Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. Č. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) N. Č., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) savo namuose su kaimynu išgėrė beveik 0,5 l degtinės. Susilažino, jog pravažiuos nuo savo namų iki jo ir grįš atgal. Pasiėmęs sodybos kieme stovėjusį (duomenys neskelbtini) N. Č. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vienas važiavo iš savo namų pas kaimyną. (Duomenys neskelbtini) buvo kitame namo kambaryje, nematė, kad jis pasiima automobilį. Rakteliai buvo automobilyje. Važiuojantį lauko keliuku sustabdė kaimynas, jį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jam nustatė apie 2 promilių neblaivumą. Teisės vairuoti neturi, ji atimta (duomenys neskelbtini), kai lengvai išgėrusį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) K. J. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodė, jog (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur ties (duomenys neskelbtini) sulaikytas neblaivus vairuotojas, vairavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Atvykus (duomenys neskelbtini), lauke pastebėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) bei pranešėjas V. B. ir neblaivus vairuotojas A. Č. V. B. paaiškino, kad būdamas (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. nuo (duomenys neskelbtini) pastebėjo atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris pasuko nuo pagrindinio kelio į jų kiemą. V. B., pastebėjęs, kad vairuotojas galimai neblaivus, jį sustabdė ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefono numeriu. Įvykio vietoje A. Č. pripažino, jog automobilį vairavo neblaivus, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. ir kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) N. Č. Apžiūrėjus automobilio saloną, po vairuotojo sėdyne rastas 0,5 l talpos degtinės butelis, kurio viduje buvo apie 300 ml bespalvio skysčio, skleidžiančio alkoholiui būdingą kvapą. A. Č. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, jog jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės.

Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjas V. B. informavo, jog (duomenys neskelbtini) sulaikytas neblaivus vyras, kuris vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) telefoninio pranešimo apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas Nr. 1 pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ (skambučio pradžia (duomenys neskelbtini)). Pranešėjas (toliau ir – PR) kalba „norėtume policijos ekipažo į (duomenys neskelbtini)...girtą vairuotoją pagavau...“. Patikslina adresą ir nurodo kur stovi, „atvažiavo su automobiliu ir išlipo visame gražume“. Nurodo, jog neblaivus vairuotojas atvažiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėjas prisistato V. B.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur galu į kelią stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio priekyje, vairuotojo pusėje, ant kilimėlio yra bespalvis 0,5 l talpos stiklinis degtinės butelis su etikete kirilicos užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Butelyje yra 350 ml bespalvio skysčio, skleidžiančio alkoholiui būdingą kvapą.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimi policijos pareigūnų BODY kameromis daryti vaizdo įrašai: Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), filmuoti įvykio vietoje. Vaizdo įraše Nr. 1 matyti atvira vietovė šalia gyvenamosios sodybos, matyti, kad policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie tamsiais drabužiais vilkinčio vyriškio, jam prisistato. Vyriškis stovi prie automobilio, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) galo lauko kelyje. Vyriškio paklausus: „vairavot“, jis atsako: „taip“. Policijos pareigūnas nusiveda vyriškį iki tarnybinio automobilio, vyriškis jokių dokumentų neturi, pasako, kad teisę vairuoti transporto priemones „turėjo“. Vyriškis testuojamas alkotesteriu, parodymai 2,02 promilių. Policijos pareigūnė kalbasi su kitu vyriškiu, kuris sulaikė neblaivų vairuotoją. Policijos pareigūnas patikslina adresą „(duomenys neskelbtini)“, bei apžiūri įvykio vietą. Vaizdo įraše Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) matoma, jog filmuojama šalia (duomenys neskelbtini) spalvos lengvojo automobilio, iš kurio vyriškis išsiima daiktus. Įrašo 4.34 min. vyriškis antrą kartą testuojamas alkotesteriu, parodymai 1,95 promilių.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog A. Č. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, jog A. Č. eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš dvi valandas, alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. Č. sutiko, akte pasirašė.

Informacija iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkė – naudotoja nuo (duomenys neskelbtini) yra N. Č. Šią transporto priemonę ji pirko už 1 000 eurų.

Informacija, apie asmens duomenis, patvirtina, jog A. Č. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) yra N. Č.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. Č. parodė, jog turi savo vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) buvo sodyboje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo kieme, rakteliai ir dokumentai buvo palikti automobilyje. A. namo virtuvėje su kaimynu gėrė degtinę. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) val., būdama kambaryje, išgirdo ir pamatė, jog jos automobilis išvažiuoja iš kiemo. Kas ir kur važiavo nežino, automobilio niekam nedavė. Praėjus maždaug pusvalandžiui, paskambino policijos pareigūnė, pasakė, jog A. vairavo automobilį neblaivus. Pareigūnei pasakė, kad ji savo automobilio (duomenys neskelbtini) nedavė, kad automobilį A. pasiėmė jai nežinant. A. anksčiau yra praradęs teisę vairuoti automobilį, kadangi vairavo automobilį neblaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val. atvažiavo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris sustojo šalia sodybos, apie 25 – 30 metrų atstumu nuo jo. Automobilio vairuotojas priėjęs paklausė, kaip privažiuoti prie sodybos, minėjo kažkokią asmens pavardę. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Pastebėjo, kad vyriškio judesiai nekoordinuoti, jis svyravo į šalis, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Suprato, kad vyriškis gali būti neblaivus, ir paklausė jį, ar ne per drąsus važinėti girtas. Vyriškis atsakė, kad ne jo reikalas, kad tai jo kiemas. Paskambinęs 112, pranešė, jog yra sulaikytas neblaivus vairuotojas. Vyriškiui pasakė, kad tuoj atvyks policijos pareigūnai. Vyriškiui bandant važiuoti, ištraukė jo automobilio raktelius. Vyriškis išlipęs pasakė, kad gali pasiimti tą mašiną, bei bandė pasišalinti pėsčiomis, tačiau liudytojas, prilaikydamas jį ranka, pasakė, kad gali sėstis į automobilį ir laukti policijos. Vyriškis tuo metu bandė apeliuoti į jo sąžinę. Iki policijos pareigūnų atvykimo vyriškis jokių alkoholinių ar kitų gėrimų nevartojo. Atvykę policijos pareigūnai pirmojo tikrinimo metu vyriškiui nustatė 2,2 promilių neblaivumą.

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini) A. Č. namuose kartu su juo gėrė degtinę. A. išėjus į lauką, išgirdo, jog užsiveda automobilis, ir pastebėjo, kad kieme nėra A. šeimai priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“.

(Duomenys neskelbtini) R. Š. (duomenys neskelbtini) nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto, kaip nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas N. Č. turtui –automobiliui. Automobilis grąžintas N. Č., paskiriant ją šio turto saugotoja.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad jais kaltinamojo A. Č. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamos bylos pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. Č. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) N. Č., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nesutiko su siūloma bausmės rūšimi – bauda.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis A. Č. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs). Per paskutinius 5 metus tris kartus nubaustas administracine tvarka, visus kartus už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui), dėl vėliausios paskirtos 900 eurų administracinės baudos sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Jam (duomenys neskelbtini) taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, procesinis sprendimas dar nepriimtas. A. Č. administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, jog nusikaltimo padarymo metu A. Č. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini) m. buvo baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, nes vairavo neblaivus. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) duomenis, A. Č. paskutinį kartą dirbo (duomenys neskelbtini) m. Psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, teigė, jog nuoširdžiai gailisi, bet teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dėl surinktų jo kaltės įrodymų, iš liudytojo V. B. parodymų matyti, jog kaltinamasis, liudytojo sulaikytas, norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, mėgino jį paveikti dėl pilietiško jo poelgio – policijos pareigūnų iškvietimo dėl neblaivaus vairuotojo. Be to, tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų R. V. ir N. Č. parodymų matyti, kad A. Č. vairavo prieš pat važiavimą išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės), taigi puikiai suvokdamas, jog negali vairuoti dėl apsvaigimo ir neturi netgi teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi A. Č. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Be to, tai, jog kaltinamasis vairuoja transporto priemonę neblaivus antrąjį kartą (prieš tai yra baustas administracine tvarka), rodo, kad jis visai nesistengia keisti savo netinkamo ir pavojingo elgesio. Todėl nėra jokio pagrindo kaltinamojo formaliai žodžiu išreikšto gailėjimosi laikyti nuoširdžiu, ir atitinkamai kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti 75 MGL, tai yra 3 750 Eur baudą. Su šia bausmės rūšimi, kaip jau minėta, kaltinamasis nesutinka, nurodo, jog jo materialinė padėtis sunki, yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes yra (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna tik (duomenys neskelbtini) eurų (duomenys neskelbtini), todėl neturės galimybės sumokėti baudą ir prašo skirti arešto bausmę. Teismas, įvertinęs tai, jog A. Č. (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini), šiuo metu turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą – baudą, kurią moka dalimis, bei tai, kad iš administracine tvarka A. Č. taikytos bausmės rūšies – baudos jis nepasimokė, tinkamų išvadų nepadarė, ši bausmės rūšis prevenciškai A. Č. neteisėtų veikų darymo neįtakojo, sprendžia, jog kaltinamajam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas. Atsižvelgiant į prieš tai minėtas aplinkybes, arešto bausmė skirtina didesnė negu šios bausmės vidurkis – 75 paros.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 10 mėnesių, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei per visą bausmės laiką įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Prokurorė siūlo kaltinamajam A. Č. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – draudimą 3 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs A. Č. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, tai jog jis vairuoja neturėdamas teisės, sprendžia, kad kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) ilgesniam nei prokurorės nurodytam terminui – 4 metams. Šios specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės duomenų bazės išrašo matyti, jog šią transporto priemonę N. Č. įsigijo (duomenys neskelbtini) m., tai yra jau būnant (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju ((duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini)). Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalis nustato, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.

Pažymėtina ir tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu N. Č. parodė, jog automobilio (duomenys neskelbtini) nedavė, jis jį pasiėmė savavališkai, tačiau teismo vertinimu, A. Č. šiuo automobiliu galėjo naudotis kaip jo teisėtas valdytojas ir bendrasavininkas, kadangi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, tad, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar (duomenys neskelbtini) N. Č. turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, kadangi po santuokos sudarymo pradedamas taikyti bendro turto teisinis režimas (bendra jungtinė nuosavybė), jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Šiuo atveju, nesant tokių duomenų, teismas daro išvadą, kad automobilis yra bendra kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2k-13-458/2021 ir kt.).

(Duomenys neskelbtini) R. Š. (duomenys neskelbtini) nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas N. Č. vardu registruotai transporto priemonei – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirta N. Č. Ši procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą transporto priemonę paliekama galioti iki kaltinamajam A. Č. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

A. Č. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. B. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su ,,Body“ kamerų vaizdo įrašais ir DVD diskas su Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašu, kurie saugomi (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti, vaizdo įrašai, kurie iš šių DVD įkelti į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą ir saugomi joje, paliktini saugoti kartu su kita elektronine bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu septyniasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Č. galutinę bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą A. Č. atidėti dešimčiai mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei paskirti pareigas per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – ketveriems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti N. Č. priklausančią transporto priemonę – automobilį „ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) R. Š. (duomenys neskelbtini) nutarimu iki (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską su ,,Body“ kamerų vaizdo įrašais ir DVD diską su Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašu, kurie saugomi (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti, vaizdo įrašus, kurie iš šių DVD įkelti į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą ir saugomi joje, palikti saugoti kartu su kita elektronine bylos medžiaga.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti A. Č.