- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- 1-560-1011/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45570-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- F. S. R., Baudžiamojo
- Nukentėjusysis
- G. A.
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
F. S. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui ((duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šeimos nesukūręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (iš kaltinamojo žodžiu), neteistas,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str., numatyto nusikaltimo padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2024-11-20, apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame prekybos ir pramogų centre „A.“, parduotuvės „M.“ pėdkelnių skyriuje, priėjęs prie G. A. be jokios priežasties tyčia rankos kumščiu sudavė jai 2 kartus į galvos sritį, antruoju smūgiu padarydamas poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Tokiais veiksmais F. S. R. įvykdė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis F. S. R. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio diena, jis su nukentėjusiąja prekybos centre eidami prasilenkė ir pastaroji į jį keistai pažiūrėjo. Jam pasirodė, kad žvilgsnis turėjo gilesnę reikšmę, o tai jį supykdė. Neketino nei jos nuskriausti, nei sumušti, norėjo tik pasakyti, kad taip elgtis nedera. Vieną kartą pastūmė ją petimi, kad atkreiptų jos dėmesį ir pasakytų, jog pasielgė negerai. Tada pastaroji ir vėl pasižiūrėjo į jį ne taip, todėl jai sudavė vieną kartą. Viskas įvyko prekybos centro viduje, smūgį sudavė koridoriuje. Po smūgio, nukentėjusioji išsigando ir nuėjo. O jis nuėjo į prekybos centrą pasivaikščioti. Jį sulaikė apie 4 val., kai jis vaikštinėjosi po „A.“. Tuo metu manė, kad dėl įvykio jo kaltės nėra. Taip pasielgė, nes nukentėjusiosios žvilgsnis jam pasirodė įžeidžiantis, t. y. kažkoks seksualiai netinkamas. Gailisi tiek dėl jo paties, tiek dėl nukentėjusiosios. Galimai galėjo kažką pasakyti nukentėjusiajai. Galvojo, jog sudavė nestipriai ir nieko nesužeidė, tačiau tuo metu buvo piktas. Mano, jog pataikė labiau į peties sritį, o ne į pakaušį. Todėl nukentėjusiajai negalėjo atsirasti kraujosruva nurodytoje vietoje. Laikosi pozicijos, jog nekentėjusioji jį išprovokavo. Iš pradžių nurodė, jog jautėsi neutraliai, o kiek vėliau nurodė, kad buvo susijaudinęs. Nesutinka su byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip vyriškis suduoda merginai smūgius, nurodė, jog šiame vaizdo įraše užfiksuotas asmuo ne jis.
Papildomai nurodė, kad svarbu tai, kad sudavė į kaklą, o ne į galvą. Nukentėjusioji tuo metu nebuvo su ausinukais. Sutinka, kad jam būtų paskirtas 1 000 Eur užstatas vietoj suėmimo, o į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta užstato suma būtų nukreipta civilinių ieškinių patenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. A. parodė, kad tą dieną, po darbo, apie 4 val., „A.“, iš parduotuvės „Z.“ ėjo į „M.“ parduotuvę. Be einant „V. a.“, pajuto, kad iš nugaros pusės, kažkas ją pastūmė. Pagalvojo, kad asmuo taip pasielgė be kaltės. Tuo metu buvo su ausinėmis, todėl nieko negirdėjo. Tas žmogus, ją apėjo ir lietuviškai atsiprašė, o ji jam atsakė, kad pastarasis elgtųsi atsargiau ir nuėjo į „M.“ parduotuvę. „M.“ šiek tiek pasivaikščiojo ir nuėjo į pėdkelnių skyrių. Ten pamatė kaltinamąjį, kuris ėjo link jos. Tada bandė išjungti muziką, nes galvojo, jog jis jos atsiprašys arba vėl bandys aprėkti. Ir tuo metu, kaltinamasis 2 kartus jai smogė. Išsigandusi, nubėgo ieškoti „M.“ apsaugos. Ten dirbantis asmuo palydėjo iki apsaugos, kur buvo atsukti vaizdo įrašai. Po jų peržiūrėjimo, buvo palydėta iki pėdkelnių skyriaus pasiimti išpuolio metu pamestų ausinukų. O tada nuvesta pas „A..“ apsaugą, kur laukė policijos ir greitosios medicininės pagalbos. Laukimo metu, apsauga sulaikė minėtą asmenį. Po to, ji buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, kur buvo nustatytas pakaušio sumušimas. Paaiškino, su šiuo asmeniu, iki minėtų įvykių, jokio kontakto neturėjo. Po darbo, eidama klausėsi muzikos, nieko aplink nestebėjo ir nepastebėjo bei tuo labiau – į nieką nepagarbiai nepažiūrėjo. Kaltinamąjį pirmą kartą pastebėjo, kai jis ją pastūmė. „M.“, kai kaltinamasis link jos ėjo, įžvelgė kaltinamojo veide daug įtūžio ir pykčio. Iš suduotų dviejų smūgių, pataikė tik kartą. Po įvykio buvo pasiėmusi nedarbingumą dėl sumušimo bei migrenos. Nedarbinga buvo tik keletą dienų, tačiau vartojo vaistus galvos skausmui malšinti. Mano, kad skausmai atsirado dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykio aplinkybių. Šiuo metu turi lankytis pas psichologą, nes jaučia baimę, minėtame prekybos centre eidama į įvykio vietos pusę. Jos darbovietė yra prieš ją įvykdyto nusikaltimo vietoje, todėl kas kartą vykdama į darbą jaučia išgąstį.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. I. parodė, kad tą dieną kreipėsi klientė verkdama, kad ją užpuolė vyrukas „M.“ parduotuvės trikotažo skyriuje. Todėl ji atsuko vaizdo įrašus, juose buvo pastebėtas vyrukas. Kol klientė rinkosi pėdkelnes, pribėgo vyrukas ir su kumščiu trenkė per galvą. Jis galimai trenkė 2 kartus ir pabėgo per kasas į A.. Po to, jis visiškai išėjo iš A.. į lauką, nors buvo su trumpomis rankovėmis. Klientė buvo palydėta iki (duomenys neskelbtini), kur jai buvo pasiūlyta iškviesti greitąją, nes ji labai verkė ir pergyveno bei matėsi, kad jai skauda galvą. Vėliau, A., pastebėjus minėtą pilietį ir paskambinus į 112, buvo nuspręsta jį sulaikyti. Sulaikymo metu pilietis policijai priešinosi, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės. Šias aplinkybes matė vaizdo įrašuose. Atpažino kaltinamąjį, kaip merginą užpuolusį asmenį. Tikina, kad tokie įvykiai yra reti. Be to, ji apžiūrėjo merginą ir aptiko jos galvoje patinimą nuo sumušimo. Užklausus, ar nukentėjusioji pažįsta asmenį, kuris sudavė jai smūgį, pastaroji nurodė, jog matė jį pirmą kartą. Asmuo vilkėjo baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis. Negirdėjo, ką aiškino sulaikytas asmuo, o ir be to, ji nesupranta anglų kalbos. Jai pasirodė, kad asmuo buvo kažko pavartojęs, nes elgiesi neadekvačiai. Visgi, nuo kaltinamojo nesklido alkoholio kvapas.
2024-11-21 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis F. S. R. parodė, kad 2024-11-20, apie 16 val., jis buvo prekybos ir pramogų centre „A.“ parduotuvėje „M.“. Jis, kai pamatė pranešime apie įtarimą merginą, ėjo jai iš paskos, sutiko ją parduotuvėje „M.“, pėdkelnių skyriuje. Ji jam atrodė seksualiai iškrypusi, atrodė kažkaip ne taip, provokuojančiai, ji jam kažką reiškė ir suprato, kad jis turi jai pasakyti ne, dėl to sudavė jai vieną kartą į pakaušį. Į pakaušį trenkė dešine ranka. Trenkė jai ir išėjo. Lietuvoje gyvena apie (duomenys neskelbtini) laiko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. Laukia kol suremontuos automobilį ir planuoja važiuoti į (duomenys neskelbtini), kiek laiko bus, pasakyti negali, planavo dar 10 dienų. Pasą, jis pametė (duomenys neskelbtini) ir ten jam išdavė pažymą apie prarastą dokumentą. Tas dokumentas yra (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini) ir tiesiog keliauja (t. 1, b. l.134–136).
2024-11-22 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis F. S. R. parodė, kad pranešimą apie įtarimą supranta, pripažįsta ir gailisi. Teisių aiškinti jam nereikia, jas žino. Turi kopijas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, išverstas, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Papildomai pasakyti neturi ką, lieka prie vakar duotų parodymų (t. 1, b. l. 140–141).?
2024-12-06 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis F. S. R. parodė, kad pranešimą apie įtarimą supranta, jam išverstas. Parodymus duos anglų kalba. Pranešimą apie įtarimą supranta, pripažįsta jam išverstas, lieka prie ankščiau duotų parodymų. Pripažįsta, kad būdamas prekybos centre „A.“ tyčia prie prekybinės salelės „A.“ pastūmė nukentėjusiąją. Parduotuvėje „M.“ pėdkelnių skyriuje į galvos sritį trenkė vieną kartą. Lieka prie ankstesnių parodymų. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Turi savo verslą ir turi pakankamai pinigų banko sąskaitoje. Civilinį ieškinį galėtų atlyginti kai bus laisvėje, ne suimtas (t. 1, b. l. 152–153).
2024-11-20 G. A. pareiškime nurodyta, kad 2024-11-20, apie 16 val., jai būnant prekybos centre „A.“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje parduotuvės „M.“ pėdkelnių skyriuje, prie jos priėjo jai nepažįstamas vyras ir be jokios priežasties, nieko nesakydamas, su savo rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į galvos sritį bei pataikė į pakaušį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Su kurios rankos kumščiu vyriškis jai sudavė, neprisimena, po įvykio vyras buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų. Dėl įvykio jai padaryta fizinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nekentėjusiąja (t. 1, b. l. 1).
2024-11-20 įvykio vietoje apklausta liudytoja G. A. parodė, kad 2024-11-20, apie 16 val., jai būnant prekybos centre „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išėjo iš darbo, t. y. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė nueiti į parduotuvę „M.“, kuri yra tame pačiame pastate. Einant link „M.“ parduotuvės ją labai stipriai kažkas pastūmė į nugarą, nežino ar tai buvo atliktas veiksmas tyčia, ar tiesiog kažkas suklupo ir atsitrenkė į ją. Po to, kai buvo pastumta, atsisukant pastebėjo, kaip vyras stovintis už jos, užbėga jai iš priekio, vyras apie (duomenys neskelbtini) m. rudais ilgais plaukais su šviesiomis džinsinėmis kelnėmis bei barzda, daugiau požymių nurodyti negali, tačiau vyrą atpažintų, bet foto roboto sudaryti negalėtų. Vyras, kai ji į jį atsisuko, pasakė jai lietuvių kalba „atsiprašau“, ji jam atsakė „atsargiau“, po ko ji nuėjo į parduotuvę „M.“, o kur nuėjo vyras nematė. Jai būnant jau minėtoje parduotuvėje pėdkelnių skyriuje, prie jos priėjo jai nepažįstamas minėtas vyras. Jis ėjo link jos, ji pamanė, kad vyras nori dar kartą jos atsiprašyti už įvykį prie parduotuvės, tačiau priartėjęs vyras, nieko nesakydamas užsimojo su rankos kumščiu jai priešais galvą ir taikėsi suduoti jai į veidą, tačiau ji spėjo pasisukti ir jis be jokios priežasties, nieko nesakydamas, su savo rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į galvos sritį bei pataikė jai į pakaušį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Su kurios rankos kumščiu vyriškis jai sudavė, neprisimena. Ji labai išsigando ir nubėgo iki parduotuvės salės darbuotojos, ir paprašė, kad ši iškviestų apsaugos darbuotojus. Atėję apsaugos darbuotojai po kurio laiko sulaikė būtent tą vyrą, kuris jai sudavė, matė kaip jį veda į apsaugos postą. Nori pasakyti, kad šį vyrą mato pirmą kartą, jokių konfliktų su juo neturėjo, tad nežino, kodėl jis taip pasielgė. Civilinį ieškinį pateiks tyrimo eigoje, šiuo metu teikti nenori. Dėl įvykio jai padaryta fizinė žala. Po įvykio ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo atlikta apžiūra bei nustatytas galvos sumušimas – kraujosruva pakaušio srityje (t. 1, b. l. 2–6).
2024-12-03 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja G. A. parodė, kad 2024-11-20, apie 16 val., prekybos ir pramogų centre „A.“, (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), kur dirba (duomenys neskelbtini). Išėjusi iš (duomenys neskelbtini), ji su ausinukais, klausėsi ne garsiai muzikos, ėjo link parduotuvės „M.“, kai „V. a.“, arčiau parduotuvės „M.“, jai nepažįstamas vyriškis atsitrenkė į jos kairės pusės šoną, labiau iš nugaros ties petimi. Vyriškis atsisuko į ją, išgirdo kaip jis pasakė „atsiprašau“, pagalvojo, kad jis ne tyčia ir jam pasakė „atsargiau“, vėliau nuėjo į parduotuvę „M.“. Nepastebėjo, kad nepažįstamas vyriškis ją sektų. Vyriškis buvo su ilgesniais tamsiais plaukais ir barzda, buvo apsirengęs šviesiais drabužiais, galimai apie 180 cm ūgio. Jai būnat parduotuvėje „M.“, galimai po 5–10 minučių, tą patį vyriškį pastebėjo parduotuvės „M.“ salėje, pėdkelnių skyriuje. Iš kairės pusės šono pastebėjo link jos einantį tą patį vyriškį, pasisuko šiek tiek į vyriškio pusę, išjunginėjo ausinę, manė, kad dar kartą nori jos atsiprašyti ir pastebėjo, kad vyriškis užsimojo. Ji spėjo pasilenkti ir išvengė smūgio, o atgal atsilenkus pajuto smūgį į pakaušį. Pajuto fizinį skausmą, parduotuvės salėje rado (duomenys neskelbtini), kurios paklausė, kur rasti apsaugos darbuotoją ir ši ją palydėjo. Apsaugos darbuotojas buvo parduotuvės „M.“ apsaugos kambaryje, jam papasakojo, kas įvyko, jis nukreipė ją pas (duomenys neskelbtini) apsaugą, kur ji jam pasakė, kad viena niekur neis ir paprašė grįžti iki pėdkelnių skyriaus pasiimti ausinių, kadangi įvyko metu, jos jai iškrito. Pasiėmė ausines ir ją palydėjo iki „A..“ apsaugos posto. Girdėjo kaip apsaugos darbuotojai tarpusavyje radijo stotimi komunikavo ir greitai surado vyriškį. Jai iškvietė GMP, o po apžiūros į RVUL. Policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje parašė pareiškimą ir davė parodymus. Nori būti pripažinta civiline ieškove, teiks civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 60–63).
2024-11-27 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. I. parodė, kad lietuvių kalba moka, vertėjas nereikalingas. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024-11-20 dirbo parduotuvėje „M.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie pulto ir vaizdo stebėjimo kamerų. Prie parduotuvės „M.“ stovėjo (duomenys neskelbtini) A. L., prie kurio priėjo moteris, kuri kreipėsi pagalbos, kad ją moterų trikotažų skyriuje užpuolė nepažįstamas vyras. Šitą informaciją radijo stotimi perdavė jai ir moterį palydėjo iki apsaugos posto. (duomenys neskelbtini) poste moteris paaiškino detaliau įvykio aplinkybes. Bendravo su moterimi ji. Moteris verkė, apimta panikos, aiškino, kad vyriškį matė pirmą kartą, kuris antrą kartą ją užkabino. Pirmą kartą užkabino pačiame prekybos ir pramogų centre „A.“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o antrą kartą, jau užpuolė parduotuvėje „M.“ patalpose. Pradėjo greitai atsukinėti vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė patį įvykį. Vyriškis buvo jau išbėgęs į lauką, tačiau už kelių minučių grįžo atgal į „A.“. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo kiti pareigūnai pagal kitą įvykį, pas kuriuos pasitikslino, ar dėl susiklosčiusios situacijos gali sulaikyti pilietį, kuris užpuolė moterį. Pareigūnai, paaiškino, kad gali sulaikyti, tik turi pranešti 112. Vyriškį sulaikinėjo tiek „M.“, tiek „A..“ apsaugos darbuotojai, sulaikę pristatė į apsaugos postą, į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Vyriškis, kiek žino, priešinosi, sulaikyme ji pati ne dalyvavo. Kitas policijos ekipažas atvyko ir išvežė vyriškį tolimesniam aiškinimuisi. Bendravo su moterimi, kuri skundėsi galvos skausmais, ant galvos buvo iššokęs gumbas, ji pati čiupinėjo ir matė tą gumbą. Pasiūlė iškviesti GMP. Moteris buvo sutrikusi dėl įvykio. Atvykusi GMP išvežė moterį į RVUL (t. 1, b. l. 55–58).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 3813/2024(01) nurodyta, kad G. A. padaryta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, sužalojimas padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-11-20 ir būdu; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2024-11-20 apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini) A. „M.“ parduotuvė. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kamera Nr. 94, kuri užfiksavo įvykį (t. 1, b. l. 25–34).
2024-11-26 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 94 2024-11-20 16-08-43_852“, kurio trukmė yra 11 s. Kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „Camera 94“. Dešiniajame apatiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Kamera filmuoja parduotuvės „M.“ apatinio trikotažo skyrių. Fiksuojama, kaip 2024-11-20 18:08:46 val., prie moters, ilgesnių šviesių plaukų, apsirengusios juodos spalvos džinsais, juodos spalvos striuke, tamsios spalvos šaliku, ant peties turinčios juodos spalvos rankinę, prieina vyras, apsirengęs šviesios spalvos džinsais, šviesios spalvos marškinėliais, šviesiais batais, ilgesnių tamsios spalvos plaukų, viršugalvis praplikęs, su tamsios spalvos barzda ir ūsais. Minėtas vyras smūgiuoja minėtai moteriai du kartus į galvą, vieną kartą iš dešinės rankos (moteriai pasilenkus, jai nepataiko į galvos sritį) ir vieną kartą kairės rankos plaštaka suduoda į galvos sritį. Moteris pabėga, vyras kelias akimirkas stebi, kaip bėga minėta moteris ir pats pabėga į priešingą pusę (t. 1, b. l. 47–52).
2024-12-04 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu ACC Export-2024-11-25 14.30.46.169.ave. Vaizdo įraše iš kairės pusės viršuje matome užrašus 2024-11-20 16:04:17.918 (EET). Vaizdo įrašas prasideda 16:04:17 trunka iki 16:05:45. Vaizdo įraše iš kairės pusės matome Tele-2 saloną, šalia Tele-2 salono praeina F. S. R. ir pasuka į kairę prekybos ir pramogų centre esančią prekybinę salelę. Praeina už „A.“ prekybinės salelės, pereina į dešinę pusę. Laiku 16:05:00 ties penkta prekybine salele, F. S. R. prasilenkia su nukentėjusiąja G. A., F. S. R. apsisuka ir eina jai iš paskos. Laiku 16:05:29 nuo antros prekybinės salelės F. S. R. pradeda bėgti, o G. A. yra prie pirmos prekybinės salelės „A.“. Praėję prekybos salelę „A.“ laiku 16:05:30 G. A. iš nugaros iš kairės pusės F. S. R. savo dešinės pusės šonu pastumia G. A., kuri per du žingsnius paeina į dešinės pusės šoną, F. S. R. nuo smūgio pasilenkia į priekį toliau nuo G. A. ir per dešinės pusės petį išsitiesia atsisuka į nukentėjusiąją, šiek tiek pasuka už „(duomenys neskelbtini)“ sulčių parodos stovo, pradeda eiti ta pačia kryptimi kaip ir G. A., vaizdo įrašas pasibaigia (t. 1, b. l. 36–43).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 str. 1 d. taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013, 2K-347-976/2018). Tokiu atveju veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 284 str. numatytas nusikaltimas.
Pagal BK 284 str. už viešosios tvarkos pažeidimą, sukėlusį padarinius, atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016, 2K-347-976/2018).
Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014, 2K-347-976/2018). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė BK 284 str. 1 dalyje nurodytus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-141-507/2015, 2K-3-489/2018). Pažymėtina, kad tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015, 2K-347-976/2018).
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018, 2K-347-976/2018).
BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius, be kita ko, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius.
Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad nors F. S. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, teigė jog gailisi dėl savo veiksmų, kaltinamojo teismo posėdžio metu teikti parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, painūs, todėl nelaikytini objektyviais. F. S. R. kaltę pripažindamas iš dalies tvirtino, kad nukentėjusiajai savo smurtiniais veiksmais kaltinimuose nurodytų sužalojimų negalėjo sukelti, nes smūgiuodamas pataikė į sprandą, taip pat neigė, kad vaizdo įrašuose G. A. atžvilgiu smurtaujantis asmuo yra būtent jis. Tokie jo parodymai prieštarauja byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams, todėl vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, ir teismas jais nesivadovauja.
Byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios ir liudytojos I. I. teisminio nagrinėjimo parodymais; 2024-11-20 apžiūros protokolas; 2024-11-26 ir 2024-12-04 kitų objektų apžiūros protokolai – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad F. S. R. 2024-11-20, apie 16 val., būdamas parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje prekybos ir pramogų centre „A.“, pėdkelnių skyriuje, priėjęs prie nukentėjusiosios G. A., be jokios priežasties, tyčia rankos kumščiu sudavė jai 2 kartus į galvą, vienu smūgiu pataikė į pakaušį ir staigiai iš įvykio vietos pasišalino. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 3813/2024(01) konstatuota, kad G. A. padaryta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-11-20, ir būdu; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kita vertus, jokie įrodymai nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju F. S. R. smurtaujant prieš nukentėjusiąja, buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Iš vaizdo įrašo (failas „Camera 94 2024-11-20 16-08-43_852.avi) matyti, kad G. A. būnant „M.“ parduotuvės pėdkelnių skyriuje, tuo metu kai kaltinamasis jai sudavė, jokių aplinkinių asmenų nebuvo. Tai, jog niekas iš pašalinių asmenų nematė, kaip jai buvo smūgiuojama, teisinio nagrinėjimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji. Be to, iš vaizdo įrašo (failas „ACC Export-2024-11-25 14.30.46.169.ave“ matyti, kad nukentėjusiajai einant „A..“ (duomenys neskelbtini) netoli, prekybinės salelės „A.“, pribėgęs iš nugaros kaltinamasis į ją atsitrenkė pečiu. Ši aplinkybė F. S. R. pareikštuose kaltinamuose taipogi nurodoma, kaip viešosios tvarkos sutrikdymas. Tačiau iš pastarojo vaizdo įrašo matyti, kad po kaltinamojo atsitrenkimo į nukentėjusiąją, niekas iš aplinkinių į tai nekreipė didelio dėmesio, vertino galimai, kaip neatsargų poelgį, todėl akivaizdu, kad viešoji tvarka tuo metu taipogi nebuvo sutrikdyta.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju F. S. R. veiksmuose nėra vieno iš BK 284 str. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – viešosios tvarkos sutrikdymo, todėl jam kaltinimai už minėtame straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą reiškiami nepagrįstai.
Byloje esančiais įrodymais nustačius, kad nagrinėjamu atveju F. S. R. tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė G. A. sveikatą, jo veika kvalifikuotina kaip BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. Taip pat iš pareikštų kaltinimų šalintinos aplinkybės susijusios su BK 284 str. numatyto nusikaltimo požymiais – nukentėjusiosios pastūmimas petimi, viešosios tvarkos sutrikdymas įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams.
F. S. R. teisminio nagrinėjimo metu buvo įspėtas, kad jo įvykdyta veika gali būti vertinama ir kvalifikuojama kaip BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas – tyčinis nežymus asmens sveikatos sutrikdymas. Taigi jam buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, kaltinamojo procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.
Skirdamas kaltinamajam F. S. R. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju F. S. R. įvykdė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta.
Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).
Teisminio nagrinėjimo metu F. S. R. aiškino, kad būnant prekybos nukentėjusioji į jį pasižiūrėjo kažkuria prasme galimai žeminančiu žvilgsniu, jam toks žvilgsnis turėjo gilesnę reikšmę, o tai jį supykdė. Nukentėjusioji gi teigė, kad F. S. R. iki jų anksčiau įvykusio prasilenkimo einant, kai buvo kliudyta, nepastebėjusi. Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad F. S. R. nurodyta jo neteisėtų smurtinių veiksmų priežastis – nukentėjusiosios žvilgsnis, laikytina mažareikšme, todėl pripažintina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė iš chuliganiškų paskatų. Ši aplinkybė – veikos padarymas iš chuliganiškų paskatų – pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 3 p.).
Byloje esančiais įrodymais kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį F. S. R. – pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn; už administracinius nusižengimus nebaustas; iš kaltinamojo žodžiu, dirbantis (duomenys neskelbtini).
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam F. S. R. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant kiek mažesnį, negu maksimalios trukmės jo terminą, t. y. 69 parų arešto bausmę.
F. S. R. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2024-11-20, 17.15 val., o Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2024-11-22 nutartimi, kaltinamajam paskirtas suėmimas, kurio taikymas vėlesne nutartimi buvo pratęstas iki 2025-02-20. Minėtoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Vilniaus miesto apylinkės 2025-01-28 nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista švelnesne kardomąja priemone – užstatu. F. S. R., 2025-01-28, apie 15 val., buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo.
Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d. nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas, 1 suėmime išbūtą parą prilyginant 1 arešto parai. F. S. R. suėmime išbuvus 69 paras, pripažintina, kad jis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs.
Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio pagrįstumo
Pagal BPK 109 str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 64,78 Eur nukentėjusiosios G. A. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateikti 2024-12-06 gydymo paslaugų apyskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad G. A. suteikta gydymo paslaugų už 64,78 Eur (t. 1, b. l. 70–71).
F. S. R. pripažintas kaltu dėl G. A. sveikatos sužalojimo, todėl privalo atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasai išlaidas, susijusias su nukentėjusiajai teiktomis gydymo paslaugomis.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, baudžiamojo proceso metu jos patirta turtinė žala nebuvo atlyginta. Taigi ieškinys tenkintinas pilnai ir iš F. S. R. Vilniaus teritorinė ligonių kasai priteistini 64,78 Eur turtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgus į tai, kad F. S. R., be kita ko, paskirta kardomoji priemonė – 1 000 Eur užstatas, ir kaltinamasis sutiko, kad ši užstato suma būtų nukreipta civiliniams ieškiniams padengti, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintinas, nes ieškinys iškarto po nuosprendžio įsiteisėjimo bus padengtas iš užstato sumos.
Dėl nukentėjusiosios G. A. civilinio ieškinio pagrįstumo
Nukentėjusioji G. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo F. S. R. priteisti 4 000 Eur žalai atlyginti, nurodydama, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, kurį laiką buvo nedarbinga ir prarado dalį pajamų (t. 1, b. l.67). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad 4 000 Eur suma vertina jos patirtą neturtinę žalą, nes dėl kaltinamojo sumušimo prasidėjo galvos migrena, 2 dienas buvo nedarbinga, ilgą laiką skaudėjo galvą, turėjo vartoti vaistus nuo skausmo; dėl paties išpuolio labai išsigando, jaučiasi nesaugiai, turėjo lankytis pas psichologus.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).
Iš byloje esančių tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo, liudytojos teiktų parodymų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G. 3813/2024(01), matyti, kad G. A. smurtiniais veiksmais kaltinamasis padarė poodinė kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš G. A. ir I. I. parodymų matyti, kad jai toks sužalojimas buvo labai skausmingas, sukėlė šoką. Taip pat nukentėjusioji patvirtino, o jos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kad jai vėliau ilgą laiką skaudėjo sumuštą vietą, galvą, jautėsi nesaugiai, kreipėsi psichologinės pagalbos į specialistus.
Taigi, dėl F. S. R. smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie vertintini kaip neturtinė žala.
Visgi, iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose svyruoja nuo 500–900 Eur.
Įvertinus aptartas aplinkybes ir remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiosios G. A. naudai iš F. S. R. priteistina 900 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiajai šiomis veikomis sukeltų padarinių.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo
F. S. R. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, todėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinkta ir teismo paskirta gynėja – advokatė V. Radvilavičienė (Baudžiamojo proceso kodekso (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).
Tarnyba teismui pateikė 2025-01-16 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai buvo apskaičiuota 460,42 Eur suma atstovavimo išlaidų.
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kad F. S. R. iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam esant suimtam ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjos dalyvavimu, nepriteistinos.
Kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-28 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – 1 000 Eur užstatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad už F. S. R. užstatą į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo H. P., kuri per klaidą, padarė papildomą 1 000 Eur pavedimą, taigi išviso iš savo bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), padarė 2 pavedimus po 1 000 Eur . Kaltinamasis sutiko, kad 1 000 Eur užstato suma būtų nukreipta civiliniams ieškiniams padengti. Todėl kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – užstatas – paliktina galioti sumažinant jos dydį iki 964,78 Eur iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ši užstato suma nukreiptina Vilniaus teritorinių ligonių kasos ir nukentėjusiosios civiliniams ieškiniams patenkinti. Po civilinių ieškinių patenkinimo, likutinė 35,22 Eur užstato suma (1 000 Eur – 900 Eur (nukentėjusiajai priteista kompensacija neturtinei žalai atlyginti) – 64,78 Eur (Vilniaus teritorinė ligonių kasai priteista suma nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti) = 35,22 Eur) bei per klaidą bankiniu pavedimu į teismo sąskaitą sumokėta 1 000 Eur suma, t. y. viso 1 035,22 Eur, po nuosprendžio paskelbimo grąžintina mokėjimus atlikusiai H. P. bankiniu pavedimu į jos banko sąskaitą.
F. S. R. taikoma kardomoji priemonė – dokumentų ((duomenys neskelbtini)Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), ES draudimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir šie dokumentai grąžintini F. S. R..
CD diskas, esantis voke, kuris prisegtas prie 1 tomo galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 133 str. 7 d., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
F. S. R., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 69 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. nuostatomis, į F. S. R. paskirtą bausmę įskaityti jo nuo 2024-11-20 17.15 val. iki 2024-01-28 15 val., (69 paros) suėmime išbūtą laiką, 1 suėmime išbūtą parą prilyginant 1 arešto parai.
Pripažinti, kad F. S. R. suėmime išbuvus 69 paras, jis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs.
Priteisti iš F. S. R. Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 64,78 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš F. S. R. nukentėjusiosios G. A. naudai 900 Eur kompensaciją nusikalstama veika patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Neišieškoti iš F. S. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų.
F. S. R. paskirtą kardomąją priemonę – 1 000 Eur užstatą, sumažinti iki 964,78 Eur, ir 964,78 Eur dydžio užstato taikymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti Vilniaus teritorinių ligonių kasos ir nukentėjusiosios G. A. civiliniams ieškiniams atlyginti, pervedant Vilniaus teritorinių ligonių kasai į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 64,78 Eur, o G. A. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 900 Eur. Šioje dalyje nutarties vykdymą pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui.
Po nuosprendžio paskelbimo grąžinti H. P. 1 035,22 Eur, pervedant šią pinigų sumą į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje dalyje nutarties vykdymą pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui.
F. S. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžius įsiteisėjus – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ES draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti F. S. R.
CD diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.