Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-633-548/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
1-633-548/2018
Teisminio proceso Nr.
1-06-0-00024-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
A. B., R. T.
Nukentėjusysis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-633-548/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00024-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.4.1.1; 1.1.7.2.5; (S) 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, Ingai Čurlauskaitei, Editai Juršienei, Vilmai Janonienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui R. B., kaltinamajam R. T., jo gynėjai advokatei Laimutei Leonavičienei, nukentėjusiajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teismo teistas: 1) 2008-09-15 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį –3 MGL ( 390 Lt ) bauda; 2) 2011-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 1 dalį –1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo; 3) 2012-05-21 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5,8 punktus – 10 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2011-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo; 4) 2014-07-02 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį - 6 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2012-05-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 13 metų laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas: 1) 2011-11-18 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį –6 MGL bauda; 2) 2012-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės apribojimo bausme; 3) 2012-10-03 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 4) 2014-09-23 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (10 epizodų) - 3 metams 10 mėnesių laisvė atėmimo; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 4 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo; 5) 2014-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64(1) str. - 1 metams laisvės atėmimo; 2015-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014-09-23 Kauno apylinkės teismo ir 2014-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė; 6) 2016-10-06 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 64(1) straipsnį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2015-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme ir galutinė bausmė paskirta 6 metai. 5 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. T. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2017 m. kovo 26 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus 6 lokalinio sektoriaus 9 būrio 92 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, tyčia, be jokios priežasties, kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį M. P. į smakrą, ko pasekoje šis nukrito ant grindų ir prarado sąmonę t. y. padarė nukentėjusiajam M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva su randu apatinės lūpos gleivinėje. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaltinamasis A. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tyčia, be jokios priežasties, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukritusiam ant grindų nukentėjusiajam M. P. į juosmens kairę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį blužnies plyšimu.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis R. T. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad jis 2017-03-26 apie pietus nuėjo pas nuteistuosius R. T. ir A. B. pasikalbėti dėl 400 eurų skolos už anksčiau paliktą aparatūrą. Garso aparatūra priklausė nuteistiesiems kurie buvo atvykę iš Kauno m., o jis ją paliko nuteistiesiems iš Vilniaus m. Nuteistieji R. T. ir A. B. priklauso „bachūrams“, todėl jis negalėjo pas juos užeiti į lokalinį sektorių. Dėl skolos už aparatūrą jis turėjo kalbėtis su R. T., kurio pravardė „R.“. Užėjęs į lokalinį sektorių jame rado R. T. ir A. B., pravarde „P.“, kurie gulėjo lovose. Pamatęs jį R. T. pasakė, kad atėjo „dramblys“ ir atsistojęs dešine ranka smogė jam į smakrą. Nuo smūgio nugriuvo ir trumpam prarado sąmonę. Atsigavęs pamatė, kaip A. B. jam vieną kartą spyrė į kairį šoną. Kai A. B. spyrė, R. T. stovėjo šalia. Daugiau nuteistųjų patalpoje nebuvo. Po smūgio koja jis atsikėlė, pasakė, kad gana ir išėjo iš lokalinio sektoriaus. Nuo smūgio į smakrą jam judėjo trys dantys, buvo prakirsta lūpa ir iš jos bėgo kraujas. Jis nuėjo į mažą „baraką“ ir ten nusivalęs kraują nuėjo į valgyklą. Iš valgyklos sugrįžo į savo gyvenamąją sekciją. Gyvenamojoje sekcijoje apie sumušimą jis papasakojo ten buvusiems nuteistiesiems iš kurių žino tik S. I. Kadangi nuo smūgio skaudėjo šoną, jis vakare nuėjo į med. dalį ir ten jam suleido vaistus. Į med. dalį jis vaikščiojo kiekvieną dieną savaitę laiko ir leidosi vaistus. Kasdieną sveikata vis blogėjo, todėl po savaitės laiko nuo sumušimo buvo išvežtas į klinikas ir operuotas. Klinikose jam buvo išoperuota blužnis, buvo atliktos penkios operacijos. Jeigu dėl sumušimo skausmas būtų praėjęs, jis niekur nebūtų kreipęsis. Kadangi jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas jis nuteistiesiems atleisti neketina. Prašo priteisti iš nuteistųjų R. T. ir A. B. 1000 eurų turtinės ir 40000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad 1000 eurų turtinę žalą sudaro negautas darbo užmokestis už metus laiko, nes iki sužalojimo jis dirbo ir kiekvieną mėnesį gaudavo 150 eurų atlyginimą. Neturtinę žalą sudaro skausmai dėl padarytų sužalojimų, penkios atliktos operacijos, po kurių jautė skausmus ir nepatogumus, nes pusė metų galėjo tuštintis tik į maišiuką. Taip pat nurodo, kad dėl padarytų sužalojimų metus laiko gulėjo ligoninėje, žaizda pūliuoja, sveikata bloga. Nurodo, kad pats dirbdamas tokių susižalojimų pasidaryti negalėjo, o juos padarė nuteistieji R. T. ir A. B.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. D. paaiškino, kad jis kiekvieną sekmadienį apie 13 val. su kitais nuteistaisiais žaidžia tinklinį, tarp kurių yra ir nuteistasis R. T. Ar matė 2017-03-26 nuteistąjį R. T. jis pasakyti negali, nes gerai neprisimena. Apie nuteistojo M. P. sužalojimą jis nieko nežino ir jo nepažįsta.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad 2017-03-26, apie 13.00 val., jis galėjo žaisti tinklinį su nuteistuoju R. T. R. T. tą dieną nesiskundė dėl rankos sužalojimo. Taip pat jis nežino apie jokius konfliktus, kuriuose dalyvavo R. T.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad 2017 m. kovo 26 d. jis atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 125 brigadoje. Jis pažinojo M. P., nes su juo gyveno vienoje patalpoje. Iš kitų nuteistųjų sužinojo, kad M. P. buvo išvežtas į ligoninę dėl sužalojimų. Vėliau nukentėjusysis jam pasakojo, kad buvo operuotas, tačiau dėl ko jis nesidomėjo. Kad jį būtų kažkas sumušęs, jam nepasakojo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, kad 2017 m. kovo 26 d. jis atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 7 būrio 72 brigadoje. M. P. jis pažinojo, nes su juo kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes pareiškė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų A. P. parodymų matyti, kad M. P. pažįsta, kartu atlikinėjo bausmę. Žino, kad M. P. buvo išėjęs į laisvę, po kažkurio laiko grįžo į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ą sektorių. Prieš jam išeinant į laisvę, M. P. buvo atsakingas už "baraką". Žino, kad nuteistieji buvo nusipirkę bendram naudojimui aparatūrą, kurią išeidamas į laisvę M. P. paliko kitiems nuteistiesiems, kiek yra girdėjęs, už kažkokias skolas. Grįžęs į pataisos namus M. P. pasakė, kad negražiai pasielgė, kad aparatūra atiteko kitiems ir jis nori ją sugrąžinti. Dar sakė, kad nori greičiau išeiti į laisvę, namo, ir kad eis persirašyti į darbo zoną, kad galėtų dirbti. Po to daugiau M. P. nematė, žino, kad jis dirbo. Prisimena, kad kažkas matė jį med. dalyje, nežino kodėl jis ten buvo. Dėl tos aparatūros iš nieko jokių grasinimų nebuvo. T. ir B. jis nepažįsta, apie M. P. sumušimą nieko nėra girdėjęs (t.1, b. l. 75-76).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. paaiškino, kad 2017 m. kovo 26 d. jis atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriuje su M. P. Jis žino, kad M. P. buvo smarkiai sužalotas, tačiau neprisimena kas ir kokią dieną jį sužalojo. Matė vieno vakarinio patikrinimo metu M. P. susiėmusį už šono. Po to nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę ir kada sugrįžo į pataisos namus nežino. Pataisos namuose esantys nuteistieji kalbėjo, kad M. P. buvo sužaloti vidaus organai.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad jis su nukentėjusiu M. P. kartu gyveno vienam lokaliniame sektoriuje apie pora mėnesių. Apie nukentėjusiojo sužalojimą sužinojo 2017 metų pavasarį, nes pataisos namuose sklido kalbos. Vieno iš vakarinių patikrinimų metu tame pačiame lokaliniame sektoriuje gyvenantys nuteistieji kalbėjo, kad M. P. išvažiavo į ligoninę. M. P. skundėsi, kad kažkas negerai, o dėl ko ir kas jis nežino. Nuteistieji kalbėjo, kad nukentėjusysis buvo sumuštas kitame sektoriuje, negu jis gyveno.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. paaiškino, kad M. P. pažįsta nuo tada, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškėse 2016 - 2017 metais. Jis su nukentėjusiuoju kartu dirbo darbo zonoje apie 4 mėnesius, o po to M. P. dingo. Jis dirbo šaltkalviu, o nukentėjusysis surinkinėjo baldus. Vieną dieną, tiksliai datos neprisimena, jis rūkė su M. P. Berūkydamas nukentėjusysis sakė, kad prastai jaučiasi. Vėliau iš kitų nuteistųjų girdėjo atgarsius, kad M. P. kažkas pilve trūko.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad 2017 m. kovo 26 d. jis dirbo Pravieniškių PN-AK antrame kontroliniame praleidimo punkte. Pro jo praleidimo punktą 12 val. eina nuteistieji į valgyklą. Nukentėjusiojo M. P. neįsidėmėjo. Nuteistuosius mato tik pro langą būdamas praleidimo poste per atstumą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. J. paaiškino, kad 2017 m. kovo 26 d. jis dirbo kontroliniame praleidimo punkte, tačiau neprisimena kuriame. Nurodo, kad nuteistieji negali laisvai vaikščioti po sektorius, nebent praeitų nepastebėti. Į valgyklą nuteistieji eina 12 val. ir ten būna apie 15 min. Pietų metu praėjimo vartai būna atidaryti, o po pietų jie vėl uždaromi. Iš 6 lokalinio sektoriaus į 5 lokalinį sektorių yra galimybė patekti, nes vartai iš posto nesimato.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas Gregoire A. C. paaiškino, kad jis 2017 m. balandžio 12 d. surašė specialisto išvadą dėl M. P. padarytų kūno sužalojimų. Išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta kraujosruva ir randas ant apatinės vidinės lūpos gleivinė bei blužnies kapsulės plyšimas priekiniame paviršiuje. Nurodo, kad blužnies plyšimas yra laikomas sunkiu sveiktos sutrikdymu, o kraujosruva ir randas apatinėje lūpos gleivinėje laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu 2017 m. kovo 26 d. Blužnies plyšimas galėjo atsirasti spiriant batu apauta koja žmogui gulinčiam ant grindų į kairį šoną po šonkauliais. Taip pat nurodo, kad blužnies plyšimas gali įvykti sergant kraujo vėžiu. Susipažinęs su nukentėjusiojo stacionaraus gydymo ligos istorija nenustatė, kad M. P. būtų sirgęs kokia nors liga, dėl kurios galėtų plyšti blužnis.

Įvykio vietos, esančios Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) lokalinio sektoriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigados (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje apžiūros metu paimtos spintelės durelės, tamsiai mėlynas sportinis kostiumas, šviesios sportinės kelnės ir šviesiai mėlyni marškinėliai, tamsiai mėlynos sportinės kelnės, juodi marškinėliai balta apykakle, tamsiai mėlyni marškinėliai, pilki "Hummel" marškinėliai, juodas sportinis kostiumas "Adidas", tamsiai mėlynas sportinis kostiumas "Boss“, juodos sportinės kelnės ir juodi marškinėliai, sportinis kostiumas „Nike“, ant spintelės durelių rasti ir paimti biologiniai pėdsakai (t. 1, b. l. 11-21).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. G1048/2017(02) matyti, kad M. P. konstatuota kraujosruva su randu apatinės lūpos gleivinėje, blužnies plyšimas. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu blužnies plyšimas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis tų pačių taisyklių 9 punktu, kraujosruva su randu apatinės lūpos gleivinėje laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 86-87).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-08-17 specialisto išvados Nr. 11-980(17) matyti, kad ant tirti pateiktų M. P. sportinių kelnių rasta pavienių juodų su pilkšvu atspalviu medvilnės pluoštų vienodų su R. T. sportinių kelnių „Nike“ atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų M. P. striukės ir bliuzono nėra pluoštų iš R. T. drabužių (tamsai mėlynos spalvos sportinio kostiumo, šviesiai pilkos spalvos sportinių kelnių, šviesiai mėlynos spalvos marškinėlių, sportinių kelnių „Adidas“, juodos spalvos marškinėlių juodos spalvos marškinėlių su balta apykakle, tamsiai mėlynos spalvos marškinėlių, sportinių kelnių "Nike", juodos spalvos marškinėlių). Ant tirti pateiktų M. P. bliuzono ir sportinių kelnių rasta pavienių juodų su violetiniu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su A. B. sportinio kostiumo „Adidas“ atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų M. P. striukės nėra pluoštų iš A. B. drabužių (marškinėlių „Hummel“, sportinio kostiumo „Adidas“; sportinio kostiumo „Boss“, sportinio kostiumo „Nike“) ( t. 1, b. l. 91-98).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S282/2017(01), kad ant spintelės durelių (1 mėg.), M. P. striukės (2,3 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. P. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 102-109).

Iš medikamentų, išduodamų be gydytojo paskyrimo, apskaitos žurnalo matyti, kad 2017-03-26 ir 2017-03-31 kreipėsi nuteistasis M. P. dėl skausmų kairiajame šone (t. 1., b. l. 112, 113).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji R. T. ir A. B. pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltais neprisipažino, jų kaltė nusikalstamų veikų padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo M. P., liudytojų V. V., A. P., A. D., A. Š. ir E. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, eksperto Gregoire A. C. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad 2017-03-26 apie pietus nuėjo pas nuteistuosius R. T. ir A. B. pasikalbėti dėl 400 eurų skolos už anksčiau paliktą aparatūrą. Pamatęs jį kaltinamasis R. T. ranka smogė jam į smakrą ir jis nuo smūgio nugriuvo ir trumpam prarado sąmonę. Atsigavęs pamatė, kaip kaltinamasis A. B. jam vieną kartą spyrė į kairį šoną. Nuo smūgio į smakrą jam judėjo trys dantys, buvo prakirsta lūpa ir iš jos bėgo kraujas. Tai, kad 2017-03-26 nukentėjusiajam M. P. buvo padaryti kūno sužalojimai patvirtina ir specialisto išvada iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta kraujosruva su randu apatinės lūpos gleivinėje, blužnies plyšimas (t. 1, b. l. 86-87). Tai, kad nukentėjusysis M. P. buvo sužalotas ir išgabentas į gydymo įstaigą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamųjų posėdžių metu patvirtino apklausti liudytojai V. V., A. P., A. D., A. Š. ir E. B.. Jų duoti parodymai yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, sutampa tarpusavyje, todėl teismas jais remiasi. Nukentėjusiojo M. P. parodymus, kad 2017-03-26 jis bendravo su kaltinamaisiais R. T. ir A. B. ir buvo jų sumuštas patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-08-17 specialisto išvada Nr. 11-980(17), iš kurios matyti, kad ant tirti pateiktų, išimtų įvykio vietos protokolu (t.1, b. l. 11-21) nukentėjusiojo M. P. sportinių kelnių rasta pavienių juodų su pilkšvu atspalviu medvilnės pluoštų vienodų su kaltinamojo R. T. sportinių kelnių „Nike“ atitinkamais pluoštais, o ant tirti pateikto nukentėjusiojo M. P. bliuzono ir sportinių kelnių rasta pavienių juodų su violetiniu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su kaltinamojo A. B. sportinio kostiumo „Adidas“ atitinkamais pluoštais. Tai, kad nukentėjusysis M. P. buvo sužalotas kaltinamųjų R. T. ir A. B. taip pat patvirtina ir Valstybinė teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S282/2017(01), iš kurios matyti, kad ant spintelės durelių, išimtų iš gyvenamosios patalpos, į kurią 2017 m. kovo 26 d. buvo atėjęs nukentėjusysis ir kurioje gyveno kaltinamieji R. T. ir A. B., ir nukentėjusiojo M. P. striukės buvo rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nukentėjusiojo M. P. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe.

Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai D. D. ir A. G. paaiškino, kad jie kartu su R. T. kiekvieną sekmadienį apie 13.00 val. žaisdavo tinklinį. Ar 2017-03-26 13 val. jie žaidė su kaltinamuoju R. T. tinklinį pasakyti negalėjo, nes neprisiminė.

Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai E. J. ir A. G. paaiškino, kad 2017-03-26 jie budėjo kontroliniuose praleidimo punktuose ir nepastebėjo, kad pro juos būtų praėjęs nukentėjusysis M. P.

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji R. T. ir A. B. užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį M. P. dėl negrąžintos garso aparatūros. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamieji R. T. ir A. B. iš anksto susitarė dėl nukentėjusiojo sumušimo būdo, priemonių, sužalojimų jam padarymo pobūdžio ar sunkumo. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes viskas įvyko staiga, nukentėjusiajam M. P. užėjus į gyvenamąją sekciją, kurioje gyveno abu kaltinamieji ir pradėjus kalbėti apie negrąžintą garso aparatūrą. Kaltinamieji vienu metu prisijungė prie smurto prieš nukentėjusįjį, jie turėjo vieną tikslą sužaloti nukentėjusįjį dėl jų nuomone netinkamo nukentėjusiojo elgesio. Abu kaltinamieji šiuo atveju buvo nusikaltimų vykdytojai. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas ar padarytus veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia. Dėl to šiuo atveju kiekvienas iš kaltinamųjų atsako pagal nuo jų nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, nes byloje nėra įrodymų, kad jie konkrečiai iš anksto susitarė padaryti kokius nors konkrečius sužalojimus nukentėjusiajam ir taip darė. Jie veikė neapibrėžta tyčia sumušti nukentėjusįjį. Pagal faktinius bylos duomenis kaltinamasis R. T. nukentėjusiajam M. P. kumščiu sudavė smūgį į smakrą, padarydamas nukentėjusiajam M. P. kraujosruvą su randu apatinės lūpos gleivinėje. Toks sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. B. kaire koja spyrė į juosmens kairę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. P. blužnies plyšimą. Toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu tyrimo metu ekspertas Gregoire A. C. paaiškino, kad nukentėjusiajam M. P. sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu 2017 m. kovo 26 d. Blužnies plyšimas galėjo atsirasti spiriant batu apauta koja žmogui gulinčiam ant grindų į kairį šoną po šonkauliais. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl sužalojimų nukentėjusiajam padarymo aplinkybių abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal atsiradusius padarinius nukentėjusiajam.

Teismas laiko, kad nukentėjusiojo M. P., liudytojų V. V., A. P., A. D., A. Š. ir E. B., eksperto Gregoire A. C. parodymai ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis R. T. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2017 m. kovo 26 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) lokalinio sektoriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, tyčia, be jokios priežasties, kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį M. P. į smakrą, ko pasekoje šis nukrito ant grindų ir prarado sąmonę t. y. padarė nukentėjusiajam M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva su randu apatinės lūpos gleivinėje. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaltinamasis A. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tyčia, be jokios priežasties, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukritusiam ant grindų nukentėjusiajam M. P. į juosmens kairę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį blužnies plyšimu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnis).

Teismas aukščiau nurodytus kaltinamojo A. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso135 straipsnio 1 dalyje padarymą, nes jis tyčia suduodamas smūgį koja į pilvo sritį, nukentėjusiajam M. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamojo R. T. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, nes jis tyčia suduodamas smūgį į veidą nukentėjusiajam M. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. B. ir R. T. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilo reali grėsmė nukentėjusiojo asmens gyvybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teismo teistas keturis kartus, nusikaltimą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, pataisos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tris kartus paskatintas (b. l. 146, 147). Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam A. B. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažesnė už vidutinio dydžio terminuota reali laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2014-07-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Byloje kaltinamajam A. B. nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių, padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iki įsiteisės teismo nuosprendis tikslinga jam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. T. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis, 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus R. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teismo teistas šešis kartus, nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, pataisos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, keturis kartus paskatintas (t.1, b. l. 116-117). Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam R. T. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažesnė už vidutinę terminuota reali laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2016-10-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Byloje kaltinamajam R. T. nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iki įsiteisės teismo nuosprendis tikslinga jam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusysis M. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamųjų A. B. ir R. T. priteisti 1000,00 Eur turtinės ir 40000,00 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo M. P. turtinis reikalavimas dėl 1000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas tuo, kad jis prieš jam padarant sunkų kūno sužalojimą dirbo pataisos namuose ir gaudavo 150,00 Eur atlyginimą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareikštame pašyme dėl civilinio ieškinio nurodė, kad patyrė 1000,00 Eur turtinės žalos, nes prieš sužalojimą dirbo (t.1, b. l. 40). Nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. P. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad iki sužalojimo dirbo pataisos namuose ir gavo už tai darbo užmokestį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nukentėjusiojo M. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. pareiškė 40000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti kaltinamųjų šią pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Todėl pripažinus A. B. ir R. T. kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodo, kad jis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė didelius skausmus, jam buvo atliktos penkios operacijos, po kurių jautė skausmus ir nepatogumus, nes pusė metų galėjo tuštintis tik į maišiuką. Taip pat nurodo, kad dėl padarytų sužalojimų metus laiko gulėjo ligoninėje, šiuo metu žaizda pūliuoja, sveikata bloga, tai yra jam atsirado neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Šiuo atveju kaltinamieji A. B. ir R. T. atskirais nuskalstamais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį ir padarė jam skirtingus kūno sužalojimus. Todėl atsiradusią neturtinę žalą kaltinamieji turėtų atlyginti pagal jų nuskalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Dėl to iš kaltinamųjų A. B. ir R. T. priteistina neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam pagal atsiradusias pasekmes.

Dėl kaltinamojo A. B. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis M. P. buvo sunkiai sužalotas, jam operuotas svarbus organas – blužnis, o tai reiškia negrįžtamą sveikatos pakenkimą bei neigiamas pasekmes ateityje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis gulėjo ligoninėje pakankamai ilgą laiką (vienerius metus), jam buvo atliekamos penkios operacijos, dėl patirto sužalojimo gydymas šiuo metu nevyksta, nors nukentėjusiojo teigimu, pasekmes jis jaučia iki šiol. Be to, teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam M. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertina ir tai, kad nukentėjusysis, kaip ir pats nurodė, šiuo metu jaučiasi blogai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 115 straipsniais, civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam M. P. iš kaltinamojo A. B. neturtinei žalai atlyginti 7000,00 Eur. Toks (ar panašus) civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra nustatomas ir suformuotoje teismų praktikoje analogiškų baudžiamųjų bylų (kasacinės nutartys Nr. 2K-479/2011, Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-209/2010, Nr. 2K-146/2010, Nr. 2K-533/2010, Nr. 2K-459/2011).

Dėl kaltinamojo R. T. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis M. P. buvo nežymiai sužalotas, jam buvo padaryta kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, buvo praradęs sąmonę. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 115 straipsniais, civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam M. P. iš kaltinamojo R. T. neturtinei žalai atlyginti 500,00 Eur.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. P. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Daiktiniai įrodymai: R. T. rūbai - tamsiai mėlynas sportinis kostiumas, šviesios sportinės kelnės, šviesiai mėlyni marškinėliai, tamsiai mėlynos sportinės kelnės su trimis šviesiomis mėlynos spalvos juostelėmis, juodi marškinėliai, juodi marškinėliai su balta apykakle, tamsiai mėlyni marškinėliai, juodos sportinės kelnės, juodi marškinėliai su užrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini R. T.

Daiktiniai įrodymai: A. B. rūbai – pilki marškinėliai „Hummel“, juodas sportinis kostiumas „Adidas“, tamsiai mėlynas sportinis kostiumas „Boss“, sportinis juodas kostiumas „Nike“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini A. B..

Daiktiniai įrodymai: M. P. rūbai – sportinės tamsiai mėlynos “Puma” kelnės, tamsiai pilkas sportinis megztinis su gobtuvu “Adidas”, tamsiai mėlyna striukė, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini M. P.

Daiktiniai įrodymai: dvi spinteles durelės, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini Pravieniškių pataisos namų-atvirajai kolonijai.

Daiktiniai įrodymai: vokas, su jame esančia lipnia juosta, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 3 (trims) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti 2014-07-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 5 metų 7 mėnesių ir 16 dienų laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti – 9 (devynis) metus 1 (vieną) mėnesį ir 16 (šešiolika) dienų laisvės atėmimo.

Paskirti A. B. kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo salėje ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 4 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti 2016-10-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 2 metų 1 mėnesio ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti – 2 (du) metus 7 (septynis) mėnesius ir 22 (dvidešimt dvi) dienas laisvės atėmimo.

Paskirti R. T. kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo salėje ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią R. T. skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 4 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. 7000 (septynis tūkstančius) eurų nukentėjusiojo M. P. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo R. T. 500 (penkis šimtus) eurų nukentėjusiojo M. P. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. P. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktinius įrodymus: R. T. rūbus - tamsiai mėlyną sportinį kostiumą, šviesias sportines kelnes, šviesiai mėlynus marškinėlius, tamsiai mėlynas sportines kelnes su trimis šviesiomis mėlynos spalvos juostelėmis, juodus marškinėlius, juodus marškinėlius su balta apykakle, tamsiai mėlynus marškinėlius, juodas sportines kelnes, juodus marškinėlius su užrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti R. T.

Daiktinius įrodymus: A. B. rūbus – pilkus marškinėlius „Hummel“, juodą sportinį kostiumą „Adidas“, tamsiai mėlyną sportinį kostiumą „Boss“, sportinį juodą kostiumą „Nike“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti A. B..

Daiktinius įrodymus: M. P. rūbus – sportines tamsiai mėlynos “Puma” kelnes, tamsiai pilką sportinį megztinį su gobtuvu “Adidas”, tamsiai mėlyną striukę, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti M. P..

Daiktinius įrodymus: dvi spintelės dureles, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti Pravieniškių pataisos namų-atvirajai kolonijai.

Daiktinius įrodymus: voką, su jame esančia lipnia juosta, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems A. B. ir R. T. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis