Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K278768129 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 4 900,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2026 m. spalio 18 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 020,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 24,00 procentai), 692,06 Eur tarpininkavimo mokestį. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 36 mėnesines įmokas. Atsakovė Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdo.

4. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ieškovė teikia profesionalias administravimo paslaugas, tačiau pati neskolina savo lėšų, todėl pagrįstai turi teisę gauti tarpininkavimo atlygį. Jos veikla reglamentuojama Vartojimo kredito įstatymu bei kitais teisės aktais, kurie įpareigoja operatorių atlikti reikšmingas funkcijas – vertinti kreditingumą, administruoti paraiškas, surinkti įmokas, vykdyti skolos išieškojimą ir kt. Tarp šalių susiklosto dvejopi teisiniai santykiai – paskolos davėjų ir vartojimo kredito gavėjo (atsakovo) teisiniai santykiai, bei atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai tarp operatoriaus ir vartotojo. Sutarties sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis mokamas iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, o jo dydis ir mokėjimo tvarka nustatyti sutartyje. Mokestis yra paskaičiuojamas sudarant sutartį ir paskirstomas per visas įmokas.

8. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 25-3 straipsnio 6 dalį operatorius neturi teisės reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo. Apeliantė teigia, kad toks teisės aiškinimas yra klaidingas – ši norma nėra imperatyvi, todėl šalys gali susitarti dėl kitokio atlygio skaičiavimo. Ji nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas – klaidingai laikė, jog 75 procentų mokesčio išdėstymas įmokomis reiškia, kad likusios dalies apskritai negalima reikalauti. Šiuo atveju tarpininkavimo mokesčio dydis neviršijo teisės aktų ribų – jis atitiko įstatyme numatytą 0,04 proc. per dieną ribą, ir buvo tinkamai apskaičiuotas bei nurodytas sutartyje bei mokėjimo grafike. Lietuvos banko Vartojimo kredito teikimo gairės leidžia dalį atlygio skaičiuoti operatoriaus pasirinkimu. Įvertinus tai, teismo išvada, kad apeliantei priklauso tik 3,88 Eur atlygis, laikytina nepagrįsta ir pažeidžiančia jos teisėtus lūkesčius. Tokia teismo pozicija iš esmės diskriminuoja operatorių, nes jis, patyręs kaštus dėl paslaugų teikimo, liktų be atlygio, jei skolininkas nevykdytų sutarties. Tai prieštarautų sutarties laisvės principui ir Civilinio kodekso normoms, kurios leidžia šalims susitarti dėl sąlygų, jei jos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, jog 5 proc. nuo atsakovės sumokėtos 1 488,54 Eur sumos, t. y. 74,42 Eur, turi sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. ieškovės atlygio, dėl to, įvertinus atsakovės grąžintos sumos dydį, turi teisę reikalauti tik ne didesnio kaip 99,23 Eur (74,42 Eur / 75 proc. = 99,23 Eur) atlygio – tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 3,88 Eur, nes atsakovė buvo sumokėjusi 95,35 Eur tarpininkavimo mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad sutartyje nustatytas tarpininkavimo mokestis neviršija leistinos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) ribos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Dėl ginčo esmės

13. Ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė A. A. 2023 m. spalio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K278768129 (toliau – Sutartis), pagal kurią buvo suteiktas 4 900,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 020,64 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24,00 proc.) ir 692,06 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026 m. spalio 18 d. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma –36,12 proc. Bendra vartojimo kredito suma – 7 612,70 Eur. Dėl įsipareigojimų nevykdymo Sutartis nutraukta 2024 m. lapkričio 5 d.

14. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas yra skolininkas, o ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorė ir šios sutarties bei jos šalių atžvilgiu taikytinos VKĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos XVIII-1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ ir 6 knygos XLIII skyriaus Trečiojo skirsnio „Vartojimo kreditas“ nuostatos. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, dėl to pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės negrąžintą kredito sumą, pradelstas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nuostolių dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų forma) atlyginimą, netesybas ir procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei iš atsakovės priteistiną tarpininkavimo mokestį.

15. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 procentų) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 procentų), kurią draudžiama viršyti.

16. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punkte nurodyta tvarka, o konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis nurodomas vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose.

17. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas dydis (5.3.1. papunktis); tarpininkavimo mokestis laikomas vienkartiniu mokesčiu ir yra apskaičiuojamas sudarant vartojimo kredito sutartį, tačiau išdalinamas kiekvienai mėnesinei įmokai, laikantis vartojimo kredito įstatymo nuostatų (5.3.2. papunktis); vartojimo kredito gavėjui išlieka pareiga mokėti tarpininkavimo mokestį ir tuo atveju, jei Vartojimo kredito sutartis yra nutraukiama dėl jos nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tokiu atveju, tarpininkavimo mokestis yra laikomas bendrovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikisi gauti, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį (5.3.3. papunktis).

18. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma – 692,06 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovės atlygio suma sudaro 692,06 Eur, iš kurios daugiau nei 75 proc. dalis priklauso nuo paskolos gavėjo grąžintų įmokų, o 25 proc. dalis nepriklauso nuo grąžintų įmokų ir gali būti skaičiuojama operatoriaus pasirinkimu.

19. Taigi, ieškovė 173,01 Eur (25 proc. x 692,06 Eur / 100 proc.) turi teisė reikalauti kaip atlygį nepriklausomai nuo grąžintų įmokų, o 519,04 Eur (75 proc. x 692,06 Eur / 100 proc.) – proporcingai nuo grąžintų įmokų. Atsakovė tinkamu Sutarties įvykdymo atveju turėjo sumokėti 6 920,64 Eur įmokų (4 900,00 Eur (kredito suma) + 2 020,64 Eur (palūkanų suma). Taigi, ieškovė turėtų teisę reikalauti 519,04 Eur atlygio, jeigu atsakovė sumokėtų 6 920,64 Eur įmokas.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė iki Sutarties nutraukimo sumokėjo 1 353,98 Eur įmokų. Tai reiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti 101,54 Eur (1 353,98 Eur x 519,04 Eur / 6 920,64 Eur) atlygio, kuris priklauso proporcingai nuo grąžintų įmokų.

21. Taigi, iš viso, ieškovė pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje ir Sutartyje apibrėžtas ribas turi teisę iki Sutarties nutraukimo gauti kaip atlygį 274,55 Eur (173,01 Eur (25 proc. dalis) + 101,54 Eur (75 proc. dalis)). Atsakovė iki Sutarties nutraukimo sumokėjo 135,33 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pagal Sutarties nuostatas ieškovė turi teisę reikalauti ne daugiau kaip 139,22 Eur (274,55 Eur – 135,33 Eur).

22. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 95,35 Eur nesumokėto tarpininkavimo mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes neviršija VKĮ ir Sutartyje nustatytos leistinos ribos, todėl turėjo būti patenkintas visa apimtimi.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

24. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, netinkamai apskaičiavo tarpusavio skolinimo platformos operatorės tarpininkavimo mokestį, dėl to yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė 628,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 1, l. 32, 42 – 43). Ieškinio reikalavimus patenkinus 100 proc., 628,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Apeliacinį skundą patenkinus, priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai 222,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (el. b. t. 1, l. 71 – 73) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių pakeisti.

Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą tarpininkavimo mokesčio sumą nuo 3,88 Eur (trijų eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių centų) iki 95,35 Eur (devyniasdešimt penkių eurų ir trisdešimt penkių centų).

Padidinti bendrą ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, nuo 5 569,75 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir septyniasdešimt penkių centų) iki 5 661,22 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir dvidešimt dviejų centų).

Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo sumą nuo 615,44 Eur (šešių šimtų penkiolikos eurų ir keturiasdešimt keturių centų) iki 628,00 Eur (šešių šimtų dvidešimt aštuonių eurų).

Palikti nepakeistą kitą sprendimo už akių dalį.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 222,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.