Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei J. Z. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-21 sprendimu ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovę J. Z. savo lėšomis per šešis mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti pagal 1996-12-09 nustatytus kadastro duomenis savavališkai perstatytas ir pertvarkytas gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1A1/m), esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad atsakovė, neturėdama suderinto rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti statinį, padidino nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), matmenis (parametrus). Teismas pažymėjo, jog tiek suderintas rekonstrukcijos projektas, tiek leidimas yra statybą leidžiantys dokumentai, o statinių rekonstrukcija jų nesant laikytina savavališka. Teismas nurodė, kad nors atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti įrodymus apie galimybę įteisinti savavališkai atliktą namo rekonstrukciją, tokių įrodymų nepateikė, pakartotinai dėl leidimo rekonstrukcijai išdavimo kreipėsi tik 2013-07-31, t. y. vieną dieną prieš teismo posėdį, todėl dėl objektyvių priežasčių kompetentingos institucijos projekto vertinimų negalėjo pateikti. Nesant duomenų, kad rekonstravimo darbai yra galimi, teismas atsakovės prašymo dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto taikymo, netenkino. Teismas, nustatęs, jog atsakovė gyvenamojo namo rekonstrukciją atliko neturėdama suderinto projekto ir leidimo, t. y. savavališkai, pripažino, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas gyvenamojo namo dalis ir sutvarkyti statybvietę, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, tačiau esant ieškovo sutikimui, teismas nustatė ilgesnį, t. y. šešių mėnesių, terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė per šį terminą turi galimybę įteisinti savavališką statybą, jeigu naujam projektui būtų pritarta atitinkamų institucijų.

Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės J. Z. apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė, ginčydama pastato rekonstrukcijos faktą šlaite, skunde atkreipė dėmesį, kad pastatas „jau buvo minėtoje vietoje nuo 1940 metų“. Tačiau pažymėtina tai, kad senojo gyvenamojo namo buvimo vieta (šlaite ar ne) nėra ir neturi būti nagrinėjimo ar ginčo objektas. Pastatas pastatytas 1940 m., t. y. dar iki saugomos teritorijos įsteigimo. Todėl šiuo metu akcentuotinas ne senojo pastato buvimo faktas, o tai, kad gyvenamasis namas rekonstruotas savavališkai. Be to, gyvenamasis namas rekonstruotas valstybės saugomoje teritorijoje (Griovų geomorfologiniame draustinyje), o Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. įtvirtintas aiškus ir nedviprasmiškas draudimas statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Šiuo atveju pastatas rekonstruotas ne atitolęs nuo šlaito, kaip teigia atsakovė, o pačiame šlaite (Įstatymas draudžia didinti tūrius šlaituose; buvusio pastato matmenys: 9,30 m x 6,10 m, o dabartinio: 12,27 m x 7,50 m, t. y. akivaizdu, kad pastatas išdidintas). Šiuo atveju akivaizdu, kad savavališka statyba nėra ir negalės būti įteisinta vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 ?., kurioje yra numatyta galimybė nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės J. Z. apeliacinį skundą nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, jeigu yra gautas nors vienas nepritarimas statinio projektui (Statybos įstatymo 23 str. 20 d.). 2013-01-25 atsakovė pateikė prašymą išduoti leidimą rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą, statyti ūkinį pastatą bei pirtį. Tą pačią dieną prašymas buvo užregistruotas ir kartu su statinio projektu išsiųstas tikrinti kompetentingoms institucijoms. Statinio projektui buvo gauti 3 nepritarimai – Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus, Žemės ūkio skyriaus bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento. Kol atsakovė neištaisys minėtų institucijų nurodytų trūkumų bei pastabų, Savivaldybės administracija negalės išduoti statybą leidžiančio dokumento. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad rekonstruojant gyvenamąjį namą nebuvo pažeistos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos. Apeliantė savo teiginius grindžia UAB „Statyba architektūra urbanistika“, parengta atsakovės vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos, ūkinio pastato ir pirties statybos, esančių (duomenys neskelbtini), technine, projektine dokumentacija (T. 1, b.l. 68-76; 115). Kolegija nesutinka, kad paminėtos bendrovės parengtas projektas paneigia Saugomų teritorijų įstatymo pažeidimus. Kolegija atkreipia dėmesį, atsakovės gyvenamojo namo rekonstrukcijos, ūkinio pastato ir pirties statybos projektas buvo parengtas 2012 metais. Atsakovės prašymas išduoti statybos leidimą minėtų statinių rekonstrukcijai ir statybai buvo pateiktas 2012-12-20 ir 2013-01-22 (T. 1, b.l. 81; 85), tačiau abu atsakovės prašymai išduoti statybos leidimą projekto įgyvendinimui buvo atmesti. Be kitų atsakingų institucijų, atsakovės pateiktą projektą 2013-02-22 įvertino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris nepritarė projektui. Departamentas savo išvadoje kartu su kitais teisės normų pažeidimais nurodė ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pažeidimą (T. 1, b.l. 91, 114). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pateikti teismui paaiškinimus dėl galimybės atsakovei įteisinti rekonstruotą statinį, nurodė, kad statinio projektas turi atitikti Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus (draudžiama statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės dalies (T.1, b.l. 118 )). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neteisėtai, be statybos leidimo rekonstravo draustinyje stovintį gyvenamąjį namą ir rekonstrukcijos metu padidino gyvenamojo namo tūrį. Kaip minėta, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas draudžia didinti pastatų tūrius šlaituose. Atsakovė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismas nepateikė įrodymų, patvirtinančių gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto atitikimą Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimams. Kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ji rekonstravo gyvenamąjį namą ne šlaito pusėje. Šiuos argumentus paneigia pačios atsakovės neteisėti veiksmai, nes rekonstruodama gyvenamąjį namą atsakovė neteisėtai nukasė ir šlaitą, už ką buvo nubausta administracine tvarka (T. 2, b.l. 17). Kita vertus, iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad rekonstruojamas namas stovi ant šlaito (T.1, b. l. 4).

Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką reglamentuoja 2014 m. sausio 1 d įsigaliojęs Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

2012-03-13 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovei buvo nustatytas šešių mėnesių terminas (nurodant galimybę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo). Atsakovė teikė prašymas išduoti statybos leidimą (T. 1, b.l. 81,85), tačiau toks leidimas nebuvo išduotas. Atsakovė nepašalino savavališkos statybos padarinių bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimybę įteisinti savavališkai atliktą namo rekonstrukciją, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo atsakovę atstatyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas gyvenamojo namo dalis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, objektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.