Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. 2S-2826-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
2S-2826-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33072-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Pareiškėjas
R. K.
Skolininkas
V. S., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2826-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33072-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkai V. S. ir A. S., antstolis V. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtinta R. K. ir V. S. bei A. S. sudaryta taikos sutartis, kuria skolininkai įsipareigojo į pareiškėjo sąskaitą banke per 19 mėnesių sumokėti 8688,60 Eur skolą, kas mėnesį mokant vienodo dydžio dalimis po 457,29 Eur, pervedant šią sumą iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 30 dienos. Skolos išdėstymo laikotarpį šalys pradėjo nuo 2015 m. lapkričio mėn.

2. Teisme 2018 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjo R. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 1500 Eur netesybų, nes skolininkai laiku nevykdė taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų, pradelsdavo sumokėti mėnesio įmokas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad, remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ieškiniams dėl netesybų taikytinas 6 mėnesių senaties terminas, o prašymas pateiktas praleidus šį terminą. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas neinformavo skolininkų, jog gali turėti pretenzijų dėl vykdomų mokėjimų, todėl pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, elgiasi nesąžiningai ir siekia praturtėti. Suinteresuoto asmens teigimu, pats pareiškėjas tinkamai neįvykdė taikos sutarties ir beveik pusę metų delsė perregistruoti transporto priemonės nuosavybę. Atsižvelgus į tai, suinteresuotas asmuo prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti pareiškėjo prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – išdavė vykdomąjį raštą dėl 325,82 Eur sumos išieškojimo pagal pareiškėjo R. K. ir skolininkų V. S. bei A. S. sudarytą 2015 m. spalio 26 d. taikos sutartį, patvirtintą teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti netesybas už 75 dienas, t. y. už trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, todėl nėra pagrindo taikyti senatį.

6. Teismas nurodė, kad pagal teismo patvirtintos 2015 m. spalio 26 d. taikos sutarties 8 punktą skolininkas, praleidęs šioje sutartyje numatytus mokėjimo terminus, įsipareigoja mokėti kreditoriui 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, šalys susitaria, kad jeigu yra praleidžiamas nors vienas mokėjimo terminas ir nėra sumokama ilgiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas, skolininkai sutinka, jog kreditorius turi teisę tokiu atveju kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai neapmokėtai skolai.

7. Teismas pažymėjo, kad šalys laisva valia suderėjo dėl netesybų ir jų dydžio, todėl nėra pagrindo paneigti sutartyje numatyto sutarčių laisvės principo ir atsisakyti priteisti netesybas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad skolininkas gali ginčyti netesybų dydį tuo atveju, jeigu jos akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-402-370/2017, 34 punktas).

8. Šalys taikos sutartyje už vieną dieną nustatė 20 Eur dydžio netesybas, t. y. 230 proc. per dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vartojimo kredito teisiniuose santykiuose yra nurodęs, kad negali būti prašoma didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir šis dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Atsižvelgdamas į tai, ir pagal analogiją taikydamas 0,05 proc. netesybas per dieną, teismas laikė, kad 20 Eur netesybos per dieną yra nepagrįstai didelės.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo patirtų nuostolių dydį, taikydamas analogiją pagal vartojimo kredito teisiniuose santykiuose nustatytą 0,05 proc. dydžio netesybų normą, nepaneigdamas šalių laisva valia taikos sutartyje sulygtų netesybų fakto, sprendė, kad tikslinga priteisti iš skolininkų solidariai 325,82 Eur (8688,60 Eur × 0,05 proc. ÷ 100 proc. × 75 d.). Teismas pažymėjo, kad, priteisus pareiškėjui prašomą 1500 Eur netesybų sumą, kai šis neturėjo jokių realių nuostolių, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas bei sudarytos sąlygos pareiškėjui gauti nepagrįstą finansinę naudą, taip paneigiant pačių netesybų esmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti, taikyti ieškinio senatį ir ieškovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad paskutinis jo nurodomas skolininkės atlikto mokėjimo vėlavimas buvo 2017 m. balandžio 5 d. Nuo šios datos skolininkė laikoma visiškai įvykdžiusia savo prievoles ir 6 mėnesių ieškinio senaties terminas paskutiniam priteistam mokėjimui turėjo baigtis dar 2017 m. spalio 5 d. Tuo tarpu pareiškėjas su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi tik 2018 m. liepos 9 d. Ieškovės vertinimu, ieškinio senaties terminas privalėjo būti taikytas ir ieškovo reikalavimas dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo būti atmestas.

10.2. Pats ieškovas, vykdydamas byloje sudarytą taikos sutartį, elgėsi nesąžiningai, neinformavo, kad turi ar gali turėti pretenzijų dėl skolininkės vykdomų mokėjimų. Be to, mokėjimai pareiškėjui buvo atliekami didesnėmis sumomis (po 500 Eur), nors sutarta mėnesinė įmoka – 457,29 Eur. Be to, visa suma buvo išmokėta vienu mėnesiu anksčiau, nei buvo sutarta pagal taikos sutarties nuostatas.

Atsiliepimas

10.3. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas taip pat neteisingai apskaičiavo mokėtinas netesybas.

11. Pareiškėjas R. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius nustatytas šešių mėnesių senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai pradelstai dienai atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

11.2. Šalys buvo susitarusios, kad už kiekvieną pradelstą dieną mokama po 20 Eur netesybų. Sudarant taikos sutartį, šalims ši nurodyta delspinigių norma buvo priimtina ir jie nepageidavo jos pakeisti.

11.3. Skolininkė kelia klausimą dėl didesnės pinigų sumos mokėjimo nei buvo sutarta, tačiau tokį mokėjimo būdą pasirinko patys skolininkai, jų niekas neprašė mokėti didesnių įmokų.

11.4. Atsižvelgiant į tai, kad teismas mažino patį delspinigių dydį, manytina, kad teismo nurodyta delspinigių suma yra protinga ir sąžininga, ją skolininkai turi sumokėti dėl jų netinkamai vykdytų įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, skolininkams nustatyta tvarka ir terminais neįvykdžius taikos sutarties sąlygų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo (išieškotojo) R. K. ir suinteresuotų asmenų (skolininkų) V. S. bei A. S. sudarytą Taikos sutartį, kuria skolininkai įsipareigojo į pareiškėjo sąskaitą banke per 19 mėnesių sumokėti 8688,60 Eur skolą, mokėdami kas mėnesį vienodo dydžio įmokas po 457,29 Eur, pervesdami šią sumą iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 30 dienos. Skolos išdėstymo laikotarpį šalys pradėjo nuo 2015 m. lapkričio mėn. (Taikos sutarties 4 punktas). Pagal Taikos sutarties 8 punktą skolininkai, praleidę šioje sutartyje numatytus mokėjimo terminus, įsipareigojo mokėti kreditoriui 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną.

16. Teisme 2018 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 1500 Eur netesybų, nes skolininkai laiku nevykdė taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų ir pradelsdavo sumokėti mėnesio įmokas.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą dėl 325,82 Eur sumos iš skolininkų išieškojimo.

18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas.). Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą, šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pagal šią teisės normą pagrindas vykdomajam raštui išduoti siejamas su šiomis aplinkybėmis: pirma, teismas turi nustatyti, kad sąlyga, dėl kurios nevykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi ieškovas, numatyta taikos sutartyje; antra, teismas pagal pateiktus įrodymus privalo įvertinti, ar sąlyga, numatyta taikos sutartyje, yra įvykdyta, ar ne.

19. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. S. teigia, kad reikalavimui dėl netesybų priteisimo teismas turėjo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo prašymą atmesti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tokie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

20. Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos iš jų teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų – ir netesybas. Nagrinėjamu atveju šalys buvo laisvos pasirinkti prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, todėl, teismui patvirtinus šalių sutartį jų nurodytomis sąlygomis, teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo teisę išduoti vykdomąjį raštą dėl netesybų – baudos – išieškojimo.

21. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Šis institutas nenustato jau priimto, įsiteisėjusio ir vykdytino procesinio teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 18 straipsnis). Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus, esant teismo patvirtintai taikos sutarčiai, netaikomos, nes teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir vykdymo procese jos pagrindu išduodant vykdomąjį raštą nėra sprendžiama dėl sumų priteisimo. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas. Pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų.

22. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, neinformavo, jog gali turėti pretenzijų dėl vykdomų mokėjimų, faktiškai nepatyrė jokių nuostolių, be to, mokėjimai pareiškėjui buvo atliekami didesnėmis sumomis, negu šalys buvo sutarusios.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Aptariamu atveju byloje nepaneigta aplinkybė, kad mokėjimai pareiškėjui buvo atliekami ne pagal patvirtintos taikos sutarties terminus. Šalys laisva valia susitarė dėl teisinių padarinių tuo atveju, jeigu Taikos sutartis nebus vykdoma joje nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjo teisingai pažymėta, kad skolininkė pati pasirinko mokėti pareiškėjui didesnes sumas, negu buvo sutarta. Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad mokėjimai buvo atliekami pavėluotai.

24. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas neteisingai sumažino baudos dydį, jį skaičiuodamas nuo bendros pareiškėjui mokėtinos sumos, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Šalys taikos sutartimi sutarė dėl tvirtos 20 Eur dydžio baudos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną, nepriklausomai nuo pradelstos įmokos dydžio (Taikos sutarties 8 punktas). Šalims sudarius tokį susitarimą, nėra pagrindo perskaičiuoti teismo priteistos baudos dydį pagal atskirajame skunde nurodomą formulę.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė