Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. D. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas L. D. skundas su prašymu panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-60461973 nurodymą, tenkinti pateiktą skundą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad L. D. skundo dalis paliekama nenagrinėta, nes dėl advokato K. K. neteisėtų veiksmų jis turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių. Kita skundo dalis įvertinta kaip kartotinė, kadangi dėl skundžiamo nutarimo (Nr. AM-KLAN-60461973) Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas L. D. skundas, kuris 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkintinas (bylos Nr. II-204-890/2016).

Atskirasis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau šiuo atveju vadovaujamasi ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Nors skundu nurodoma, kad skundas nagrinėtas jam nedalyvaujant, taip pažeidžiant jo teises ir ATPK 272 straipsnį, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, bei apskųsti nutarimą byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas tam tikrų kategorijų administracinių teisės pažeidimų bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas rezoliucija, teismo posėdis nerengiamas. Tik išsprendus klausimą dėl skundo priėmimo paskiriamas teismo posėdis ir asmenys šaukiami į teismo posėdį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad skundo motyvas, jog skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

Iš skundo matyti, kad L. D. yra nepatenkintas VGTPT advokato K. K. teikiama antrine garantuojama teisine pagalba, atstovaujant jį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-204-890/2016. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išaiškinimu, jog apylinkės teismas nėra tinkama institucija nagrinėti skundus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato veiksmų ar neveikimo, kadangi teismai nagrinėja skundus dėl ne teismo tvarka institucijų (pareigūnų) administracinių nusižengimų bylose priimtų nutarimų.

Iš skundo galima suprasti, kad L. D. nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi, kuria buvo atmestas L. D. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties. Pažymėtina, kad apygardos teismo nutarimai ir nutartys įsiteisėja jų paskelbimo dieną ir yra neskundžiamos, tačiau administracinių teisės pažeidimų bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintos įstatymo nustatyta tvarka ir esant įstatymo nustatytiems pagrindams. Taigi L. D. nesutikdamas su apygardos teismo nutarimu ar nutartimi turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, jeigu, jo manymu, yra nustatyti įstatyme numatyti administracinės bylos atnaujinimo pagrindai. Taigi darytina išvada, jog apylinkės teismas šią skundo dalį palikdamas nenagrinėtą procesinės ar materialinės teisės pažeidimų nepadarė.

Skundu taip pat nurodoma Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-29-458/2016 ir skundžiami veiksmai atlikti tos bylos proceso metu. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio proceso tvarka negalima ginčyti sprendimų, priimtų baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad įstatymiškai nereglamentuotas skundo tipas, kuriuo būtų galima apskųsti skirtingose bylose priimtus sprendimus, t. y. procesinės teisės normos nenumato skundo, kuriuo galima skųsti veiksmus, atliktus ir baudžiamosiose, ir civilinėse, ir administracinio teisės pažeidimo bylose. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-29-458/2016.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. sausio 4 d. nutartį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. D. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.