Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. Z. pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-494-860/2013, įvykdymą iki 2017-11-01. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 sprendimu ji buvo įpareigota savo lėšomis per šešis mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti pagal 1996-12-09 nustatytus kadastro duomenis savavališkai perstatytas ir pertvarkytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimas nėra įvykdytas dėl svarbių priežasčių. Bandant atkurti senąją padėtį, reikėtų nugriauti visą namą ir pastatyti seną namą iš naujo. Tam pareiškėja nebeturi lėšų, o nugriovus namą – neturėtų lėšų jam atstatyti bei liktų be gyvenamosios vietos, todėl visais būdais stengėsi suderinti projektą ir gauti leidimą rekonstrukcijai. Buvo tikimasi, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareiškėjai bus suteikta galimybė savo gyvenamąją vietą rekonstruoti pagal šiuolaikinius buities standartus, o inspekcija atidės sprendimo vykdymą iki pareiškėja įteisins rekonstrukciją pagal naujus reikalavimus. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad namas rekonstruotas savavališkai, pažeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos – pastatas rekonstruotas be statybą leidžiančio dokumento. Be to, gyvenamas namas rekonstruotas valstybės saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo rekonstruotas, jį išdidinant šlaite, šlaito dalis nukasta. Tiek galiojančiame, tiek įsigaliosiančiame nuo 2017-05-01 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas aiškus ir neginčijamas draudimas naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Savavališka statyba nėra ir negalės būti įteisinta, nes gyvenamojo namo rekonstrukcija prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad prašymas turėtų būti tenkinamas tik nustačius, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymas atitiks jo tikslus. Byla buvo inicijuota prieš 4 metus, procesas tęsiasi labai ilgą laiko tarpą, kas neatitinka proceso koncentruotumo principo. Pasikeitus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui, kurio pakeitimai įsigalios 2017-05-01, nagrinėjamas atvejis vargu, ar atitiks minėto įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-12-16 nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo nustatytas ilgesnis, nei prašė ieškovas, terminas po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. ieškovas prašė nustatyti 3 mėnesių terminą, o teismo sprendimu pareiškėjai buvo nustatytas 6 mėnesių terminas, tačiau ji nustatytu terminu savavališkos statybos padarinių nepašalino. Pareiškėja, 2016-11-04 kreipdamasi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nepateikė jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ji ėmėsi kokių nors veiksmų, jog įvykdytų teismo sprendimą. Sprendimas įsiteisėjo 2014-03-17, tad pareiškėjos argumentas, kad ji teismo sprendimo nevykdymu tikisi, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, jai bus suteikta galimybė savo gyvenamąjį namą rekonstruoti pagal šiuolaikinius standartus, nepateisina jos neveikimo, t. y. įsiteisėjusio sprendimo tokio ilgo laiko nevykdymo. Tokia situacija teisinėje valstybėje yra netoleruotina. Kita vertus, pareiškėja įtikinamai nepagrindė savo teiginio, kad ateityje pasikeisiantis teisinių santykių reglamentavimas leistų jai įteisinti savavališką statybą. Teismas sutiko su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos motyvais, kad įsigaliosiantis reglamentavimas nenumato galimybės įteisinti pastatą, kuris buvo savavališkai rekonstruotas, jį išdidinant šlaite, statesniame nei 15 laipsnių, nukasant dalį šlaito; įstatyme įtvirtintas aiškus ir neginčijamas draudimas naikinti ir žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Taigi, pareiškėjos savavališka statyba iš esmės negalės būti įteisinta.Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėja siekia visais įmanomais būdais uždelsti teismo 2013-08-21 sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja J. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-16 nutartį ir atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 sprendimo įvykdymą iki 2017-11-01. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 sprendimu buvo nustatytas ilgesnis savavališkos statybos pašalinimo terminas, nei prašė ieškovas. Pratęsti sprendimo įvykdymo terminą prašoma dėl to, kad pasikeitė įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statybą šlaituose ir pareiškėja turi teisę gauti statybos leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, kuri atitiktų naują įstatymo reglamentavimą ir statinio griovimo darbus atliktų tuos, kurie būtų reikalingi, kad pastatas būtų rekonstruotas pagal gautą leidimą. Be to, pareiškėja yra pensininkė, ligota, yra atsidūrusi sunkioje finansinėje padėtyje. Pareiškėja neturi jokio architektūrinio išsilavinimo, todėl paruošti projektą namo rekonstrukcijai samdė architektą. Namo rekonstrukcijos projektas nebuvo patvirtintas ir statybos leidimas 2012 m. nebuvo išduotas vien dėl projektinėje dokumentacijoje nustatytų trūkumų. Projektavimo procedūros yra ilgos, nebeliko betarpiško bendravimo su projektus derinančiomis institucijomis, niekas aiškiai nebeišdėsto, kaip projektas turi būti pataisytas, kad atitiktų keliamus reikalavimus, todėl yra reikalingas ilgesnis laikas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad norint nugriauti pastatą taip, kad jis atitiktų tai, kas leidžiama ir būtų išsaugota proporcija tarp pareiškėjos teisių bei valstybės reikalavimų, reikalingas laikas suderinti tokį namo projektą, kuris yra leidžiamas.Pareiškėja nebūtinai siekia įteisinti tai, kas pastatyta, ji siekia gauti statybos leidimą rekonstrukcijai ir nugriauti tik tai, kas yra neleidžiama. Toks sprendimas būtų visiškai proporcingas pareiškėjos teisei rekonstruoti seną pastatą, kuris be rekonstrukcijos jau nebuvo tinkamas gyventi, o taip būtų proporcingas ir valstybės reikalavimams, kurie keliami statyboms šiuo metu. Gavus nurodymą atstatyti šlaitą, šlaitas buvo atstatytas. Atstačius šlaitą, pagal paruoštą projektą jokie šlaito nukasimo darbai nėra numatyti ir nesiruošiama jų atlikti, nes pastatas buvo išplėstas buvusios verandos sąskaita, kurios plotas nepagrįstai nėra įskaičiuojamas į buvusį pastatą.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo, kadangi teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymas neatitiks jo tikslų, nes ši savavališka statyba iš esmės niekaip negalės būti įteisinta.Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog iki šio atskirojo skundo pareiškėja nesiėmė veiksmų bei neparengė savavališkos statybos rekonstravimo projekto, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio įtvirtinus reikalavimus. Civilinis procesas tęsėsi labai ilgą laiko tarpą, o pareiškėja dėl neaiškių priežasčių jį vilkino.Tarnyba nepritaria tokiam situacijos traktavimui, kai nevykdant teismo sprendimo tikimasi teisės akto pakeitimo, kuris tikėtina galėtų būti palankus savavališkų veiksmų įteisinimui.Pareiškėja tik šiuo skundu nurodė savo ketinimą pastatą rekonstruoti pertvarkant pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme patvirtintus reikalavimus. Net vertinant galimybę pareiškėjai leisti pasirengti statinio rekonstrukcijos projektą, pastatas turėtų būti perstatytas pagal įsigaliosiančius reikalavimus, t. y. tiek vienu, tiek kitu atveju neišvengiamas pastato dalies dalinis griovimas ir perstatymas, o ne tik įteisinimas.Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atstatyto šlaito, seno namo ir verandos rekonstrukcijos brėžinio, gyvenamo namo ir jo vietos šlaito atžvilgiu brėžinio kopijas, gyvenamo namo nuotraukas, pareiškėjos prašymų kopijas, (duomenys neskelbtini) kaimynų gyvenamųjų namų nuotraukas. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priimti naują informaciją su naujais įrodymais. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naujų įrodymų ir informacijos pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pateikti nauji įrodymai ir informacija yra reikšminga bylai teisingai išspręsti, todėl nurodytus įrodymus bei prašymą priimti naują informaciją priima.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-21 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-494-860/2013, kuriuo ieškinį tenkino ir įpareigojo pareiškėją savo lėšomis per 6 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti pagal 1996-12-09 nustatytus kadastro duomenis savavališkai perstatytas ir pertvarkytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2014-03-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-62-590/2014, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 sprendimą paliko nepakeistą. 6 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendime nurodytiems įpareigojimams įvykdyti baigėsi 2014-09-17. Pareiškėjai nustatytu laiku neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, 2015-02-23 buvo išduotas vykdomasis raštas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Pareiškėja iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas prašymą atidėti sprendimo vykdymą atmetė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nuo to momento, kai suėjo terminas įvykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 sprendimą, praėjo nemažas laiko tarpas ir nurodytas sprendimas vis dar nėra įvykdytas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti ir suteikti pareiškėjai galimybę rekonstruoti ginčo pastatą, pertvarkant jį pagal tam keliamus/kelsimus reikalavimus. Minėtu teismo sprendimu pareiškėja yra įpareigota atstatyti pagal 1996-12-09 nustatytus kadastro duomenis savavališkai perstatytas ir pertvarkytas ginčo gyvenamojo namo dalis ir sutvarkyti statybvietę, t. y. pastatą rekonstruoti. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą yra pateiktas pirmą kartą (t. y. šio teismo sprendimo vykdymas dar nė karto nebuvo atidėtas) bei į tai, jog Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio redakcija, įsigaliosianti 2017-05-01, nustato palankesnį pareiškėjai teisinį reguliavimą (9 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinant, jog statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius), yra tikėtina, kad pareiškėja parengs ginčo pastato rekonstrukcijos projektą, kuris atitiks įstatymų jam keliamus/kelsimus reikalavimus ir įvykdys teismo sprendimą pati, išvengiant jo priverstinio vykdymo bei tokiu būdu geriausiai užtikrinant ginčo šalių interesus bei minimizuojant šalių praradimus. Šiuo atveju pažymėtina, jog jei, kaip nurodo pareiškėja, šlaitas buvo atkurtas, bei ketinamas derinti projektas neapima statybos darbų, kuriais būtų naikinamos ar žalojamos reljefo formos, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas nėra kliūtimi įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto suderinimui. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas iki 2017-11-01 labiausiai atitinka protingumo kriterijų, kas yra pagrindu atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti ir ginčo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2017-11-01 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. Z. prašymą tenkinti ir atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-494-860/2013, įvykdymą iki 2017-11-01.