Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-08-09 · Civilinė byla Nr. e2S-813-613/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
e2S-813-613/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01300-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Atsakovas
I. P.
Ieškovas
V. Z.
Advokatai
Eligijus Karbauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-813-613/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01300-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 213,77 Eur skolą; 4 481,48 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. vasario 12 d.; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Be kitų reikalavimų, ieškovė prašė taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančių pinginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą už 5 695,25 Eur sumą, leidžiant iš areštuotų lėšų įvykdyti prievolę ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino bei ieškovės V. Z. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei I. P. priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už bendrą 5 695,25 Eur sumą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalavimo suma fiziniam asmeniui laikytina didele, teismui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų, siekiant paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

Prieštaravimais dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pripažintu atskiruoju skundu dėl 2018 m. kovo 15 d. nutarties) atsakovė I. P. prašo panaikinti priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei skirti V. Z. ir advokatui Eligijui Karbauskui baudą už dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos paskiriant I. P.. Pagrindiniai prieštaravimų argumentai:Nurodo, kad V. Z. prašymu laikinosios apsaugos priemonės atsakovės kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui buvo ir yra pritaikytos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1007-253/2013, o įrašas galioja nuo 2015 m. kovo 18 d.Taip pat nurodo, jog atsakovės piniginės lėšos yra areštuotos antstolio Aleksandro Selezniovo, t. y. jos banko sąskaitai yra taikomas areštas nuo 2017 m. spalio 27 d. Teigia, jog šias aplinkybes įrodo pridedamas priedas – banko sąskaitos išrašas. Teigia, jog ieškovė V. Z. 2017 m. spalio 27 d. prašė, kad antstolis Aleksandras Selezniovas areštuotų jos banko sąskaitą pagal 2014 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014 priteistos piniginės kompensacijos už buvusios bendraturtės V. Z. ½ buto su rūsiu dalį reikalaujamos 19 913,92 Eur sumos.Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovės V. Z. 2018 m. vasario 12 d. ieškinyje pateikti priedai yra akivaizdžiai suklastoti. Teigia, jog akivaizdžiai suklastoti „Sodros“ dokumentai, t. y. suklastotas 2013 m. vasario 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus dokumentas Nr. Sl-11057 dėl skolos sumokėjimo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą, ieškovė V. Z. prašo atmesti atsakovės I. P. atskirąjį skundą bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3735-323/2018 palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, jog ji sumokėjo visas E. J. P. prievoles. Teigia, kad į bylą nepateikti atsakovės sąskaitos išrašai ar kiti duomenys, kuriuose atsispindėtų atsakovės neva atlikti mokėjimai. Mano, kad realybės neatitinkančios faktinės aplinkybės, kaltinimai dokumentų klastojimu pateikti teismui piktnaudžiaujant teise ir siekiant vilkinti skolos grąžinimą ieškovei. Taip pat pažymėjo, jog atsakovės kaltinimai suklastojus „Sodros dokumentus“ yra visiškai absurdiški ir nelogiški. Teigia, jog skleisdama savo nepagrįstą ir klaidinančią fantaziją bei kaltindama ieškovę ir jos atstovą nebūtais dalykais atsakovė klaidina teismą ir piktybiškai vilkina teismo procesą. Mano, kad nesant jokių duomenų, įrodančių ieškovės nesąžiningumą, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal susiformavusią teismų praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1235/2014; kt.), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismų laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis c. b. Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis c. b. Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis c. b. Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 nutartis c. b. Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-76-464/2017 ir kt.). Rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio teisės instituto, taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovė turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą.Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vieną iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė didelę ieškinio sumą, tačiau atsakovė, teikdama prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šios aplinkybės nepaneigė. Šiuo atveju atsakovė ne tik nenurodė, kad ieškinio suma jai nėra labai didelė, tačiau iš jos prieštaravimuose nurodytų aplinkybių galima daryti priešingą išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, o ieškinio suma jai yra didelė. Pažymėtina, jog atsakovė savo prieštaravimuose nurodo aplinkybes, kad jai yra užvestos vykdomosios bylos, kuriose antstolis daro išskaitymus iš atsakovės gaunamo darbo užmokesčio bei yra areštuotas atsakovės turtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog atsakovė neturi pakankamai pajamų ar kito turto, iš kurio galėtų įvykdyti turimus įsipareigojimus savo kreditoriams, todėl laikytina, jog šiuo atveju 5 695,25 Eur ieškinio suma ieškovei laikytina didele. Atskiruoju skundu atsakovė iš esmės nurodo aplinkybes, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi prasmės, kadangi kitose civilinėse bei vykdomosiose bylose atsakovės turtui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Pažymėtina, jog klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas sprendžia atsižvelgdamas į aplinkybes, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, ar ne. Tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas taiko tokios rūšies ir tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Iš atsakovės prieštaravimuose nurodomų aplinkybių dėl kitose bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra galimybės nustatyti, kokios apimties laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos ir ar jos būtų pakankamos, kad užtikrintų galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, todėl atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės prieštaravimuose nurodomos aplinkybės, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, laikytinos nepagrįstomis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti konkrečių ieškovės reikalavimų įvykdymą. Tai reiškia, jog kitose bylose, kuriose atsakovei yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jai įvykdžius savo įsipareigojimus, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos, taip paliekant neapsaugotus ieškovės V. Z. reikalavimus šioje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitose bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimas nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje.Atkreiptinas dėmesys, jog prieštaravimais atsakovė taip pat nurodo, jog pateikto ieškinio priedai yra suklastoti, todėl ieškinys negalės būti patenkintas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi teisinio pagrindo daryti tokias išvadas. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir byloje pateiktų įrodymų vertinimas ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste neatliekamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų priedų įrodomoji vertė bus nustatyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovė savo prieštaravimais prašė skirti ieškovei V. Z. bei jos atstovui advokatui Eligijui Karbauskui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atsakovės reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Susipažinus su ieškovės pateikto ieškinio turiniu laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą, kadangi ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, turėdama įstatymo nustatytą teisę kreiptis į teismą, ją pagrindė rašytiniais įrodymais, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi teisėtai, todėl konstatuotina, jog turėjo teisinį pagrindą reikšti reikalavimus atsakovei I. P..Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė