Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Tarkų rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1, 2 d. d., ir nubaustas subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64(1) str. paskirta bausmė V. K. sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63, 65 str. str., subendrinta su 2013-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė bausmė V. K. paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 10 MGL (1300 litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. gyvendamas su J. Š. bute (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. G., ir įgijęs J. Š. pasitikėjimą, kuri jam davė buto raktus, 2013 m. gegužės 2 d., 16.00 val., iš buto pagrobė nukentėjusiajai J. Š. priklausantį kompiuterį HP 1600 litų vertės ir pasišalino.

Taip pat V. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į gyvenamąją patalpą, t. y. 2013 m. gegužės 2 d., V. K., įvykdžius J. Š. priklausančio kompiuterio vagystę ir nukentėjusiajai paprašius grąžinti buto raktus, jis 2013 m. gegužės 3 d., 16.00 val., neturėdamas leidimo įeiti į butą, turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, anksčiau J. Š. duotais buto (duomenys neskelbtini), raktais, atrakino buto duris, tokiu būdu įsibrovė į butą, iš kur pagrobė nukentėjusiajai J. Š. priklausantį auksinį vestuvinį žiedą, išgraviruotą užrašu „Aldas 2005-10-29“ 400 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5230“, 100 litų vertės, o pasišalindamas iš buto pagrobė turėtus buto du raktus 140 litų vertės su įėjimo į namą telefonspynės magnetiniu užraktu 10 litų vertės, priklausančius D. G., viso pagrobė turto už 650 litų.

Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai kvalifikavo V. K. veiksmus bei paskyrė jam teisingą, adekvačią jo padarytoms veikoms bausmę.

Prašydamas perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., V. K. akcentavo, jog turėjo raktus nuo buto, galėjo laisvai įeiti ir išeiti, todėl, jo manymu, jis nebuvo įsibrovęs į nukentėjusiosios butą. Baudžiamosios teisės teorijoje įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-536/2010, 2K-155/2013 ir kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. 2013 m. gegužės 3 d., 16.00 val., anksčiau J. Š. jam duotais buto (duomenys neskelbtini), raktais atrakinęs buto duris, neteisėtai, t. y. neturėdamas tokio leidimo, pateko į svetimą butą, iš kurio pagrobė bendros 650 Lt vertės svetimą turtą. Nors apeliantas neigia įsibrovęs į minėtas patalpas, tačiau jo veiksmai visiškai atitinka BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. K. patvirtino žinojęs, jog 2013-05-03 jis neturėjo teisės įeiti į butą, kadangi prieš tai, aptikusi kompiuterio pagrobimą, J. Š. liepė jam grąžinti buto raktus ir daugiau bute nesilankyti (b. t. 174). Tačiau V. K., nepaisydamas J. Š. draudimo, suvokdamas kad pastarosios nėra namuose (jo paties teigimu, V. K. žinojo J. Š. darbo grafiką), neteisėtai (be kliūčių) pateko į butą ir pagrobė jame rastą svetimą turtą, šiais savo veiksmais padarydamas žalą nukentėjusiosioms. Esant šioms aplinkybėms, V. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą – butą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl nėra aiškiai per griežta. Skirdamas nuteistajam V. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas V. K. padarė būdamas praeityje net 8 kartus teistas už analogiškų ir kitų tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. K. teistumai neigiamai charakterizuoja apeliantą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog anksčiau paskirtos bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis dėl savo neteisėto elgesio jokių tinkamų išvadų nepadarė.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai skyrė V. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1, 2 d. d., padarymą galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Dar labiau švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.