Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L., V. V. ir K. M. (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jie nuteisti:

A. L. pagal LR BK 228 str. 1 d. 150 MGL (19 500 Lt) bauda,V. V. pagal LR BK 228 str. 1 d. 130 MGL (16 900 Lt) bauda,K. M. pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d. 130 MGL (16 900 Lt) bauda.

Į paskirtas bausmes V. V. ir A. L. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t.y. po 2 MGL.

A. L., V. V. ir K. M. nuteisti už tai, kad K. M. sukursčius valstybės tarnautojus A. L. ir V. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, jie, būdami valstybės tarnautojais ir veikdami bendrininkų grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

Policijos departamento prie LR VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybai organizavus Viešąjį pirkimą „Automobilių pirkimas“ atviro konkurso būdu pagal Išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ 2011 m. metinės programos lėšomis finansuojamus projektus Nr. ISF11/3.5.1.6-2.4. „Transporto priemonių, skirtų teritorinės policijos įstaigų mobiliosioms grupėms įsigijimas“ ir Nr. ISF11/3.5.1.9-2.6 „Transporto priemonių, skirtų apylinkės inspektoriams įsigijimas“ (toliau – pirkimas), Policijos departamento prie VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyresniajam specialistui A.K. J. parengus planuojamų įsigyti transporto priemonių techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygas bei 2012-06-08 šio pirkimo paraišką Nr. 5-IL-675, šiuos dokumentus suderinus su Policijos departamento prie VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininku A. L., apie šį pirkimą 2012-06-18 buvo paskelbta ir iki 2012-07-02 skelbiama elektroninėje centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS), techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygose nurodant (be kitų sąlygų), kad perkamų automobilių variklių galingumas turi būti ne mažiau kaip 75 kW, stabilumo kontrolės sistemos nereikalaujant.

A. L. būnant valstybės tarnautoju – viršininku, Policijos departamento prie VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos, organizavusios minėtą viešą pirkimą, palaikant neformalius ryšius su UAB „F“ autocentras automobilių pardavimo direktoriumi K. M., 2012-08-02 d. apie 11 val. 15 min. įvyko šių asmenų pokalbis telefonu, kurio metu K. M., siekiantis, kad būtų sumažinta konkurencija ir kad UAB „F“ laimėtų minėtą viešą pirkimą, pasiūlė eliminuoti dalį galimų potencialių dalyvių, kaip vieną iš tokių nurodydamas gamintojo „Renault“ automobilius „Dacia“. K. M. nurodžius, kad tą galima būtų pasiekti paskelbtose automobilių techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygose variklio galingumą padidinant nuo 75 kW bent nuo 100 kW, įtraukiant reikalavimus dėl bent 6 saugumo pagalvių, dėl elektroninės stabilumo programos, paminėjus, kad jis galėtų atvažiuoti pakalbėti ir dėl kitų galimų keitimų, A. L. sutiko su K. M. siūlymu dėl sąlygų keitimo ir dalies galimų potencialių dalyvių eliminavimo, tačiau motyvuodamas tuo, kad atostogauja, pasakė susitikti ir pirkimo sąlygų keitimą aptarti su Policijos departamento prie LR VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus viršininku V. V.. Iš karto po šio pokalbio A. L. paskambino V. V. ir nurodė jam nuvykti pas K. M. pasikonsultuoti kaip pakeisti techninių specifikacijų sąlygas, kad eliminuoti dalį galimų potencialių pasiūlymų, konkrečiai įvardindamas gamintojo „Renault“ automobilius „Dacia“. V. V. įvykdžius tokį nurodymą ir susitikus su K. M., pastarajam išdėsčius savo siūlymus bei pageidavimus, o V. V. aptarus juos su iš atostogų grįžusiu A. L., abu šie valstybės tarnautojai nurodė A.K. J., rengusiam techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygas, padidinti reikalavimą dėl variklio galingumo, nurodant ne mažiau 90 kW, įtraukti reikalavimą dėl elektroninės stabilumo programos.

Vykdydamas tokį A. L. bei V. V. reikalavimą, A.K. J. kreipėsi į PD prie VRM IPTPV Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniąją specialistę L. S., atsakingą už minėtą viešą pirkimą, prašydamas pakeisti technines specifikacijas, o L. S. atlikus A. L. ir V. V. A.K. J. nurodytus pakeitimus, informacija apie pakeistas ir 2012-10-10 PD Viešųjų pirkimų komisijos protokolu Nr. 5-P18-197 patvirtintas atviro konkurso „Automobilių pirkimas“ sąlygas buvo patalpinta CVPIS.

2012-11-27 9 val. 39 min. UAB „F“ autocentras pateikus pasiūlymą dėl automobilių Nissan Qashqai įsigijimo, tą pačią dieną 10 val. PD prie VRM Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje komisija įvykdė vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo procedūrą ir susipažino su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, bei 2012-12-18 posėdžio metu UAB „F“ autocentras pasiūlymą pripažino geriausiu ir ši bendrovė buvo pripažinta atviro konkurso „Automobilių pirkimas“ pirmos pirkimo dalies „Visureigiai – 32 vnt.“ laimėtoju.

A. L., būdamas perkančiosios organizacijos atstovu ir asmeniu, atsakingu už projektų, finansuojamų iš tarptautinių programų rengimą, valdymą ir įgyvendinimą, pagal pareigybės aprašymą būdamas Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos vadovu ir būdamas atsakingas už šios valdybos darbo planavimą ir organizavimą (7.1 p.), už valdybos veiklą ir funkcijų vykdymą (7.2 p.), bei V. V., būdamas perkančiosios organizacijos atstovu ir pagal pareigybės aprašymą būdamas Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vadovu ir būdamas atsakingas už šio skyriaus darbo planavimą ir organizavimą (7.1 p.), būdamas atsakingu už projektų, finansuojamų iš tarptautinių programų rengimą, valdymą ir įgyvendinimą (7.9), būdamas asmeniu neesant valdybos viršininko atliekančiu jo pareigas (7.20), duodami nurodymus sau pavaldiems darbuotojams dėl konkurso sąlygų keitimo pagal UAB „F“ atstovo K. M. pageidavimą, taip pat siekdami eliminuoti dalį galimų potencialių dalyvių, sudaryti palankesnes sąlygas UAB „F“ laimėti PD prie LR VRM atvirą konkursą „Automobilių pirkimas“, pažeidė:

- LR Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimą, perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų;

- LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

- LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 4 p., įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu,

- LR Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d. nuostatą, viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu LR, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 d. nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

- LR Konstitucijos 5 str. 3 d. įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 str. 1 d. principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 str. 4 d. principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Bendrininkaudami A. L. ir V. V. sąmoningai, t.y. tyčia pažeisdami aukščiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, sąmoningai, t.y. tyčia veikdami UAB „F“ interesais, diskriminavo gamintojo „Renault“ automobilius „Dacia“, sumažino kitų potencialių dalyvių galimybes sąžiningai konkuruoti bei laimėti LR Policijos departamento atvirą konkursą „Automobilių pirkimas“ 2012-06-18 paskelbtomis sąlygomis, ir taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo – Policijos departamento prie VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininko vardą, sumenkino Policijos departamento, kaip policijos įstaigos, prestižą, ir taip padarė valstybei didelės neturtinės žalos. Šiais savo veiksmais A. L. ir V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

K. M. savo veiksmais sukurstė valstybės tarnautojus – A. L. ir V. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d.

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo nepadaręs jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į projekto sužlugdymą ir žalos valstybei padarymą, todėl, jo teigimu, šis būtinas kaltininkų baudžiamajai atsakomybei nusikaltimo sudėties požymis byloje neįrodytas. Pasak apelianto, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apeliantas skunde nurodo, kad Vidaus reikalų ministerijos ir jos struktūrinių padalinių veikla yra smulkiai reglamentuota norminiais aktais. Planuojamų įsigyti automobilių techninių specifikacijų projektus (vykdydamas pareigybės aprašyme nurodytas tiesiogines darbo funkcijas) rengė Planavimo ir techninės plėtros skyriaus vyresnysis specialistas A. J.. Pasak apelianto, toks situacijos vertinimas „neteisėtai teikdami informaciją“ nepagrįstas ir tiesiogiai keliantis abejones atsižvelgiant į tris metus viešai skelbiamą informaciją. Techninės planuojamų pirkti automobilių specifikacijos buvo skelbtos tik 2012 m birželio mėnesį. Pagal informaciją, kurioje aiškiai nurodyta įsigytinų automobilių paskirtis, rinkoje esantys gamintojai ir tiekėjai galėjo numatyti galimas pirkimo ribas. 2012-04-13 Išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ priemonių įgyvendinimo Priežiūros ir valdymo komisijai buvo pateiktos visos 2011 m. metinės ISF programos projektų techninės specifikacijos (viso pagal patvirtintą ISF 2011 m. metinę programą buvo numatyta įsigyti pagal skirtingus programos veiksmus 8-ių skirtingų grupių technikos bei įrangos už 5,6 mln. Lt.) ir 2012-04-13 Išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ priemonių įgyvendinimo Priežiūros ir valdymo komisija protokolu Nr. 5-IL-728 pritarė priemonių įsigijimui reikalingoms techninėms specifikacijoms ir pavedė parengti viešojo pirkimo dokumentus, kuriuos nustatyta tvarka teikti VRM ir CPVA derinimui, o gavus pritarimą vykdyti viešojo pirkimo procedūras. A. J., statutinis valstybės tarnautojas, LR VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus, vadovaujamo V. V., vyresnysis specialistas gavo užduotį parengti pirkimo paraišką automobilių įsigijimui. 2012-06-08 Policijos Generalinis Komisaras paraišką patvirtino. Pirkimo paraiška Nr. 5-IL-975 buvo nukreipta L. S. organizuoti pirkimą. Nuo šio momento už tolimesnį pirkimo vykdymą, pirkimo dokumentų parengimą, jų patvirtinimą ir pirkimo organizavimą iki sutarties sudarymo yra atsakinga PD Viešojo pirkimo komisija.

Pasak apelianto, nors teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad pastarojo kaltė padarius kaitinime nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. įrodyta liudytojų parodymais, tačiau apelianto teigimu, liudytojai duoda parodymus atsižvelgdami į galimas pasekmes jų pačių atžvilgiu: tiek A. J., tiek L. S., tiek E. S.. Bet koks paaiškinimas, situacijos vertinimas, jei patys liudytojai pažeidė aktais nustatytą tvarką, jei tiesioginė darbinė pareiga buvo įvykdyta nesilaikant nustatytos tvarkos, gali būti įvertinti tik kaip asmeninė nuomonė. Taip nesant tarnybinio patikrinimo galėtų būti įvertinti A. J., L. S., E. S. paaiškinimai. Apeliantas tvirtina, kad baudžiamojoje byloje duomenų apie tai, kad vykdant Išorės sienų fondo 2011 m. metinę programą – pirkimo planavimo ir jo vykdymo metu - būtų buvę vykdyti tarnybiniai patikrinimai, kurių metu būtų buvę tirti projekto dalyvių veiksmai, vykdant tiesiogines pareigas ir įgyvendinant įsakymais deleguotas pareigas konkretiems uždaviniams įvykdyti konkrečioje komisijoje (šiuo atveju viešąją pirkimų), nėra. Nuo 2012-06-08 pirkimo paraiškos Nr. 5-IL-975 vykdytojas, pirkimo dokumentų rengėjas, dokumentų patvirtinimo ir pirkimo organizatorius iki sutarties sudarymo yra Viešojo pirkimo komisija. Pirkimo paraišką ruošė ir pasirašė A. K. J., derindamas su Finansų valdybos viršininku, IPTVP viršininku, Generalinio komisaro pavaduotoju. Jos priedas – techninė specifikacija. Policijos Generalinio Komisaro įsakymu 2012-06-14 L. S. šiam pirkimui buvo paskirta Viešojo pirkimo komisijos nare, atsakinga net tik už protokolų rašymą komisijos posėdžių metu, bet ir pirkimo dokumentų tvarkymą. Tą liudytoja patvirtino ir teisme, nurodydama, kad yra atsakinga už komisijos protokolų rašymą, Viešųjų pirkimo komisijos sukvietimą, pirkimo dokumentų ruošimą. Liudytoja L. S. nurodė, kad A. K. J. paprašė pakeisti kelis parametrus techninėje specifikacijoje konkurso dalyje, kuri buvo susijusi su 32 visureigiais. Keitimo galimybę liudytoja derinusi su E. S. – viešojo pirkimo komisijos pirmininko pavaduotoja, kuri davusi leidimą keisti parametrus techninėje specifikacijoje. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino procedūros, kuri perkančioje organizacijoje galėjo būti nustatyta dėl techninių specifikacijų derinimo procese pakartotinai pateikiamos informacijos apie dokumentuose darytas pataisas. Jau po techninių specifikacijų koregavimo, Viešųjų pirkimų komisija, būdama informuota apie pakeitimą ir juos suderinus su VRM ir CPVA, priėmė sprendimą paskelbti viešojo pirkimo konkursą.

Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja L. S., būdama atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų parengimą, nustatyta tvarka neteikė atskiros informacijos apie techninių specifikacijų keitimą, neteikė tarnybinio pranešimo apie procedūrų pažeidimą, vadinasi, būdama viešųjų pirkimų komisijos nare, vertino nurodytus taisymus galimais, nepažeidžiančiais procedūros. Aplinkybių apie atliktus tarnybinius patikrinimus ir situacijos analizę net ir po 2013-01-09 Viešųjų pirkimų komisijos protokolo dėl sprendimo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo nutraukti atvirą konkursą, nenurodo nei vienas liudytojas. Apeliantas nurodo, kad liudytojai, teisme duodami parodymus, buitiškai naudoja teisines sąvokas, nurodydami, kad po paraiškos parengimo dar teko dirbti prie konkurso sąlygų ir techninės specifikacijos dėl 32 visureigių.

Pasak apelianto, atsižvelgiant į byloje esančią faktinę aplinkybę dėl operatyvinių veiksmų taikymo – teiginiai apie pastarojo duotus nurodymus A. K. J. nedetalizuoti ne tik liudytųjų parodymais, bet ir visą parą vykdytos operatyvinės veiklos rezultatu. Teismo išvadą, kad apeliantas ir V. V. davė nurodymus pakeisti rengiamo konkurso sąlygas palankesnėmis konkrečiam pirkimo dalyviui, apeliantas nurodo vertinantis tik kaip prielaidą, nes jo ir V. V. neva tai buvę aptarimai neįrodyti jokiais byloje esančiais įrodymais, apie juos nenurodė nei vienas liudytojas, to nepatvirtino ir kaltinamieji. Nurodo, kad liudytojas A. J. nurodė, kad jam mašinos galingumą pakelti iki 90kW nurodė K. M.. Apeliantas nurodo ir tai, kad laikotarpiu 2012-07-27-31 – 2012-08-31, būdamas atostogose, negalėjo ir neinicijavo techninių sąlygų pakeitimo, tuo labiau negalėjo duoti jokių nurodymų nei A. K. J., nei L. S..

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad nors teismas padarė išvadą, kad pastarojo kaltė padarius kaitinime nurodytą nusikalstamą veiką, įrodyta ir operatyvinių veiksmų metu užfiksuotas telefoninių pokalbių įrašais ir jų stenogramoms, tačiau atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-12-20, tačiau nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas 2012-03-07. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nevertino byloje esančių dokumentų turinio dėl operatyvinių veiksmų, atliktų pastarojo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo, netyrė, koks buvo faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas, ar byloje esanti informacija gali būti laikoma leistinu įrodymu. Pasak apelianto, byloje turi būti ne tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, bet ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą. Nurodo, kad teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu keldamas sąsajumo klausimą, atsisakė tenkinti prašymą ir apklausti nurodytas išvadas dėl piktnaudžiavimo 2012-03-07, kai net nebuvo paskelbtos automobilių pirkimo techninės specifikacijos, pateikusį tyrėją S. Tokią teismo poziciją apeliantas nurodo vertinantis kaip preziumuojančią pastarojo ir kitų kaltinamųjų kaltę, nors akivaizdžių duomenų byloje nėra.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nors teismas apkaltinamajame nuosprendyje, pasisakydamas dėl jo ir K. M. 2012-08-02 11:14 val. telefoninio pokalbio, jį vertina kaip veikimą UAB „F“ interesais, tačiau apelianto teigimu, pokalbyje pasakytos frazės negalima vertinti nurodymu atlikti konkrečius veiksmus, ji greičiau apibendrina pokalbio turinį – pasiaiškinti, nustatyti. Nurodo, jog, duodamas parodymus teisme, nurodė, kad K. M. pasiūlė pakalbėti su V. tikslu norėdamas išsiaiškinti, ar nesikartoja situacija, kokia buvo nuomos konkurse, t.y. ar nėra ydingų sąlygų. Baudžiamojoje byloje pilna apimtimi pateikti nuomos konkurso dokumentai, operatyviniais veiksmai fiksuoti pokalbiai, patvirtinantys apelianto nurodytas aplinkybes nuomos konkurso metu. Pasak apelianto, pokalbių išklotinės bei pačių pokalbių įrašai aiškiai įrodo, kad pastarasis nesutiko su jokiais K. M. siūlymais, kaip tik nurodė, kad yra tikslas niekam nedaryti jokių kliūčių, o V. V. prašė pasiaiškinti ko kas nori, gal tikrai yra klaidų, kaip buvo nuomos konkurse ir niekada nenurodė pasikonsultuoti kaip pakeisti technines specifikacijas. Be to, padaryti pakeitimai visiškai nesutampa su K. M. siūlytais, kas, pasak apelianto, tik dar kartą įrodo, kad pakeitimai padaryti ne dėl K. M. pageidavimų. Tokiu būdu, teismo išvada, jog trečiųjų asmenų pokalbiai dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų nustatymo yra įrodymas dėl apelianto kaltų veiksmų, nepagrįstas tos pačios operatyvinės veiklos rezultatais – nėra jokio kito įrodymo, kad apeliantas sąmoningai ir susitaręs su V. V. siekė atlikti veiksmus UAB „F“ naudai.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas vertino apelianto bendravimą su K. M. neformaliu, nors ir nurodė, kad iš 2012 m. liepos mėnesį užfiksuotų pokalbių nesimato, kad būtų palaikomi kokie nors asmeniniai ir draugiški santykiai. Teismas nepasisakė, kodėl pareiginės instrukcijos ribose ir darbines funkcijas reglamentuojančiais aktais nustatyta tvarka atlikti apelianto veiksmai automobilių nuomos konkurso metu, taisant techninėse specifikacijose padarytas klaidas, ribojančias konkurenciją, įrodo neformalų pastarojo bendravimą su K. M.. Nurodo, jog apeliantas atsisakė spręsti kokius nors klausimus atostogų metu ir nukreipė spręsti iškilusias darbines problemas su tuo metu oficialiai jį pavaduojančiu darbuotoju. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kartu su K. M. niekada nebendravo neformalioje aplinkoje, nepažįsta nei jo šeimos, nei artimų draugų ir pan., ir tam nėra jokių įrodymų. Apelianto teigimu, priešingai nei nuosprendyje nurodė teismas, vykdant viešojo pirkimo procedūras buvo pilnai užtikrintas viešumas ir skaidrumas ir perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarė vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą), suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus, o perkančioji organizacija tiekėjams suteikė lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. buvo nustatyti objektyvūs bei nediskriminuojantys viešojo pirkimo konkurso kriterijai. Apeliantas nurodo, kad pradėjus viešojo pirkimo procedūras, t.y. nuo to momento, kai paskelbiamos konkurso sąlygos, šiuo atveju po 2012-10-15, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. Apelianto teigimu, VRM, CPVA ir PD Viešųjų Pirkimų Komisija bei jos nariai tinkamai atliko jiems pavestas pareigas, t.y. parengė pirkimo dokumentus ir buvo susipažinę su visais tikslinimais ir pastabomis, daromais pirkimo dokumentų rengimo ir derinimo metu pakeitimas, tinkamai juos įvertino, pritarė parengtiems automobilių pirkimo dokumentams bei leido pradėti pirkimo procedūras, patvirtino Automobilių pirkimo iš ISF 2011 m. metinės programos atviro konkurso „Automobilių pirkimas“ sąlygas tuo patvirtindami, kad automobilių pirkimo sąlygos atitinka VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje atskleistą pagrindinį viešųjų pirkimų tikslą bei VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas ­Techninė specifikacija užtikrina konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų; patvirtintose automobilių pirkimo sąlygose nustatyti būtent tokie reikalavimai automobiliams visose keturiose pirkimo dalyse, kurie tenkina policijos poreikius ir būtent tokių, o ne žemesnių techninių reikalavimų automobiliai yra reikalingi policijos funkcijoms vykdyti, t.y. labai konkrečiai nurodė kas yra „reikalinga prekė perkančiajai organizacijai“, kaip tai apibrėžia VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje atskleistas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas. Apeliantas nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-11-07 atlikusi vertinimą, išvadoje nurodė: „< ... > pirkimo sąlygos, jos 1 priedas „Techninė specifikacija“ atitinka Įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, o perkančios organizacijos vykdytos Pirkimo procedūros, taip pat perkančios organizacijos atliktas Pirkimo dalyvių kvalifikacijos patikrinimas atitinka Įstatymo 32-39 straipsnių reikalavimus < ... >“. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje nėra kitos, lygiavertės dokumentinės išvados. Pasak apelianto, Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyresniojo tyrėjo L. D. 2013-03-20 tarnybinis pranešimas apie automobilių rinkos analizę pagal internetiniuose gamintojų puslapiuose skelbiamą informaciją ir išvada, kad dėl variklio galios padidinimo nuo 75 KW iki 90 KW buvo užkirsta galimybė ŠKODA YETI ir DACIA DUSTER dalyvauti konkurse ir pasiūlyti mažesnę kainą, negali būti vertinama specialisto išvada, nes nėra pateikta duomenų apie išvadą pateikusio specialisto kvalifikaciją specialioms žinioms. Nurodo, kad kaltinimai pateikti būtent šio tarnybinio pranešimo pagrindu, tačiau mano, jog veiksmai iki viešojo pirkimo paskelbimo, t.y. iki 2012-10-15 gali būti įvertinami tik kaip drausminis nusižengimas.

Skunde apeliantas taip pat nurodo darantis išvadą, kad vykdant operatyvinę veiklą, ne tik kad nebuvo užkirstas kelias sumenkinti, sukompromituoti vidaus reikalų sistemos, Policijos departamento, kaip policijos įstaigos, įsisavinančios Europos Sąjungos fondų pinigines lėšas, prestižą, taip padarant valstybei didelės neturtinės žalos, bet tokie veiksmai galėtų būti vertinami provokaciniais, siekiant bet kokiu būdu pradėti ikiteisminį tyrimą konkretaus asmens atžvilgiu. Pasak apelianto, pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. redakciją, viešojo pirkimo procedūra pradedama po to, kai perkančioji organizacija pateikia skelbimą apie pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties. Nurodo, kad viešųjų pirkimų procedūra prasidėjo 2012-10-15, kai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtos Automobilių pirkimo iš ISF 2011 m. metinės programos atviro konkurso „Automobilių pirkimas“ sąlygos. 2012-10-19 konkurso sąlygos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tokiu būdu, teismo išvada dėl to, kad apeliantas pažeidė LR Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d., kurioje numatytas reikalavimas perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, apelianto teigimu, yra nepagrįstas baudžiamosios atsakomybės ribose.

Apelianto teigimu, nepagrįstai teismas jam inkriminavo ir bendrininkavimą su V. V., kadangi dviejų asmenų kontaktas, kuomet apeliantas, būdamas atostogose, informuoja V. V. apie tai, kad į jį atostogų metu kreipėsi K. M. ir nurodo išsiaiškinti situaciją, teismo vertinamas bendrininkavimu visiškai be pagrindo, nesant jokių įrodymų, kad apeliantas su V. V. tyčia, pasinaudodami tarnybine padėtimi, sąmoningai susitarė padėti UAB „F“ laimėti konkursą.

Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminių pažeidimų, kurie sukliudė teismui objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei sąlygojo tai, kad teismo išvados dėl apelianto kaltės, jam padarius inkriminuotą nusikaltimą, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

Apeliantas nurodo, kad kaltinimas grindžiamas A. L. 2012-08-02 d. telefoniniu skambučiu jam, kurio metu A. L. prašo apelianto nuvykti į UAB „F“ ir susitikti su K. M., tačiau nurodo, kad šio pokalbio metu, visai nieko nebuvo nekalbėta apie tai, kad eliminuoti kokius nors dalyvius ar tartasi su A. L. tai padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodo neneigęs fakto, kad A. L. skambino pastarajam ir prašė susitikti su K. M., tačiau teigia, kad nuvykimo į UAB „F“ tikslas buvo susipažinti su elektromobiliais, bet ne kalbėti apie technines specifikacijas. Apie tai, kad nebuvo kalbama dėl automobilių specifikacijos, teisme patvirtino ir K. M.. Apeliantas taip pat pažymi, kad ir pats teismas nuosprendyje nurodo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų kada, pastarasis buvo susitikęs su K. M. ir ką konkrečiai susitikimo metu aptarinėjo, taip pat nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tai, ar A. L. ir apeliantas davė nurodymus A. J. pakeisti specifikacijas. Apelianto teigimu, kaltinamojo akto ir nuosprendžio teiginį, kad „V. V. įvykdžius tokį nurodymą ir K. M. pasiūlymus, aptarus su iš atostogų grįžusiu A. L., abu šie valstybės tarnautojai nurodė A. K. J., rengusiam techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygas, padidinti reikalavimą dėl variklio galingumo, nurodant ne mažiau 90 kw, įtraukti reikalavimą dėl elektroninės stabilumo programos“ paneigia ne tik minėta teismo išvada, kad šis faktas neįrodytas, bet ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir kiti esantys įrodymai: byloje nustatyta, kad A. K. J. iš atostogų grįžo 2012-08-13, o A. L. skambino apeliantui 2012-08-03, t.y. kai A. J. atostogavo. A. L. iš atostogų grįžo 2012-09-03 ir tą pačią dieną 9:35:01 A. J. siuntė elektroninį laišką L. S. su automobilių techninėmis specifikacijomis, tačiau specifikacijų nepersiuntė apeliantui ir A. L., kas matosi iš elektroninių susirašinėjimo laiškų, kad 2012-09-03 A. K. J. tiesiogiai persiuntė techninę specifikaciją L. S. ir nebuvo nuėjęs pas ją prašyti pakeisti technines specifikacijas, kaip tai teigiama kaitinime bei teismo nuosprendyje. Apeliantas pažymi, kad jam techninė specifikacija buvo siųsta tik vieną kartą, t.y. 2012-06-07 ir jokių kitų pataisytų specifikacijų jis negavo. Nurodo, kad tai patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu specialisto elektroninio pašto susirašinėjimo išklotinės ir teisme duoti pastarojo parodymai, kad jis apskritai šiuo pirkimu nesidomėjo, o apie pakeistas technines specifikacijas sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teiginys, jog A. K. J. vykdė A. L. bei apelianto reikalavimą, yra grindžiamas K. J., kurio atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, duotais prieštaringais parodymais, į ką atkreipė dėmesį ir prokuroras. Apeliantas nurodo, kad A. K. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos pakeitė pirmos instancijos teisme ir davė iš dalies kitokius, jis ėmė neigti ir menkinti savo paties indėlį keičiant technines specifikacijas, motyvuodamas tuo, kad jam tai liepė padaryti A. L. ir V. V., o po to, jog tai liepė padaryti tik V. V., suderinus su K. M.. Apeliantas teigia, kad nurodytos aplinkybės apeliantui leidžia spręsti, jog liudytojas proceso metu nebuvo nuoširdus, savo parodymuose siekė sumenkinti savo paties vaidmenį ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad be A. K. J. parodymų, bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, kad buvo susitarta daryti nusikalstamą veiką, kuri yra jam inkriminuota. Be to nurodo, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. K. J. atžvilgiu yra neteisėtas, neobjektyvus, priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų tiriamo įvykio aplinkybių ir tokiu būdu A. K. J. nepagristai išvengė baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojoje byloje paneigtos aplinkybės, kad A. K. J. anksčiau nebendravo su K. M., nesusitikinėjo su juo ir nepalaikė artimų santykių, todėl apeliantas nurodo manantis, kad A. K. J. apkalbėjo jį, siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės ir suversti savo kaltę kitiems asmenims.

Liudytoja L. S., pasak apelianto, teisme taip pat sakė netiesą bei pažymi, kad jam susipažinus su teismo posėdžio protokolu bei nuosprendžio motyvuojamąja dalimi, grindžiama liudytojų parodymais, susidarė įspūdis, kad teismo posėdžio protokolas yra nekokybiškas ir neatitinkantis teismo proceso metu duotų parodymų, nes jame nėra užfiksuotų svarbių bylai parodymų, kurie paneigia jo kaltę arba įrodo, kad, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. K. J. davė melagingus ir tik jam palankius parodymus, kurie teismo posėdžio protokole nebuvo tiksliai užfiksuoti. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi, galimai, iškraipytais ir neobjektyviais teismo posėdžio protokole užfiksuotais parodymais, o tai reiškia LR BPK 20 str. nuostatų esminį pažeidimą.

Nuteistasis K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu ir, nagrinėjant bylą teisme, neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, viso baudžiamojo proceso metu davė išsamius parodymus apie jam žinomas reikšmingas aplinkybes, atsakė į visus iškilusius klausimus, tačiau teismas tiek apelianto, tiek kitų kaltinamųjų parodymų nevertino nei atskirai, nei kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, nepateikė jokių argumentų, kodėl juos atmeta ar jais vadovaujasi. Apelianto teigimu, nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytos aplinkybės, kurios, anot teismo, patvirtina, kad pastarasis sukurstė PD pareigūnus piktnaudžiauti, akivaizdu yra pažodžiui su visomis klaidomis perrašytos nuo šioje byloje prokuroro surašyto kaltinamojo akto. Apelianto nuomone, tai patvirtina, kad teismas nuosprendyje nepadarė nė vienos savarankiškos išvados dėl jam pareikšto kaitinimo pagrįstumo ar nepagrįstumo.

Dėl teismo nurodytos faktinės aplinkybės, kad apeliantas palaikė neformalius santykius su A. L., apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi faktiniais duomenimis, kurie niekaip nėra susiję su apeliantui ir kitiems nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika, t.y. rėmėsi įrodymais, susijusiais su automobilių nuomos konkursu, dėl kurio kaltinimai šioje byloje nenagrinėjami, o būtent pokalbių tarp apelianto ir A. L. įrašais ir stenogramomis. Pasak apelianto, tokie faktiniai duomenys negalėjo būti vertinami, jais negalėjo būti remiamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to nurodo, kad jo santykiai su A. L. buvo išimtinai formalūs, ryšiams palaikyti naudojo tik tarnybines ryšio priemones, jeigu susitikdavo, tai išimtinai darbo vietose ir tik aptarti su darbu susijusiems klausimams. Jokių įrodymų, kurie liudytų, jog buvo priešingai, byloje nėra.

Dėl faktinės aplinkybės, jog apeliantas siekė, kad būtų sumažinta konkurencija ir kad UAB „F“ autocentras laimėtų Automobilių pirkimo viešąjį konkursą, apeliantas nurodo niekada neslėpęs tikslo, jog siekė, kad jo atstovaujama įmonė UAB „F“ autocentras laimėtų Automobilių pirkimo viešąjį konkursą, kadangi viena iš jo pagrindinių darbo funkcijų yra dalyvauti tokio pobūdžio konkursuose, o tikslas juose laimėti. Nurodo, kad tą patvirtina ir jo parodymai viso proceso metu, tačiau tuo pačiu teigia, kad teismo kita nurodyta aplinkybė, neva apeliantas siekė, kad būtų sumažinta konkurencija, visiškai nepagrįsta. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje teismas apie tokį jo tikslą nepasisakė, kaip ir nenurodė, kokiais konkrečiai įrodymais remdamasis padarė tokią išvadą. Nurodo apklausiamas teisme parodęs, kokiu tikslu 2012 m. rugpjūčio 2 d. skambino A. L. ir šios jo nurodytos aplinkybės paneigtos nebuvo, jos neprieštarauja jokiems kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl, pasak apelianto, teismas jais turėjo remtis nuosprendyje arba paneigti, nurodydamas konkrečius tai patvirtinančius įrodymus.

Dėl faktinės aplinkybės, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., 11 val. 15 min., vykusio pokalbio telefonu su A. L. metu apeliantas pasiūlė eliminuoti dalį galimų potencialių dalyvių, kaip vieną iš tokių nurodydamas gamintojo „Renault“ automobilius „Dacia“, nurodo neneigiantis, jog 2012-08-02 skambino A. L. ir kalbėjosi telefonu, tačiau teigia pokalbio metu nesiūlęs A. L. eliminuoti dalį potencialių automobilių pirkimo konkurso dalyvių. Aplinkybė, kad apeliantas A. L. nurodė kaip vieną iš tokių gamintojo „Renault“ automobilius „Dacia“ neatitinka tikrovės, šios aplinkybės nebuvo paneigtos byloje surinktais įrodymais. Nurodo, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dar 2011 metais UAB „F“ autocentras neatlygintinai Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo suteikusi galimybę kelis mėnesius savo darbe bandyti automobilį „Nissan Qashqai“, kurio variklio galingumas buvo 110 kW. Šio bandomojo laikotarpio metu nurodo ne kartą bendravęs su policijos pareigūnais ir klausęs jų nuomonės apie jų eksploatuojamus automobilius ir konkrečiai nuomonės apie suteiktą „Nissan Qashqai“. Šių pokalbių metu pareigūnai paminėjo „Dacia“ markės automobilius kaip pavyzdį automobilio, kuris nėra tinkamas policijos veiklai. Būtent todėl pokalbio telefonu su A. L. metu apeliantas pastarajam tą automobilio markę kaip pavyzdį ir paminėjo. Nurodo, kad šis jo teiginys niekaip nėra susijęs su kokiu nors menamu siekiu iš kokio nors dar net nepaskelbto automobilių pirkimo konkurso pašalinti kokius nors konkrečius būsimus dalyvius. Nurodo „Dacia“ pavadinęs daugiskaita kaip bendrinį žodį, kadangi „Dacia“ yra automobilių gamintojas, o ne koks nors konkretus automobilio modelis. Apelianto teigimu, tyrėjai to nesuvokė.

Dėl faktinės aplinkybės, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., 11 val. 15 min., vykusio pokalbio telefonu su A. L. metu apeliantas nurodė, kad galimą konkurentų eliminavimą galima pasiekti paskelbtose automobilių techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygose variklio galingumą padidinant nuo 75 kW bent nuo 100 kW, įtraukiant reikalavimus dėl bent 6 saugos oro pagalvių, dėl elektroninės stabilumo programos, apeliantas nurodė jokių nurodymų A. L. nedavęs. Apelianto įsitikinimu, nuosprendyje nurodytas teiginys, kad PD Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdyba organizavo Automobilių viešąjį pirkimą, neatitinka tikrovės, kadangi šis PD padalinys minimo viešojo pirkimo neorganizavo, o buvo sudaryta Viešojo pirkimo komisija, tačiau į jos sudėtį nei A. L., nei V. V. nebuvo įtraukti. Tokiu būdu, pasak apelianto, bet kokie jo bendravimai su A. L. ir V. V. objektyviai negali būti traktuojami kaip bendravimas su Automobilių pirkimo viešąjį konkursą organizuojančio PD padalinio atstovais ar su asmenimis, kurie organizuoja šį viešąjį pirkimą. Apie PD ketinimą 2012 metais įsigyti automobilius apeliantas nurodo sužinojęs iš PD oficialiai paskelbtos informacijos 2012 metų kovo mėnesi, kada viešųjų pirkimų tinklapyje buvo paskelbta informacija apie planuojamą 32 ir 20 vienetų automobilių pirkimą.

Dėl faktinės aplinkybės, kad A. L. sutiko su apelianto siūlymu dėl sąlygų keitimo ir dalies galimų potencialių dalyvių eliminavimo, apeliantas nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. vykusio pokalbio telefonu metu A. L. jam nieko nesakė, ar patinka ar nepatinka apelianto pasiūlymai ir pastabos dėl policijos perkamų automobilių techninių specifikacijų, juo labiau A. L. nieko nesakė, ar sutinka, ar nesutinka su apelianto mintimis. Nurodo, kad A. L. šią aplinkybę taip pat paneigė, todėl nesant byloje kitų duomenų, kurie leistų suabejoti tiek apelianto, tiek A. L. tvirtinimais, ši aplinkybė teismo nuosprendyje yra visiškai nepagrįsta. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. vykęs jo pokalbis telefonu su A. L. buvo pirmas ir paskutinis jų tarpusavio kontaktas, kurio metu kalbėjosi apie būsimą Automobilių pirkimo viešąjį konkursą, daugiau iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodo nebuvę nei susitikę, nei kalbėjosi telefonu. Teigia, kad jokiu kitu būdu ar laiku, išskyrus minimą pokalbį telefonu, A. L. apeliantui negalėjo perduoti savo kokios nors nuomonės. Taip pat apeliantas nurodo, jog byloje yra objektyviai nustatyta, kad jokie keitimai pagal jo išsakytas pastabas net nebuvo padaryti, jis įsitikinęs, kad A. L. su jo siūlymais nesutiko. Apelianto teigimu, tai yra itin svarbi aplinkybė vertinant jo veiksmus kaip galimai nusikalstamus, kadangi akivaizdu, jog kurstytojo tyčia turi sutapti su vykdytojų tyčia, t. y. jie visi turi siekti to paties vieningo tikslo. Pasak apelianto, šioje byloje tokių bendrų veiksmų siekiant vieno bendro tikslo nėra nustatyta, nurodo, kad objektyviai jokių veiksmų kaltinamieji A. L. ir juo labiau V. V. apelianto naudai neatliko, apelianto rekomendacijos ir liko rekomendacijomis. Vieninteliai reikalavimai automobiliams, kurie buvo įtraukti pagal apelianto siūlymą, nurodo, kad buvo – elektroninė stabilumo sistema, dar vadinama ESP. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad tik nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad Europos Sąjungoje visi nauji standartinio komplektavimo automobiliai privalo turėti po elektroninio stabilumo programą (ESP), kuri apsaugo automobilį nuo slydimo, tačiau konkrečiai neįvardijo, kur tokia informacija ir kada pateikta. Apelianto teigimu, tokiais niekuo neparemtais teiginiais teismas akivaizdžiai pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo įrodyta vieną iš esminių kaltinimo aplinkybių.

Dėl faktinės aplinkybės, kad apeliantas po pokalbio su A. L. susitiko su V. V. ir šio susitikimo metu pastarajam išdėstė savo siūlymus bei pageidavimus, apeliantas nurodo kategoriškai tvirtinantis, kad minimo susitikimo su V. V. metu su pastaruoju visiškai nesikalbėjo apie kokį nors PD numatomą vykdyti, vykdomą ar pasibaigusį automobilių pirkimą, konkursą ar apie kokias nors kokių nors automobilių technines specifikacijas. Galimai 2012 m. rugpjūčio 17 d., jis buvo atvažiavęs į UAB „F“ autocentrą apžiūrėti tuo metu demonstruoto elektros varikliu varomo automobilio „Nissan Leaf“. Apeliantas nurodo pirmą kartą jo pavardę išgirdęs iš A. L. pokalbio telefonu 2012 m. rugpjūčio 2 d. metu., iki to laiko nurodo V. V. nepažinojęs. Todėl teismo nurodyti teiginiai, kad „V. V. įvykdžius tokį [A. L.] nurodymą ir susitikus su K. M., pastarajam išdėsčius savo siūlymus ir pageidavimus“, yra visiškai nepagrįsti, baudžiamojoje byloje esančių įrodymų analizė leidžia motyvuotai tvirtinti, kad ir ši kaltinimo aplinkybė neatitinka tikrovės. Nurodo, kad tiek jis, tiek V. V. patvirtino dėl šio susitikimo iš anksto nesitarę, joks jų tarpusavio pokalbis telefonu ta tema nėra užfiksuotas, nors pokalbių buvo klausomasi.

Dėl faktinės aplinkybės, kad 2012 lapkričio 27 d., 9 val. 39 min., apeliantas pateikė pasiūlymą dėl automobilių „Nissan Qashqai“ įsigijimo bei 2012 m. gruodžio 18 d. posėdžio metu PD Viešųjų pirkimų komisija apelianto atstovaujamos įmonės pasiūlymą pripažino geriausiu ir ji buvo pripažinta Automobilių pirkimo viešojo konkurso pirmos dalies laimėtoja, apeliantas nurodė, kad duodamas parodymus teisme, jis pilnai patvirtino šias aplinkybes, t. y. kad pateikė visus būtinus dokumentus tam, kad dalyvauti PD 2012 m. spalio 15 d. paskelbtame Automobilių pirkimo viešajame konkurse, atitinkamai PD Viešojo pirkimo komisija pripažino apelianto pateiktą pasiūlymą geriausiu ir pripažino UAB „F“ autocentras laimėtoju. Visos šios aplinkybės nurodytos nuosprendyje, tačiau nenurodyta, kodėl ir kaip jos susijusios su aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Apeliantas nurodo, kad vienas pagrindinių klausimų šioje baudžiamojoje byloje buvo tas, ar buvo galima tarp techninių specifikacijų projekto paskelbimo iki paties konkurso paskelbimo – šiuo konkrečiu atveju laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2012 m. spalio 15 d. atlikti automobilių techninių specifikacijų korekcijas. Šiuo klausimu buvo apklausta beveik visa PD Viešojo pirkimo komisija, o taip pat ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė, kurie, atsakydami į šį klausimą, visi be išimties patvirtino, kad iki oficialaus pirkimo konkurso dokumentų patvirtinimo ir paskelbimo viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kurių sudedamoji dalis yra ir perkamo daikto technine specifikacija, specifikacijos sąlygas galima keisti ir tai nėra joks teisės normų pažeidimas. Apeliantas nurodo, kad šių liudytojų parodymai nuosprendyje yra paminėti, tačiau nėra nurodyta, kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia, tuo pačiu ir nenurodyta, kodėl nuosprendyje teismas jais nesivadovauja, nors pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus tai privalo padaryti. Taip pat apeliantas skunde cituoja liudytojų E. S., L. S. parodymus bei atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje teismas apklaustų liudytojų parodymus aprašė nepilnai, iš esmės atrinko tik tuos liudytojų nurodytus faktus, kurie tvirtina išimtinai kaltinančias aplinkybes, todėl apelianto įsitikinimu, tuo teismas išreiškė savo šališkumą, atrankiniu būdu vertino liudytojų parodymus, netyrė jų visumos ir nepasisakė dėl jų vertinimo visa apimtimi tiek atskirai, tiek visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais ir tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai buvo apklausiami pažeidžiant BPK nustatytas liudytojų apklausos taisykles, taip pat buvo pažeistas ir BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimas į apklausos protokolą įrašyti visus proceso veiksme dalyvavusius asmenis, cituoja liudytojų K. J., D. L. parodymus.

Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad įvertinus visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuosprendyje dėl automobilių pirkimo proceso traktavimo yra padaryta akivaizdi klaida dėl fakto, nes nuosprendyje nurodyta, kad „informacija apie pakeistas ir 2012-10-10 PD Viešųjų pirkimų komisijos protokolu Nr. 5-P18-197 patvirtintas atviro konkurso „Automobilių pirkimas“ sąlygas buvo patalpinta CVPIS“. Apeliantas pabrėžia, kad 2012 m. spalio 10 d. protokolu PD Viešųjų pirkimų komisija patvirtino ne pakeistas kokio nors pirkimo sąlygas, o savo sprendimu patvirtino Automobilių pirkimo viešojo konkurso sąlygas, tvarką, tame tarpe ir galutinai su visomis suinteresuotomis institucijomis suderintas automobilių technines specifikacijas.

Kitą itin aktualų klausimą, turintį neabejotinos reikšmės vertinant jo ir kitų nuteistųjų veiksmus kaip nusikalstamus, apeliantas nurodo tai, ar buvo padaryti kokie nors teisės aktų pažeidimai vykdant jau paskelbtą viešąjį pirkimą. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. L. ir V. V. iš viso kaip nors būtų dalyvavę šiame Automobilių pirkimo viešajame konkurse. Be to, vertinant paties pirkimo eigą, laimėtojo nustatymą, o vėliau ir jo pašalinimą, būtina atsižvelgti į viešuosius pirkimus Lietuvoje prižiūrinčios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą dėl šio pirkimo, kurioje nurodoma, kad „tarnyba, įvertinusi su pirkimu susijusius dokumentus ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esančią Pirkimo informaciją, į pateiktus klausimus: „ar konkurso sąlygos, pirkimo procedūra, techninės specifikacijos, tiekėjų kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas?“, atsako, kad pirkimo sąlygos, jos 1 priedas „Techninė specifikacija“ atitinka Įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, o perkančiosios organizacijos vykdytos Pirkimo procedūros, taip pat ir perkančiosios organizacijos atliktas Pirkimo dalyvių kvalifikacijos patikrinimas atitinka Įstatymo 32 - 39 straipsnių reikalavimus.“ Apeliantas taip pat nurodo, kad anksčiau, įvertinusi visus pateiktus dokumentus ir susipažinusi su visais tuo metu surinktais baudžiamosios bylos duomenimis, Viešųjų pirkimų tarnyba 2013 m. vasario 27 d. raštu Nr. 48-924 informavo PD, „kad Perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, jog techninė specifikacija dirbtinai diskriminuoja tiekėjus bei riboja konkurenciją < ... >, todėl neturi pagrindo sutikti, kad Perkančioji organizacija nutrauktų < ... > pirkimo procedūras". Apeliantas nurodo, kad, šių Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų PD neginčijo, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, kas reiškia, kad pripažino jas pagristomis. Apelianto nuomone, abejonių dėl šių išvadų nekilo ir teismui, kadangi jis atsisakė tenkinti prašymą dėl užduoties pateikti specialisto išvadą Viešųjų pirkimų tarnybai ar kitai kompetentingai įstaigai skyrimo. Remiantis visais išdėstytais argumentais, apeliantas daro išvadą, kad ir po 2012 m. spalio 15 d. jokie viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nebuvo pažeisti, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie didelės neturtinės žalos padarymą. Apelianto teigimu, apie tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie padarytas galimas nusikalstamas veikas galima spręsti ir iš pačių operatyvinį tyrimą atlikusių PD Imuniteto valdybos pareigūnų surašytų dokumentų, nes net 2012 m. spalio 23 d. prašymo dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimo Nr. 09-4/1-446(RN) 4 lape nurodyta, kad „surinkta nepakankamai duomenų apie V. V., A. J., I. P. ir K. M. bei jų bendrininkų nusikalstamas veikas“. Primintina, kad byloje nėra jokių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, surinktų po 2012 m. spalio 23 dienos.

Toliau skunde apeliantas cituoja skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes ir teigia manantis, kad nuosprendyje nurodyti įrodymai, jų prieštaravimai tarpusavyje, A. K. J. nurodytų aplinkybių nenuoseklumas vienos ir tos pačios apklausos teisme metu nepatvirtina teismo išvados dėl to, kas, kada ir kaip davė kokius nors nurodymus (jeigu juos iš viso davė) A. K. J. dėl automobilių techninių specifikacijų keitimo. Apeliantui akivaizdu, kad bylos duomenimis nėra paneigti A. L. parodymai apie tai, kad A. K. J., rengdamas specifikacijas, padarė klaidą, o vėliau ją pats savo iniciatyva ir sugalvotu būdu taisė, taip pat ir nepaneigti A. L. bei V. V. parodymai apie tai, kad jie nurodė A. K. J. pakeisti konkrečias automobilių technines specifikacijas. Apeliantas taip pat nurodo, kad duodamas parodymus apie susitikimą su A. K. J. ir pokalbio su juo turinį, jis kategoriškai nurodė, kad susitikę buvo galimai 2012 m. rugpjūčio 17 d., tačiau šis susitikimas buvo ne dėl kokių nors būsimo pirkimo techninių specifikacijų aptarimo, o dėl anksčiau skelbto ir UAB „F“ autocentro kartu su banku „Swedbank“ laimėto automobilių nuomos konkurso (apelianto autocentro pasiūlytas buvo automobilis „Nissan NV200“). Nurodo, šio susitikimo metu kalbėję konkrečiai apie šių automobilių pristatymo PD ir perdavimo reikalus, kadangi reikėjo pristatyti ir perduoti 62 automobilius. Apeliantas teigia, kad šios jo nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, jų nepaneigia jokie byloje surinkti įrodymai, teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl jie yra nepatikimi, neteisingi ar keliantys abejonių, todėl privalėjo jais vadovautis. To nepadaręs, teismas, spręsdamas apelianto baudžiamosios atsakomybės klausimą, nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Skunde nurodoma ir tai, jog teismas nustatęs, kad baudžiamojoje byloje padaryta didelės žalos valstybei, kadangi valstybės tarnautojai A. L. ir V. V. pažeidė eilę nuosprendyje nurodytų teisės aktų reikalavimų ir tuo pažemino valstybės tarnautojo – PD pareigūno vardą, sumenkino PD, kaip policijos įstaigos, prestižą, privalėjo, remiantis BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicija ir aktualia teismų praktika, konkrečiais byloje nustatytais faktais argumentuoti teiginius kuo gi buvo pažemintas pareigūno vardas ir kuo pasireiškė PD prestižo sumenkinimas, kuo konkrečiai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų nuostatos, apibrėžiančios valstybės tarnybos, viešųjų pirkimų principus ir valstybės tarnautojų pareigas, kad valstybės interesams buvo padaryta didelė neturtinė žala.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y, nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nurodo, jog nagrinėjamu atveju teismas aprašomosios dalies pradžioje nurodė tik veiką, kurios padarymu apeliantas buvo kaltinamas. Tokiu būdu apeliantui liko neaišku, kokią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta.

Apelianto teigimu, nuosprendis yra pagrįstas tokiais įrodymais, kurie teisiamajame posėdyje nebuvo pilnai ištirti, jie nebuvo patikrinti kitaip baudžiamojo proceso veiksmais taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Nurodo, jog nors nuosprendyje nurodyta, kad „tarp minėto elektroninio susirašinėjimo elektroniniu paštu yra 2012-08-02 15:25 val. D. R. K. M. siųstas laiškas, kuriame D. R. rašo, kad „kaip kalbėjome, labai svarbu sąlygose pakeisti: 1. Variklis ne mažiau 90 kW, 2. 6 oro pagalvės, 3. Stabilumo kontrolės sistema“, tačiau į teismo posėdį D. R. nebuvo kviestas, teisme nebuvo apklaustas, nebuvo aiškinamasi aplinkybė, kodėl jis parašė elektroninį laišką apeliantui ir ką tuo laišku norėjo pasakyti. Taip pat nurodo, kad nuosprendyje yra aprašyti pastarojo telefoniniai pokalbiai, kaip nurodyta su „Nissan automobilių tiekėju ar pardavėju iš užsienio valstybės vardu I.“, „su minėtu užsienio tiekėju I.“, tačiau vėl gi šio asmens tapatybės net nebuvo bandoma nustatyti, apelianto parodymai apie pokalbius su šiuo asmeniu nebuvo vertinami. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas privalėjo ištirti ir operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinti jų gavimo pagrįstumą ir teisėtumą, kadangi kaltinimai visiems trims kaltinamiesiems iš esmės yra paremti operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis. Apeliantas nurodo esantis tikras, kad teismas operatyvinio tyrimo nei faktinio, nei teisinio pagrindo netyrė. Mano, kad šioje byloje operatyvinių veiksmų atlikimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, buvo pradėtas ir atliekamas dėl visai kitų veikų, nesusijusių su automobilių viešojo pirkimo konkursu, kadangi operatyvinis tyrimas buvo pradėtas dar 2012 m. kovo 7 d., operatyviniai veiksmai Vilniaus apygardos teismo buvo sankcionuoti 2012 m. kovo 9 d., viešojo automobilių pirkimo pirmasis veiksmas buvo atliktas 2012 m. birželio 8 d., o pirmi duomenys, susiję su aptariamu viešuoju pirkimu, buvo užfiksuoti tik 2012 m. rugpjūčio 2 d. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gynėjas prašė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti operatyvinį tyrimą inicijavusius ir atlikusius PD Imuniteto valdybos vyriausiąjį tyrėją R. S. ir vyresnįjį tyrėją L. D., tačiau teismas tokį prašymą atmetė, dėl ko nebuvo galimybės aiškintis operatyvinio tyrimo pradėjimo ir vykdymo teisėtumo, išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su faktiniu tokio tyrimo pagrindu. Tokiu būdu apeliantas nurodo manantis, kad teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai palaikė apeliacinius skundus, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. L., V. V., K. M. apeliaciniai skundai tenkinami.

Įrodymų dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 24 str. 5 d. 228 str. 1 d. padarymo, vertinimas:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas apeliantų atžvilgiu, nėra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, faktinės aplinkybės įvertintos formaliai, padarant kaltinimui palankias išvadas, Viešųjų pirkimo įstatymo, už kurio reikalavimų nesilaikymą nuteisti apeliantai, paskirtis aiškinama susiaurintai, teismas nepagrįstai nustatė, kad A. L., V. V. kaip valstybės tarnautojai, davė nusikalstamus nurodymus pavaldžiam pagal tarnybą asmeniui – A. K. J., ir taip, padedant K. M., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tuo padarydami didelę žalą.

Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, aptariamu laiku apeliantas A. L. buvo Policijos departamento prie LR VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininku, apeliantas V. V. buvo Policijos departamento prie LR VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus viršininku, jie, sutinkamai su jų pareigybinėmis funkcijomis, buvo perkančiosios organizacijos atstovai (Policijos departamento prie LR VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininko pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-11-25 įsakymu Nr. S-V-823, t. 9 b.l. 146-148, Policijos departamento prie LR VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus viršininko pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2009-11-25 įsakymu Nr. 823, t.10 b.l. 103-105). A. K. J. buvo Policijos departamento prie LR VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos planavimo ir techninės plėtros skyriaus vyresniuoju specialistu, jis buvo tiesiogiai pavaldus V. V., pagal savo tarnybines pareigas be kitų funkcijų turėjęs dalyvauti rengiant transporto priemonių viešojo pirkimo dokumentaciją ir jų pirkimo procedūrose, rengti sutartis, kontroliuoti jų vykdymą, dalyvauti jų įgyvendinime (Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos planavimo ir techninės plėtros skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-11-25 įsakymas Nr. 5-V-823, t.8 b.l. 110-112).

K. M. buvo automobiliais prekiaujančios UAB „F“ autocentro atstovas.

Bylos duomenimis, kurių niekas neginčija, yra nustatyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, įgyvendindamas išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ 2011 m. programos lėšomis finansuojamus investicinius projektus Nr. ISF11/3.5.1.6-2.4. „Transporto priemonių, skirtų teritorinės policijos įstaigų mobiliosioms grupėms, įsigijimas“ ir Nr. ISF11/3.5.1.9-2.6 „Transporto priemonių, skirtų apylinkės inspektoriams, įsigijimas“, atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą.

Vykdant aukščiau nurodyto pirkimo procedūrą , 2012-06-08 buvo patvirtinta Policijos departamento pirkimo paraiška 2012-06-08 Nr. 5-IL-975 (b. t. 5, b. l. 167-175), pirkimo iniciatoriui – PD Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyresniajam specialistui A. K. J. ją suderinus su PD Finansų valdybos viršininku R. V., PD Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininku A. L., policijos generalinio komisaro pavaduotoju A. S., prie šios paraiškos pridėjus informaciją, reikalingą identifikuoti pirkimo objektą (technines specifikacijas ir reikalavimų sąlygas).Techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygos buvo suderintos su apeliantu A. L., Policijos departamento Informacijos valdybos viršininku A. K. ir viešosios policijos valdybos viršininku S. G., jas parengė A. K. J..

2012-06-18 apie numatomą 32 vienetų automobilių dyzeliniu kuru pirkimą buvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Viešojo pirkimo pradžia 2012-10-15 buvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (b.t. 6, b.l. 74-87), o 2012-10-19 paskelbtas Europos sąjungos oficialiame leidinyje (b.t. 6, b.l. 171-175).

2012 m. lapkričio 27 d. Policijos departamento prie VRM Viešųjų pirkimų komisija atplėšė vokus su tiekėjų pasiūlymais, susipažino su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais ir 2012 m. gruodžio 18 d. posėdžio metu UAB „F“ autocentro pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, ir ši bendrovė buvo pripažinta atviro konkurso „Automobilių pirkimas“ pirmos dalies „Visureigiai-32 vnt.“ laimėtoju.

Policijos departamento prie LR VRM Viešojo pirkimo komisijos posėdžio dėl automobilių pirkimo Nr. 128278 2012 m. vasario 27 d. sprendimu buvo nutarta UAB „F“ autocentras pasiūlymą pripažinti neatitikusiu pirkimo dokumentuose nustatytų (5.4.4p.) reikalavimų ir, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 2 p., atmesti konkurso dalyvio UAB „B“ pasiūlymą pripažinti atitikusiu pirkimo dokumentų nustatytus reikalavimus.

Iki viešojo pirkimo pradėjimo (2012-10-15) po paskelbimo apie tokį numatomą pirkimą 2012 m. birželio 18 d. tuo laikotarpiu vyko pirkimo dokumentų projekto rengimas ir derinimas su kompetentingomis institucijomis, t. y. Centrine projektų valdymo institucija ir Vidaus reikalų ministerija.

Viešame skelbime apie numatomą visureigių pirkimą, 2012 m. birželio 18 d. pateiktoje techninėje specifikacijoje buvo pranešta, kad bus perkami 32 vienetai automobilių dyzeliniu varikliu, kurio galingumas ne mažiau 75 kW, išmetamųjų dujų norma turi atitikti ne žemesnius kaip EURO 4 reikalavimus, elektroninio stabilumo programa nenumatyta.

Kaip matyti iš įvykių sekos, techninė perkamų automobilių specifikacija iki pirkimo pradžios paskelbimo buvo keičiama, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ji buvo pakeista, tą nurodžius nuteistiesiems A. L. ir V. V. ir kad pastarieji tokius nurodymus davė pavaldžiam asmeniui A. K. J., sudarydami išskirtines sąlygas bendrovei „F“ laimėti skelbiamą konkursą, to paprašius šios bendrovės atstovui K. M.. Taip pat nėra įrodymų, kad minėti asmenys turėjo įtaką Centrinei projektų valdymo institucijai ir Vidaus reikalų ministerijai, su kurių atsakingais darbuotojais buvo derinami techninės specifikacijos keitimai ir kitos pirkimo sąlygos.

Aukščiau nurodytų automobilių pirkimui buvo atlikti tokie tarpinstituciniai, už tokį automobilių pirkimą atsakingų asmenų, veiksmai:

Pagal numatytus šablonus buvo parengtas pirkimo dokumentų projektas, kuris 2012-07-02 Policijos departamento raštu Nr. 5-S-2578 buvo išsiųstas suderinimui Vidaus reikalų ministerijai Europos sąjungos paramos administravimo skyriui ir Centrinei projektų valdymo agentūrai (b.t. 12, b.l. 110-155). Šių pirkimo dokumentų priedas buvo minėtos techninės specifikacijos (b.t. 12, b.l. 126-129). Dėl šiuo raštu išsiųsto dokumento Vidaus reikalų ministerija 2012-08-14 raštu Nr. 1D-5461 (44) pateikė išvadą dėl paramos gavėjo parengto pirkimo dokumentų projekto tinkamumo kartu su pastabomis ir siūlymais dėl jų keitimo. Šią išvadą su pasiūlymais adresavo ir VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai (b.t. 12, b.l. 112-116);

Centrinė projektų valdymo agentūra 2012-08-23 raštu Nr. 2012/2-8302 nurodė, jog išnagrinėjo pirkimo dokumentus (2012-07-02 raštu Nr. 5-S-2578 atsiųstus iš Policijos departamento) bei susipažino su VRM 2012-08-14 rašte Nr. 1D-5461 (44) pateiktomis pastabomis bei pateikė savo pastabas dėl pirkimo dokumentų (b.t. 5, b.l. 184-185). Šiose pastaboje dėl rengiamų pirkimo dokumentų techninės specifikacijos yra nurodyta pastaba, kad šiuo metu Lietuvoje parduodami automobiliai turi tenkinti EURO 5 normą ir siūloma atitinkamus techninės specifikacijos punktus, numatančius išmetamų dujų normas EURO 4, išbraukti (b.t. 5, b.l. 185);

Policijos departamentas, rengdamas pirkimo dokumentų projektą 2012-09-06 raštu Nr. 5-7-S-90 atsakydamas į 2012-08-23 Centrinės projektų valdymo agentūros raštą Nr. 2012/2-8302 šiai agentūrai pakartotinai pateikė derinti viešojo pirkimo „Automobilių pirkimas“ dokumentus, pataisytus atsižvelgiant į 2012-08-23 rašte Nr. 2012/2-8302 pateiktas pastabas ir rekomendacijas (b.t. 5, b.l. 190, b.t. 13, b.l. 131). 2012-09-06 Centrinei projektų valdymo agentūrai siųstuose pirkimo dokumentuose techninėje specifikacijoje apibūdinant pirmosios pirkimo dalies pirkimo objektą – 32 visureigius nurodyti reikalavimai varikliui – dyzelinis variklis, galingumas ne mažiau kaip 90 kW, išmetamų dujų norma turi atitikti ne žemesnius kaip EURO 5 reikalavimus ir 19 punkte numatyta Elektroninė stabilumo programa (b.t. 13, b.l. 149);

Centrinė projektų valdymo agentūra 2012-09-21 raštu Nr. 2012/2-2947, atsakydama į 2012-09-06 Policijos departamento raštą Nr. 5-7-S-90, nurodė, jog pakartotinai išnagrinėjo atviro konkurso „Automobilių pirkimas“ pirkimo dokumentus ir pateikė pakartotines pastabas (b.t. 13, b.l. 127-128). Policijos departamentas, atsakydamas į 2012-09-21 Centrinės projektų valdymo agentūros raštą Nr. 2012/2-2947, 2012-10-01 Raštu Nr. 5-7-S-99 pakartotinai pateikė derinti viešojo pirkimo „Automobilių pirkimas“ dokumentus, pataisytus pagal minėtame rašte pateiktas pastabas ir rekomendacijas (b.t. 13, b.l. 44-126). Šių dokumentų 1 priede Techninėje specifikacijoje apibūdinant perkamus 32 visureigius yra nurodyta jog variklis dyzelinis, galingumas ne mažiau 90 kW, išmetamų dujų norma turi atitikti ne žemesnius kaip EURO 5 reikalavimus ir 19 punkte numatyta Elektroninė stabilumo programa (b.t. 13, b.l. 63). 2012-10-04 raštu Nr. 2012/2-9696 Centrinė projektų valdymo agentūra atsakydama į Policijos departamento raštą Nr. 2012-10-01 Nr. 5-7-S-99, nurodė, jog pakartotinai išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir pritaria pirkimo dokumentų projektui bei siūlo pradėti viešojo pirkimo procedūras (b.t. 13, b.l. 41);

Iš 2012-10-10 Policijos departamento prie VRM Viešojo pirkimo komisijos posėdžio „Dėl automobilių pirkimo“ protokolo Nr. 5-P18-197 matyti, kad šiame posėdyje buvo apsvarstytas minėtas automobilių pirkimas, nutarta automobilius pirkti atviro konkurso būdu, svarstytas šio pirkimo dokumentų projektas ir nutarta patvirtinti „Automobilių pirkimas“ pirkimo dokumentus ir apie pirkimą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir policijos departamento interneto tinklalapyje www.policija.lt (b.t. 6, b.l. 2-72). Komisijos posėdyje patvirtintų pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje, apibrėžiant pirmosios dalies pirkimo objektą – 32 vnt. visureigių, nurodyta, jog variklis turi būti dyzelinis, galingumas ne mažiau kaip 90 kW, išmetamų dujų norma turi atitikti ne žemesnius kaip EURO 5 reikalavimus, o 19 punktas numatė elektroninę stabilumo sistemą (b.t. 6, b.l. 21). 2012-10-15 apie viešąjį pirkimą paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir suinteresuoti asmenys nuo 2012-10-16 iki 2012-11-27 10:00 val. galėjo pateikti pasiūlymus (b.t. 6, b.l. 74-87).

Taigi matyti, kad dėl 32 automobilių viešojo pirkimo techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygos buvo derinamos tiek su Policijos departamento vadovybe, tiek su Vidaus reikalų ministerija, tiek ir su Centrine projektų valdymo agentūra. 2012-10-10 Policijos departamento prie VRM Viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu buvo apsvarstytas minėtas automobilių pirkimas, nutarta patvirtinti „Automobilių pirkimas“ pirkimo dokumentus ir apie pirkimą paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir policijos departamento interneto tinklalapyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-05-18 – 2012-10-10 laikotarpiu aukščiau aptariamose procedūrose, derinant perkamų automobilių technines specifikacijas, nuteistieji A. L., V. V. nedalyvavo, byloje nėra surinkta patikimų, pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantai A. L., V. V., o taip pat K. M., atstovavęs automobilių pardavėją, nusikalstamai įtakojo techninės specifikacijos keitimą, ją pritaikydamas konkrečiam pardavėjui.

Apeliantas A. L., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, neigė veikęs nusikalstamai, jis paaiškino, kad A. K. J. buvo tiesiogiai atsakingas, paruošiant planuojamų įsigyti automobilių technines specifikacijas. A.K. J. paruoštų techninių specifikacijų projektus pateikė jam ir V. V.. Iki paraiškos apie pirkimą pateikimą dėl perkamų automobilių techninės specifikacijos buvo rengiamas ne vienas pasitarimas, kuriame dalyvavo jis pats – A. L., A. J. ir V. V., tačiau apie jokį kokios nors automobilius parduodančios bendrovės eliminavimą su niekuo nebuvo kalbėta, jų pagrindinė užduotis buvo, kad policija įsigytų reikalingų, tinkamų policijos darbui prekių. Pasitarimų metu dėl 32 visureigių buvo diskutuojama dėl automobilio galingumo, iš pradžių buvo numatyta, kad mašinos galingumas turi būti ne mažesnis kaip 75 KW, tačiau jie svarstė, ar toks mašinos galingumas yra ne per mažas, kadangi prisiminė policijos mašiną Škodą, kurios galingumas buvo 75 KW, ir dėl kurios buvo dideli nusiskundimai, kad per silpnas variklis. Visi trys (A. L., V. V., A. J.) nutarė, kad mašinos galingumą reikia padidinti iki 90 KW. Parengti pirkimo paraišką pagal patobulintą techninę specifikaciją buvo pavesta A. J., kurią vėliau vizavo jis – A. L. ir Finansų valdybos viršininkas ir generalinio komisaro pavaduotojas A. S.. Techninė specifikacija buvo suderinta raštu su Viešosios policijos valdybos viršininku, policijos informacijos viršininku. Pirkimo paraišką patvirtino generalinis komisaras. Patvirtintą pirkimo paraišką gavo A. L. vadovaujama valdyba, tada pirkimo paraiška buvo nukreipta Viešųjų pirkimo komisijai organizuoti pirkimą. Toliau už viską atsakinga buvo Viešųjų pirkimų komisija. Apeliantas A. L. taip pat nurodė, kad po paraiškos patvirtinimo ir techninių specifikacijų paskelbimo, tai buvo birželis, pas jį atėjo A. J. ir informavo, kad pamiršo pakeisti mašinos galingumą iš 75 KW į 90 KW, tada jis A. J. pasakė, kad mašinos galingumo reikalavimą paliktų taip, kaip yra. Nurodė, kad rugpjūčio 2 dieną jam (A. L.) paskambinęs K. M. pasakė, kad tikslinga keisti techninę specifikaciją ir pasiūlė susitikti. A. L. susitikti atsisakė, nes atostogavo, į K. M. siūlymus nesigilino ir nieko iš būsimo pirkimo konkurso eliminuoti nesitarė. Norėdamas išsiaiškinti, ar nesikartoja situacija, kokia buvo nuomos konkurse, t. y. ar nėra perteklinių sąlygų, pasiūlė K. M. pakalbėti su V. V.. (b.t. 9 b.l. 67-69, 75-79, 78, 81-82, b.t. 15, b.l. 91-96).

Apeliantas V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė veikęs nusikalstamai, jis paaiškino, kad techninę specifikaciją konkursui dėl 32 visureigių aptarinėjo pas A. L. kabinete, kad sąlygos neribotų konkurencijos, nebūtų perteklinių sąlygų ir automobiliai tenkintų policijos poreikius. Techninė specifikacija su pirkimo paraiška buvo patvirtintos. Teigė A. J. nenurodęs keisti techninės specifikacijos. Žino tik tiek, kad buvo patvirtinta techninė specifikacija su pirkimo paraiška dėl 32 visureigių. Visa tai keletą kartų buvo siunčiama derinimui į VRM ir CPVA, gauta pastabų. Iš pradžių buvo diskutuojama dėl techninės specifikacijos dėl 32 visureigių A. L. kabinete, kur dalyvavo V. V., A. L., A. J.. Vienu metu vyko daug konkursų. Buvo diskutuojama dėl mašinos galingumo, vairo reguliavimo, priešrūkinių lempų. Negalėjo pasakyti, kokios konkrečios pastabos buvo pareikštos. 2012 m. rugpjūtį po telefoninio pokalbio su A. L., galimai po savaitės susitiko su K. M., nes pastarojo bendrovė buvo gavusi elektromobilį, kurį jis norėjo apžiūrėti. Susitikus su K. M. jokių diskusijų dėl būsimo automobilių konkurso nevedė (b.t. 10 b.l. 3-4, 13-15, 20-21,b. t. 15, b.l. 96-97).

Apeliantas K. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės taip pat nepripažino, paaiškino, kad santykiai su A. L. buvo tik darbiniai. Apie konkursą dėl 32 visureigių sužinojo iš Policijos departamento puslapio kovo mėnesį. Dėl šio konkurso porą kartų skambino A. L., jis patvirtino, kad toks konkursas rengiamas, suteikdavo bendro pobūdžio informaciją. Apie planuojamus pirkimus Policijos departamente sužinojo iš A. J. gerokai anksčiau nei buvo rengiama techninė specifikacija. A. J. skambino K. M. ir klausė, kokių automobilius gali pasiūlyti K. M. įmonė. Pripažino, kad rugpjūčio 2 d. bendravo telefonu su A. L., tačiau nurodė nesiekęs sumažinti konkurencijos, ar kažko eliminuoti iš konkurso. Apeliantas taip pat nurodė, kad dar iki automobilių pirkimo paskelbimo jam policijos pareigūnai yra minėję, kad Dacia automobilis yra jiems netinkamas, todėl pokalbyje su A. L. apie tai ir užsiminė. Apie Dacia su A. L. kalbėjo ne konkrečiai kaip apie automobilį, o abstrakčiai kaip apie gamintoją. Nurodė A. L. jokių nurodymų dėl konkurso nedavęs (b. t.10 b.l. 150, 153-155160-161, b.t. 15, b.l. 98-100).

Matyti, kad kaltinamųjų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie taip pat neprieštarauja vieni kitiems.

Teisme liudytoja apklausta L. S., 2012-06-14 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo“ Nr. 5-V-459 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vyresnioji specialistė, paskirta asmeniu, atsakingu už Policijos departamento viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-719, posėdžių protokolų rašymą ir kitos viešojo pirkimo medžiagos tvarkymą, vykdant automobilių viešąjį pirkimą (b.t. 6, b.l. 72), patvirtino, kad po paskelbimo viešoje erdvėje apie 32 visureigių pirkimą, A. K. J. prašymu ji padarė keitimus jo paruoštoje automobilių techninėje specifikacijoje. Klausė A. K. J., kodėl reikia keisti specifikaciją, jis pasakė, kad tokie nurodymai yra gauti iš vadovybės. Liudytoja taip pat paaiškino, kad visą techninę specifikaciją konkursui dėl 32 visureigių pirkimo ruošė A. K. J., todėl ji manė, kad jis kaip ir turėjo teisę pasakyti, kad reikia padaryti pakeitimus specifikacijoje. Motyvų, kodėl reikia pakeisti specifikacijos sąlygas A. K. J. nenurodė, tik sakė, kad taip nori vadovybė. Konkrečiai neįvardijo, kas ta vadovybė. Atsiklaususi Viešojo pirkimo komisijos pirmininkės pavaduotojos E. S. dėl parametrų pakeitimų techninėje specifikacijoje, liudytoja juos pakeitė (b.t. 14, b.l. 134-141).

Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė apklausiama ir ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 8 b.l. 6-10) bei apeliacinės instancijos teisme, papildomai nurodydama, kad J. stovėjo šalia ir liepė jai kompiuteryje pakeisti duomenis. Nei iš V. V., nei iš V. L. nurodymų keisti techninę specifikaciją negavusi.

Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. K. J. paaiškino, kad sąlygą dėl automobilių galingumo konkurse dėl 32 visureigių jam liepė pakeisti V. V.. Tos pačios apklausos metu į kaltinamųjų V. V., A. L. užduotus klausimus liudytojas atsakė, kad automobilio variklio galingumą keisti buvo nuspręsta V. V., L. ir jo (A. J.) diskusijų metu. Į prokurorės klausimus tos pačios apklausos metu liudytojas A. K. J. paaiškino, kad automobilių galingumas buvo taisomas ne dėl to, kad tai buvo paliepimas, o tiesiog dėl to, kad, nurodant pirmą kartą, buvo įsivėlusi klaida. Liudytojas taip pat nurodė su A. L. apie konkurso dėl 32 visureigių sąlygų pakeitimą nekalbėjęs (b.t. 14, b.l. 107-120).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-08, A. K. J. nurodė, kad A. L. ir V. V. koregavo techninę specifikaciją, pakeisdami variklio galingumą nuo 75 iki 90kw, jie nenorėjo automobilio Dacia Duster (b.t. 8 b.l. 97-98), apklausiamas 2013 m. spalio 24 d., liudytojas parodė, iki paraiškos pateikimo esminius pakeitimus techninėje specifikacijoje pateikė A. L.. 2012 m. rugpjūtį, grįžus jam iš atostogų galimai V. V. ar A. L. jam nurodė pakeisti perkamų automobilių variklio galingumą nuo 75 kW iki 90 kW, įtraukti ESP, įrašyti reikalavimą dėl Euro 5. Ar prieš tai, ar po to A. L. sakė, kad pakeitimų reikia, kad nepraeitų egzotiniai automobiliai, tokie kaip Dacia Duster (b.t. 8, b.l. 106-109).

Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas liudytoju A. K. J. paaiškino, kad, grįžus jam po atostogų, pas jį į darbą atvykęs K. M., kuris liepė pakeisti techninius parametrus. Susitikti su K. M. liepė V. V., kuris sakė, kad darytų, kaip nurodys K. M.. Į prokuroro klausimus liudytojas atsakė sąlygas derinęs su dviem asmenimis: A. L., K. M., o V. V. neliepęs konkrečiai pakeisti sąlygų, bet liepęs daryti, kaip pasakys K. M.. Apie tai, kad anksčiau parodymuose teigė, jog nurodymus davė A. L. paaiškino buvus stresui, o paskui turėjo laiko pagalvoti.

Įvertinus aukščiau išdėstytus liudytojo A. K. J. parodymus, akivaizdu, kad jo parodymai nuolat kito, jie nebuvo nuoseklūs: vienu metu jis nurodo, kad mintis pakeisti automobilio variklio galingumą kilo diskusijose su A. L., V. V. ir su juo dar iki paraiškos pateikimo, derinant techninės specifikacijos sąlygas, ir tik jam apsirikus, to nebuvo nurodyta pirminėje prie paraiškos pateiktoje techninėje specifikacijoje, tokie jo parodymai atitiktų apelianto A. L. parodymus, bet liudytojas A. K. J. tuo pat metu ar kitose apklausose jau nurodo, kad techninę specifikaciją jam liepė pakeisti 2012 m. rugpjūtį A. L. arba V. V., apeliacinio proceso metu galiausiai nurodo, kad tai jis padarė V. V. nurodymu, kai pas jį atėjo V. V. atsiųstas K. M. ir pasiūlė techninės specifikacijos keitimus, ką jis, vykdydamas V. V. nurodymus klausyti K. M., ir padarė.

Esant tokiems nenuosekliems liudytojo A. K. J. parodymams, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatomis, neturi teisinio pagrindo tokius parodymus vertinti kaip patikimą įrodymų šaltinį, kai nei vienų liudytojo parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Pats techninės specifikacijos pakeitimo faktas, nesant įrodymų, kad jis buvo padarytas, prašant prekybos automobiliais atstovo – nuteistojo K. M., siekiant šiai bendrovei sudaryti išskirtines sąlygas laimėti skelbiamą pirkimo konkursą, negali būti vertinamas kaip apeliantų kaltę patvirtinantis įrodymas. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas V. V. liudytojo A. K. J. nurodytu laiku būtų skambinęs ar kitaip susisiekęs su apeliantu K. M., kad būtų skambinęs ar kitaip susiekęs su liudytoju A. K. J., kad pastarasis priimtų pokalbiui darbo vietoje K. M.. Pats apeliantas K. M. neneigia 2012-08-17 buvęs tuo laiku pas A. K. J. jo darbo vietoje, bet teigia, kad tada sprendė anksčiau įvykusio nuomos konkurso, kurį buvo laimėjusi jo atstovaujama bendrovė, vykdymo eigą, neigia, jog būtų davęs kokius nors nurodymus ar konkrečius pasiūlymus dėl techninės specifikacijos keitimo automobilių pirkimo konkursui. Byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad 2012-08-17 nuteistasis K. M. skambino liudytojui A. K. J. ir tarėsi dėl susitikimo (b.t. 2 b.l. 9), ši aplinkybė patvirtina apie šių asmenų susitikimą, tačiau nepatvirtina, kad to susitikimo metu buvo kalbama apie perkamų automobilių techninės specifikacijos keitimą, kaip nepatvirtina ir to, kad minėtą susitikimą, būtent tuo klausimu, organizavo apeliantai A. L. ar V. V.. Aptariamu laiku apeliantas A. L. atostogavo nuo 2012-07-27 iki 2012-08-31, įrodymų kad tuo laiku jis telefonu bendravo su liudytoju A. K. J. nėra, nes telefoninių kontaktų išklotinėse nėra (b.t. 3 b.l. 23-27). Apeliantas A. L. į darbą grįžo 2012 m. rugsėjo 3 d., kai tą dieną liudytojas A. K. J. persiuntė pataisytą techninę specifikaciją L. S.. Įrodymų, kad tą dieną A. L. būtų davęs kokius nors nurodymus A. K. J. nėra. Liudytojas A. K. J., duodamas parodymus apie tai, kad jis keitė techninę specifikaciją, tą nurodžius A. L. ar V. V., nurodė, kad be kitų keitimų jam buvo liepta įtraukti į techninę specifikaciją ir reikalavimą dėl Euro 5, tačiau bylos įrodymais yra nustatyta, kad tokį reikalavimą buvo iškėlusi Centrinė projektų valdymo agentūra 2012-08-23 raštu Nr. 2012/2-8302, kuriame nurodė, jog išnagrinėjo pirkimo dokumentus (2012-07-02 raštu Nr. 5-S-2578 atsiųstus iš Policijos departamento) bei susipažino su VRM 2012-08-14 rašte Nr. 1D-5461 (44) pateiktomis pastabomis bei pateikė savo pastabas dėl pirkimo dokumentų (b.t. 5, b.l. 184-185). Šiose pastaboje dėl rengiamų pirkimo dokumentų techninės specifikacijos yra nurodyta pastaba, kad šiuo metu Lietuvoje parduodami automobiliai turi tenkinti EURO 5 normą ir siūloma atitinkamus techninės specifikacijos punktus, numatančius išmetamų dujų normas EURO 4, išbraukti (b.t. 5, b.l. 185). Ši aplinkybė patvirtina, kad liudytojo A. K. J. parodymai nėra teisingi, patikimi. Vertinant liudytojo A. K. J. parodymus kaip nepatikimą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų įrodymą, atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas A. K. J. nėra nešališkas liudytojas, kadangi jis, padaręs techninės specifikacijos keitimus, yra vertinamas kaip suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nežiūrint to, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl jo veiksmų buvo nutraukta Vilniaus apygardos prokuroro 2013 m. spalio 22 d. nutarimu, nepadarius jam veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 228 str. 1 d., 24 str. 5 d. 228 str.1 d. (b.t.8 b.l. 103-105).

Apeliantų A. L., V. V. kaltė, kad jie sutiko su kito apelianto K. M. pasiūlymu eliminuoti kitus potencialius konkurentus, į techninę specifikaciją įtraukiant reikalavimus, labiausiai tinkančius apelianto K. M. atstovaujamai prekybos bendrovei, yra įrodinėjama A. L. ir K. M. tarpusavio telefoniniu pokalbiu, įvykusiu 2012 m. rugpjūčio 2 d. Išanalizavus šio pokalbio turinį, akivaizdu, kad apeliantams A. L., V. V. ir K. M. inkriminuoto kaltinimo aplinkybės yra įrodinėjamos iškreipiant šio pokalbio turinį arba jį papildant aplinkybėmis, apie kurias pokalbyje nebuvo kalbama.

Minėti apeliantai buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 24 str. 5 d. 228 str. 1 d., be kitų aplinkybių už tai, kad A. L. būnant valstybės tarnautoju – viršininku, Policijos departamento prie VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos, organizavusios minėtą viešą pirkimą, palaikant neformalius ryšius su UAB „F“ autocentras automobilių pardavimo direktoriumi K. M., 2012-08-02 d. apie 11 val. 15 min. įvyko šių asmenų pokalbis telefonu, kurio metu K. M., siekiantis, kad būtų sumažinta konkurencija ir kad UAB „F“ laimėtų minėtą viešą pirkimą, pasiūlė eliminuoti dalį galimų potencialių dalyvių, kaip vieną iš tokių nurodydamas gamintojo „Renault“ automobilius „Dacia“. K. M. nurodžius, kad tą galima būtų pasiekti paskelbtose automobilių techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygose variklio galingumą padidinant nuo 75 kW bent nuo 100 kW, įtraukiant reikalavimus dėl bent 6 saugumo pagalvių, dėl elektroninės stabilumo programos, paminėjus, kad jis galėtų atvažiuoti pakalbėti ir dėl kitų galimų keitimų, A. L. sutiko su K. M. siūlymu dėl sąlygų keitimo ir dalies galimų potencialių dalyvių eliminavimo, tačiau motyvuodamas tuo, kad atostogauja, pasakė susitikti ir pirkimo sąlygų keitimą aptarti su Policijos departamento prie LR VRM Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus viršininku V. V.. Iš karto po šio pokalbio A. L. paskambino V. V. ir nurodė jam nuvykti pas K. M. pasikonsultuoti kaip pakeisti techninių specifikacijų sąlygas, kad eliminuoti dalį galimų potencialių pasiūlymų, konkrečiai įvardindamas gamintojo „Renault“ automobilius „Dacia“. V. V. įvykdžius tokį nurodymą ir susitikus su K. M., pastarajam išdėsčius savo siūlymus bei pageidavimus, o V. V. aptarus juos su iš atostogų grįžusiu A. L., abu šie valstybės tarnautojai nurodė A. K. J., rengusiam techninių specifikacijų ir reikalavimų sąlygas, padidinti reikalavimą dėl variklio galingumo, nurodant ne mažiau 90 kW, įtraukti reikalavimą dėl elektroninės stabilumo programos.

Analizuojant apeliantų A. L. ir K. M. pokalbį, įvykusį 2012 m. rugpjūčio 2 d., matyti, kad K. M. skambino A. L. ir jo teiravosi dėl konkrečios automobilių pirkimo datos, klausė A. L., ar jie nebijo „susileisti“ visokias „Dacia“ ir užtikrinimui, kad to nebūtų, siūlo įdėti reikalavimus dėl galingesnio variklio, kad nebūtų 75kW, bet ne mažiau 100 kW, kad būtų reikalavimai dėl ne mažiau 6 saugumo pagalvių. A. L., kalbėdamas su K. M., pritaria šio neigiamai nuomonei dėl „Dacia“, bet jokio sprendimo dėl pastarojo pasiūlymų neišsakė, nepasakė jokių žodžių, kurie, kaip nurodyta jam inkriminuotame kaltinime, reiškiančių sutikimą su K. M. išsakytais pasiūlymais, neišsakė aiškios pozicijos dėl kitų galimų pirkėjų eliminavimo iš pirkimo konkurso, jis kaip tik išsakė savo poziciją, kad jam pasitarus su kitais, buvo palaikoma neišskirtinumo idėja. Analizuojant šį pokalbį, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir apeliantas K. M., teikdamas A. L. pasiūlymus, tai daro ne dėl kažkurios bendrovės eliminavimo, kaip konkurento, iš būsimo pirkimo konkurso, bet pažymėdamas, kad jie turėtų pirkti geresnės kokybės automobilius su geresniais tarpusavyje derančiais parametrais (b.t. 2 b.l. 1-3). Apeliantas A. L., neišsakęs jokio savo sprendimo, požiūrio į apelianto K. M. pasiūlymus dėl techninės specifikacijos keitimo, pasiūlė šiam kreiptis į apeliantą V. V., tačiau kolegija, dėl aukščiau išdėstyto vertinimo, tokio jo pasiūlymo nevertina kaip sutikimo su apelianto K. M. pasiūlymais. Tai, kad apeliantas A. L. nevertino apelianto K. M. pasiūlymų, rodo ir ta aplinkybė, kad patarasis, paskambinęs apeliantui V. V. ir įspėjęs jį, kad jam gali skambinti apeliantas K. M., pasiūlė išklausyti jo pastabas dėl automobilių techninės specifikacijos, bet pasakydamas – „o paskui kaip daryti, tai kita šneka“, neišsakė savo pritarimo ar sutikimo su K. M. pasiūlymais (b.t. 1 b.l. 146-147). Tai, kad nuteistasis A. L. aukščiau aptariamo pokalbio, įvykusio 2012-08-02 11.14 val. su nuteistuoju K. M. metu neišreiškė pritarimo jo išsakytai pozicijai, iš dalies patvirtina ir pastarojo tą pačią dieną 11.48 val. įvykęs pokalbis su asmeniu, įvardintu I., kuriam jis pasakojo, kad atostogaujantis, jį pasiuntė velniop. Tai atitinka apelianto A. L. situaciją, kuris to pokalbio metu pasakė, kad atostogauja ir jokių reikalų nesprendžia (b. t. 2 b.l. 4-8). Analizuojant apeliantų A. L. ir V. V. aukščiau minėtą telefoninio pokalbio turinį, akivaizdu, kad jie pokalbyje išreiškė susirūpinimą įgyti geresnės kokybės automobilius ir nenorėjo, kad konkurse dalyvautų prastesnės kokybės automobilių bendrovės, o ne turėjo tikslą eliminuoti iš konkurso konkrečias kaltinime nurodytas automobilius parduodančias bendroves, tuo siekdami, jog laimėtų konkursą būtent apelianto K. M. atstovaujama bendrovė.

Bylos duomenimis, tą patvirtina ir apeliantai V. V. ir K. M., jie po 2012 m. rugpjūčio 2 d. telefoninio pokalbio tarp apeliantų A. L. ir K. M., buvo susitikę K. M. atstovaujamoje bendrovėje, kur buvo apžiūrai parvežtas elektromobilis. Tiek V. V., tiek K. M. neigia kalbėję apie automobilių techninių specifikacijų keitimą ar apie būsimą automobilių pirkimą, įrodymų, kurie patvirtintų buvus kitaip, byloje nėra. Nesant tokių įrodymų, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad kaltinimo dalis, jog V. V. , išklausęs K. M. pasiūlymus, jiems pritarė ir to pasėkoje jam ir A. L. nurodžius, jiems pavaldus A. K. J. padarė pakeitimus techninėje specifikacijoje, ir kad tai padarė siekdami bendrovės „F“ laimėjimo konkurse.

Kolegija, vertindama 2012 m. rugpjūčio 2 d. telefoninio pokalbio tarp apeliantų A. L. ir K. M. turinį dėl pastarojo techninės specifikacijos keitimo pasiūlymų, taip pat vertindama liudytojo A. K. J. padarytus pakeitimus techninėje specifikacijoje, mano, kad apelianto K. M. pasiūlymai nebuvo realizuoti: pakeistoje specifikacijoje variklio galingumas iš 75 kW buvo pakeistas į 90 kW, nors apeliantas K. M. buvo siūlęs ne mažesnį kaip 100 kW variklio galingumą, taip pat pakeistoje specifikacijoje nėra reikalavimo dėl saugumo pagalvių. Toks specifikacijos keitimas, neatitinkantis apelianto K. M. pasiūlymų, neleidžia kolegijai daryti išvados, kad specifikacijos keitimai buvo padaryti dėl apelianto K. M. pasiūlymų. Apeliantams inkriminuotame kaltinime yra nurodyta, kad A. K. J. keičiant techninę specifikaciją, buvo įtrauktas ir apelianto K. M. pasiūlymas dėl elektroninės stabilumo programos reikalavimo, tačiau kolegija, analizuodama aptariamo pokalbio stenogramą, tokio pasiūlymo nerado. Apeliantas K. M., kalbėdamas dėl saugumo pagalvių reikalavimo, pažymėjo, kad to reikia dėl saugumo mašinai, „<...nes ten yra ASP reikia būtinai dėt, saugumo pagalves reikia dėt ir variklį galingesnį...>“. Kolegija, vertindama K. M. išsakytas frazes, mano, kad jis reikalavimo, kad būtų automobilyje elektroninė stabilumo programa neišsakė, nes jis nepasakė jos trumpinio ESP, o pasakė ASP, bet jei ir laikyti, kad, sakydamas ASP, K. M. turėjo omenyje ESP, negalima besąlygiškai teigti, kad jis išsakė aukščiau nurodytą reikalavimą, nes, sakydamas ASP, jis nurodė, kad ji yra („nes ten yra ASP“), o toks pasakymas nevertinamas kaip pasiūlymas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokių įrodymų, kad apeliantas K. M. išsakė pasiūlymą techninę specifikaciją papildyti reikalavimu turėti elektroninę stabilumo programą, ir kad dėl tokio jo pasiūlymo šiuo reikalavimu buvo pakeista techninė specifikacija.

Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas apeliantų A. L., K. M. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį, apelianto A. L. pokalbį su liudytoju A. S. – policijos generalinio komisaro pavaduotoju (b.t. 1 b.l. 133-135) pastebi, kad buvo aptarinėjama kitų automobilių kokybė, tačiau iš pokalbių turinio matyti, jog aptarimas vyko ne tame kontekste, kaip pašalinti konkurentus K. M. atstovaujamai įmonei iš konkurso, sudarant sąlygas laimėti konkrečiam konkurso dalyviui, o tam, kad nebūtų sudaryta galimybė dalyvauti konkurse prastesnės kokybės automobiliams. Kaltinamasis A. L. patvirtino, kad dar su V. V. ir A. K. J. dėl 32 visureigių galingumo buvo diskutuojama, ar ne per mažas 75 KW galingumas, kadangi prisiminė policijos mašiną Škodą, kurios galingumas buvo 75 KW, ir dėl kurios buvo dideli nusiskundimai, kad per silpnas variklis, tokią aplinkybę vienoje iš apklausų buvo patvirtinęs ir liudytojas A. K. J..

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų 3 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymąsi, nuostatomis, perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Kolegija, vertindama šio įstatymo reikalavimus, mano, kad nagrinėjamu atveju apeliantų pasisakymai dėl prastesnės kokybės automobilių gamintojų bei galimybių ieškojimas, kad tokie pardavėjai nedalyvautų paskelbtame konkurse, rodo, kad apeliantai turėjo tikslą ne nusikalstamai eliminuoti galimus konkurso dalyvius, bet įgyti tokius automobilius, kurie visiškai atitiktų policijos tikslus ir darbo specifiką.

Pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, prie kaltinančių įrodymų priskyrė apelianto K. M. pokalbius su kitais asmenimis, kuriuose jis neva gyrėsi paveiksiąs arba paveikęs perkančiosios organizacijos atstovus ir savo bendrovei sudarys arba sudaręs palankias sąlygas laimėti automobilių pirkimo konkursą:

2012 m. rugpjūčio 2 d. apeliantas K. M. pokalbyje su asmeniu, vardu I., Nissan automobilių tiekėju ar pardavėju iš Latvijos, kalba apie būsimą automobilių pirkimo konkursą, kuriame ketina dalyvauti jo atstovaujama bendrovė, pašnekovui užuominomis leidžia suprasti, kad jis ketina rytoj susitikti su perkančiosios organizacijos atstovais, kad padarytų sudėtingesnes sąlygas, kurios būtų palankios jo bendrovei (b.t. 2 b.l. 4-8);

2012 m. spalio 16 d. apeliantas K. M. pokalbyje su liudytoju K. J. leidžia suprasti, kad jo dėka buvo pakeistos tam tikros sąlygos, palankesnės jo bendrovei laimėti konkursą (b.t. 2 b.l. 26-29).

Kolegija, vertindama apelianto K. M. pokalbiuose su aukščiau paminėtais asmenimis nurodytas aplinkybes, to nevertina kaip įrodymų, patvirtinančių tiek jo, tiek kitų apeliantų kaltumą, o vertina tai, kaip nuteistojo K. M. subjektyvią nuomonę (gyrimąsi) apie jo kaip prekybininko indėlį dėl galimybės laimėti konkursą ir tai daro, atsižvelgus į ankstesnę įrodymų analizę, kuri nepatvirtina, kad tokie šio apelianto pasiūlymai turėjo įtakos techninių specifikacijų keitimui, ir kad tai buvo padaryta tikslu eliminuoti kitus galimus konkurentus, suteikiant išskirtines sąlygas apelianto K. M. atstovaujamai prekybos įmonei, o ne tam, kad būtų sudarytos sąlygos dalyvauti konkurse bendrovėms, parduodančioms tinkamus policijos darbui bei geresnės kokybės automobilius.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad tyrimo metu nuteistojo K. M. kompiuteryje aptiktas elektroninis susirašinėjimas tarp jo ir D. R. (UAB „F“ autocentro vadovas), gali būti susijęs su bylos aplinkybėmis ir kad tai vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis šios bendrovės įtaką per K. M. kitiems apeliantams. Teisėjų kolegija tai vertina kaip prielaidas. Byloje yra nustatyta, kad D. R. 2012-08-02 15.25 val. K. M. išsiuntė el. laišką, kuriame D. R. rašo, kad „kaip kalbėjome, labai svarbu sąlygose pakeisti: 1. Variklis ne mažiau 90 kW, 2. 6 oro pagalvės, 3. Stabilumo kontrolės sistema“ (b.t. 5, b.l. 62), tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra tikrinta ir nustatyta, kaip D. R., rašęs minėto turinio laišką, yra susijęs su apeliantams inkriminuotu kaltinimu. Pagal kaltinimo turinį K. M. yra nuteistas už tai, kad telefoninio pokalbio, įvykusio 2012-08-02 11.14 val., metu įtakojo A. L. keisti automobilių techninę specifikaciją, t.y anksčiau nei gavo D. R. laišką.

Kaip jau minėta, nuteistasis K. M., būdamas automobilius parduodančios bendrovės, ketinančios dalyvauti paskelbto automobilių pirkimo konkurse, atstovas, ne kartą skambino byloje nustatytu laiku perkančiosios organizacijos atstovui A. L., vienu atveju teiraudamasis oficialios informacijos, nustatytu 2012-08-02 atveju teikdamas pasiūlymus. Kolegija, vertindama tokį apeliantų A. L. ir K. M. bendravimą, kur kalbama ir apie susitikimą išgerti kavos ir pan., mano, kad toks betarpiškas bendravimas ne visiškai atitiko formalų dalykinį bendravimą. Nuteistasis K. M., dėstydamas perkančiosios organizacijos atstovui savo poziciją, kokia turėtų būti perkamo automobilio kokybė ir pan., šiuo nagrinėjamu atveju formaliai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, kai tiekėjai pasiūlymus ar paklausimus dėl paskelbto konkurso gali pateikti tik per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, o nuteistasis A. L. nagrinėjamoje situacijoje neturėjo leistis į pokalbius, susijusius su būsimu konkursu, su galimu būsimo konkurso dalyvio atstovu. Vienok toks formalus bendravimo taisyklių pažeidimas, nenustačius, jog toks bendravimas buvo susijęs su tikslu padėti laimėti konkursą nuteistojo K. M. atstovaujamai bendrovei ir kad tam tikslui pasiekti buvo atlikti objektyvūs veiksmai, nevertinamas kaip nusikalstama veika.

Kaip nurodyta aukščiau, skelbtą automobilių pirkimo konkursą laimėjo nuteistojo K. M. atstovaujama automobilių prekybos įmonė „F“, tačiau pats šis faktas, nesant įrodymų, kad šiai bendrovei buvo suteiktos išskirtinės sąlygos konkurso laimėjimui, nėra vada to vertinti kaip nuteistųjų veiksmų pasekmę. Panaikinus Viešojo pirkimo komisijai savo ankstesnį sprendimą dėl UAB „F“ autocentro pripažinimo automobilių pirkimo konkurso laimėtoju (tai padaryta komisijai gavus Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko tarnybinį pranešimą dėl duomenų apie neteisėtą pareigūnų veiklą, ruošiant dirvą laimėti automobilių pirkimo konkursą UAB „F“ autocentrui), šio konkurso laimėtoju buvo pripažinta tame pačiame konkurse dalyvavusi bendrovė „B“ (b.t. 6 b.l. 145-147) ir tai buvo padaryta esant tiems patiems techninės specifikacijos reikalavimams, nors pagal kaltinimus, dėl kurių buvo nuteisti apeliantai, būtent šie techninės specifikacijos reikalavimai sutrukdė dalyvauti konkurse kitoms potencialioms bendrovėms, parduodančioms automobilius ir tuo buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nuostatos. Kolegija tokius prieštaringus sprendimus vertina kritiškai, juolab, kad tos pačios Viešojo pirkimo komisijos 2013-01-09 sprendimu buvo nutarta kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo nutraukti atviro konkurso viešojo pirkimo procedūras (b.t. 6 b.l. 136-137), bet laiku negavus Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo ar jį ignoravus, buvo priimtas sprendimas nepripažinti UAB „F“ autocentro automobilių pirkimo konkurso laimėtoju. Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-02-27 raštu informavo, kad nėra pagrindo sutikti, kad būtų nutrauktos pirkimo procedūros, nes nepateikti duomenys, kad perkamų automobilių techninė specifikacija buvo parengta dirbtinai diskriminuojant teikėjus bei ribojant konkurenciją ir tuo galimai pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. nuostatas (b.t. 14 b.l. 181). Tos pačios pozicijos laikėsi teismo posėdyje apklausta tarnybos specialistė I. N..

Dėl faktinių ir teisinių duomenų buvimo pradėti operatyvinį tyrimą, dėl tokių duomenų panaudojimo teisėtumo ikiteisminiame tyrime:

Skunduose apeliantai taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, o ir teismas nepatikrino, kokiu pagrindu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas 2012-03-07, neįvertino duomenų, gautų operatyvinio tyrimo metu gavimo pagrįstumo ir teisėtumo, nors kaltinimai visiems trims nuteistiesiems iš esmės yra paremti operatyvinio tyrimo metu surinktais duomenimis, kelia klausimą, ar pagrįstai operatyvinis tyrimas buvo pradėtas anksčiau, nei jame tiriami įvykiai ir pan.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinės nutartys 2K-120/2008, 2K-343/2010). Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai dėl kitų procesinių prievartos priemonių, kurios įstatymu priskirtos jų kompetencijai taikymo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d. buvo pradėtas pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. S. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad Korupcijos tyrimų skyriuje atliekamo tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad laikotarpyje nuo 2012-03-07 iki 2012-12-19 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos viršininkas A. L., Planavimo ir techninės plėtros skyriaus viršininkas V. V. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai teikdami informaciją tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie Policijos departamente rengiamus viešuosius pirkimus (b.t. 1, b.l. 1). Taigi, faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus buvo. Tai, kad perduota informacija buvo gauta teisėtu pagrindu, patvirtina duomenys apie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atliekamų operatyvinių veiksmų sankcionavimą. Byloje yra pateikti išslaptinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorų teikimai, adresuoti Vilniaus apygardos teismui, pagal kurių turinį galima spręsti, kokia nusikalstama veika buvo tiriama, t.y. faktinis operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas (b.t. 1, b.l. 107-120, 176-177, 178-184). Taip pat byloje yra pateiktos išslaptintos Vilniaus apygardos nutartys, kuriomis 2012-07-25-2013-01-01laikotarpiu buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka šioje baudžiamojoje byloje ( b.t. 1, b.l. 122-123, 124-130, 187, 188-189).

Apeliacinės instancijos teisme apklausti Policijos departamento tyrėjai R. S. ir L. D. parodė, kad operatyviniai veiksmai pradedami tik tada, kai gaunama informacija ar duomenys ir tos informacijos pagrindu galima pradėti operatyvinį tyrimą. Nagrinėjamoje byloje buvo surinkti pirminiai duomenys, kad apeliantų veiksmuose gali būti nusikalstamų veiksmų požymiai, operatyvinis tyrimas buvo pradėtas ne dėl nuteistųjų veiksmų, susijusių su būsimu automobilių pirkimo konkursu, bet dėl kitų veiksmų, tačiau gavus operatyvinius duomenis apie galimai nusikalstamus veiksmus, susijusius su būsimu automobilių pirkimo konkursu, toje pačioje vienoje operatyvinėje byloje buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, kurio gauti rezultatai buvo panaudoti atliekant ikiteisminį tyrimą. Liudytojai konkrečios informacijos, kodėl buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, neatskleidė, nurodydami, kad tai yra slapta informacija.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti, nes leidimą atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas, todėl tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas šių veiksmų atlikimui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2004, Nr. 2K-168/2008). Taigi papildomai tikrinti šių duomenų baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ir abejoti jų leistinumu nėra pagrindo. Taip pat kolegija konstatuoja, kad tai, jog operatyvinio tyrimo medžiagos panaudojimas iš operatyvinės bylos, pradėtos dėl kitų galimai nusikalstamų veiksmų ir pradėtos anksčiau, nei prasidėjo baudžiamojoje byloje tiriami įvykiai, nėra vada to nevertinti kaip teisėtu būdu gautų įrodymų (Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str.).

Dėl apeliantų A. L., V. V., K. M. teisinio veiksmų vertinimo:

A. L. ir V. V. skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nuteisti už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o K. M. nuteistas už pastarųjų valstybės tarnautojų kurstymą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Sutinkamai su LR BK 228 str. 1 d. dispozicija, piktnaudžiavimas yra veika, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi arba viršija įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. LR BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali.

Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams.

Nagrinėjamu atveju, kolegija įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus ir išdėstytus argumentus dėl įrodymų vertinimo, daro išvadą, kad bylos faktiniai duomenys nepatvirtino fakto, kad apeliantai padarė veiksmus, kuriais būtų realizuota jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų objektyvioji pusė, ir kad tokios pusės realizavimui apeliantai turėjo tyčią ir tą apeliantai A. L. ir V. V. padarė piktnaudžiaudami tarnyba, o juos sukurstė tai padaryti apeliantas K. M.. Apeliantai aptariamoje situacijoje savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nuostatų, o nepadarius šios normos pažeidimų, nėra teisinio pagrindo teigti, kad jie pažeidė kitų jiems inkriminuotų įstatymų reikalavimus, kurie buvo išvestiniai.

Bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad apeliantai padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje esančios prielaidos, kad jie galėjo tai padaryti, nėra teisinis pagrindas priimti jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, jog kaltininko kaltė Baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Kolegijai nenustačius faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų apeliantų kaltumą dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo, atskirai neanalizuojama ar dėl jų veiksmų, kurių padarymu jie buvo apkaltinti, buvo valstybei padaryta didelė neturtinė žala, taip pat nepasisakoma ir dėl kitų jų apeliacinių skundų atskirų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu bei baudžiamojo proceso pažeidimais teisminio nagrinėjimo metu.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų kolegija priima sprendimą apeliantus išteisinti, nepadarius A. L. ir V. V. veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. požymių, K. M. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Priėmus tokį sprendimą, apkaltinamasis nuosprendis naikintinas dalyje dėl nepagrįsto apeliantų nuteisimo, priimant naują išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija, vertindama skundžiamą nuosprendį, atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kur nustatomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nėra nustatyta, ką padarė nuteistasis K. M., o tik yra išdėstyta, kuo jis yra kaltinamas. Vienok iš apkaltinamojo teismo nuosprendžio turinio, nuosprendžio rezoliucinės dalies, darytina išvada, kad tai yra tik apsirikimo klaida, kad teismas visgi nustatė, ką konkrečiai padarė apeliantas K. M..

Skundžiamu nuosprendžiu buvo teisingai išspręsti prokuroro prašymai dėl išlaidų už ekspertizių atlikimą priteisimo, daiktinių įrodymų klausimai, toje dalyje nuosprendis neskundžiamas, todėl toje dalyje jis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistųjų A. L., V. V., K. M. apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nuosprendį panaikinti dalyje dėl A. L., V. V., K. M. nuteisimo ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

A. L. pagal LR BK 228 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1d., požymių.

V. V. pagal LR BK 228 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1d., požymių.

K. M. pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatto Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5d. ir 228 str. 1 d. požymių.

Kaltinamiesiems A. L., V. V., K. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.