bet ir BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Dėl šios priežasties kaltinamojo nusikalstama veika yra kvalifikuota iš idealiosios sutapties iš karto pagal du BK straipsnius, nes nei vienas jų atskirai neapima tų pasekmių, kurios kilo dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Kadangi abiejų nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl nustatytos pasekmės, tai yra nesunkiai sutrikdyta J. S. sveikata, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačių veikų baigtumo momentą.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nekelia jokių abejonių dėl joje pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro, Teisingumo ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 7.1 punktas numato, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nagrinėjamoje byloje pateikta specialisto išvada (1 t., b. l. 32-33) nustatyta, kad J. S. dėl nosies kaulų lūžio sveikata bus sutrikdyta daugiau kaip 10 d. laikotarpiui (Išvadų 1 punktas). Tokia išvada ir jos pagrindimas atitinka minėtų taisyklių nuostatas, todėl teismui nekelia abejonių, kad ji yra tinkamas įrodymas nukentėjusiojo J. S. sveikatos sutrikdymo mastui įvertinti.

Iš teismo ištirtais įrodymais patvirtintų aplinkybių matyti, kad R. K. veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį teisingai kvalifikuotos kaip baigtos nusikalstamos veikos. Kadangi abi veikos padarytos vienu ir tuo pačiu metu, jos pagrįstai kvalifikuotinos iš idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. K. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir už tai jam paskirti bausmę.

R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

R. K. Lietuvos Respublikoje yra teistas vieną kartą taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą. Nors paskirtą teismo bausmę jau yra atlikęs, teistumas nėra išnykęs. Jis yra dirbantis. Jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, dėl ko darytina išvada, kad bausmės tikslams pasiekti, R. K. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, turi būti paskirta griežtesnė savo rūšimi nei ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė - laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas ne mažesnis nei sankcijos vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį nustatant ne didesnį nei sankcijoje numatyto bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi R. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, paskyrus bausmes už kiekvieną iš jų, bus reikalinga bausmes subendrinti apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Bendrinimo taisyklės reikalauja bendrinant bausmes tokiu būdu, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę. Dėl to, šioje byloje R. K. galutinė bausmė turės būti paskirta terminuotas laisvės atėmimas.

Sprendžiant, ar R. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis nors jau yra teisiamas antrą kartą, jis ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę yra jau atlikęs. Jam tuomet buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kurią jis sumokėjo. Tai rodo, kad kaltinamasis neturi neigiamo nusistatymo į bausmę, jos paskirtį dėl poveikio jo paties asmens elgesio korekcijai teigiama linkme. Be to, kaltinamasis yra dirbantis, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnija nusiskundimų dėl R. K. elgesio nėra gavusi. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog šį kartą atidėjus paskirtos galutinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kartu nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus ir(ar) draudimus R. K., bausmės tikslai jo atžvilgiu dar gali būti pasiekti.

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 163,49 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai - gydymo išlaidoms atlyginti, o nukentėjusysis J. S. ir nukentėjusioji I. S. civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. J. S. prašo priteisti dėl patirto fizinio smurto iš R. K. 600 eurų, o I. S. dėl patirtos moralinės žalos prašo priteisti jai 100 eurų tiek iš R. K., tiek ir iš L. K. (2 t., b. l. 53-54).

Įstatymas numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau CK) turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa nurodė, kad dėl nukentėjusiojo J. S. gydymo patyrė 169,43 eurų turtinę žalą. Ieškovas patirtą turtinę žalą ir konkrečiai jos dydį grindė pateiktais kartu su ieškiniu dokumentais – medicininių dokumentų apskaitos išrašais (1 t., b. l. 36-38). Iš šių išrašų turinio matyti, kad ieškovas patirtos turtinės žalos dydį apskaičiavo pagal nukentėjusiojo gydymui patirtas išlaidas. Šios išlaidos patirtos dėl nukentėjusiojo konsultavimui ir gydymui dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, kurio metu jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patirtų išlaidų. Ieškinio dydis visiškai atitinka patirtų išlaidų dydį, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai reikalauja nusikalstama veika patirtos turtinės žalos atlyginimo. Dėl to kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys turi būti patenkintas visiškai.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos tiek nukentėjusysis J. S., tiek ir nukentėjusioji I. S. patyrė fizinį skausmą, J. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, abu nukentėjusieji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Didesnius juos dėl padaryto sveikatos sutrikdymo masto ir sužalojimų pobūdžio patyrė nukentėjusysis J. S.. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant R. K. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo J. S. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, žaizda ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumą ir diskomfortą. Dėl padaryto lūžimo jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir taikomas gydymas. Ausies kaušelio srityje padaryta žaizda buvo susiūta. Dėl to buvo sumažėjusios ir jo bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, tačiau nėra pakankamai nustatyta duomenų apie kokius nors liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo.

Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo skausmingas, įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 400 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl R. K. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes J. S. sveikatai, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Vertinant R. K. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiosios I. S. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymo mastas jai nebuvo nustatytas. Nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumą ir diskomfortą, tačiau jis netruko ilgą laiką, nes nėra tai patvirtinančių duomenų. Dėl patirto fizinio skausmo nukentėjusiajai nebuvo pernelyg sumažėjusios jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi, teismo vertinimu, yra nustatyta tik labai minimaliai duomenų apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, pažeminimą, tačiau nėra nustatyta duomenų apie kokius nors liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo ir patirto fizinio skausmo.

Taigi, įvertinus tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu joks gydymas faktiškai nebuvo taikomas, o dėl nusikalstamos veikos patirtas fizinis skausmas nesukėlė didelių nepatogumų ar veiklos apribojimų, įvertinus dar ir patirto fizinio skausmo intensyvumą, dėl patirto skausmo patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 50 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl R. K. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes I. S. sveikatai, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Atskirai teismas pažymi, kad nusikalstama veika patirta žala priteistina tik iš byloje kaltu pripažintino R. K.. Tuo tarpu nukentėjusioji I. S. ieškiniu prašo priteisti jai padarytą moralinę žalą ir iš kaltinamojo R. K. brolio L. K.. Šioje dalyje civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas iš esmės šioje baudžiamojoje byloje, nes L. K. joje nėra kaltinamasis ir negali būti todėl pripažintas joje kaltu. Tai reiškia, kad jis šiame procese negali būti ir civiliniu atsakovu. Dėl to nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys toje dalyje, kurioje ji reikalauja atlyginti jai padarytą moralinę žalą iš L. K., paliktinas nenagrinėtu šioje byloje.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje ir nuteisti jį pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 11 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti R. K. subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir įpareigoti R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 21.30 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su darbu.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo nustatytų įpareigojimų vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš R. K. 169,43 eurus (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus ir 43 ct).

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš R. K. 400 (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš R. K. 50 (penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį toje dalyje, kurioje reikalaujama atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš L. K., palikti šioje byloje nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis