Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovei D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-21020-947/2021 pagal ieškovo B. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei D. L. ir atsakovės D. L. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo iki ieškinio padavimo, iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta nepilnamečių vaikų R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su tėvu B. L.. Iki teismo sprendimo priėmimo iš atsakovės D. L. priteista laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200,00 Eur (du šimtus eurų), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 20 d.), vaikų tėvą B. L. paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

5. Atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dokumento

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

21. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, jog ieškovo telefone yra nuotrauka su (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas. Su atskiruoju skundu teikiamas rašytinis įrodymas nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog rašytinis įrodymas yra teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė jį pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinus įrodymo sukūrimo datą spręstina, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Ieškovas byloje buvo atstovaujamas advokato (advokato padėjėjo), t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl nepriima apeliacinės instancijos teismui apelianto teikiamo naujo įrodymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė 2021 m. spalio 19 d. skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, taip pat į tai, kad atsakovė šio įrodymo neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, atsakovės pateiktą įrodymą priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

24. Nors CK 3.65 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

25. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, kuomet atsakovė su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki šeštadienio 20.00 val. (viena nakvynė). Tuo tarpu atsakovė siekė, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka su abiem nepilnamečiais šalių vaikais L. L. ir R. L., kuomet šalys su vaikais bendrauja rotacijos principu po vieną savaitę. Atsakovė taip pat pateikė ir alternatyvų reikalavimą, kuomet šalys su nepilnamete dukra L. L. bendrauja rotacijos principu po vieną savaitę, o su šalių nepilnamečiu sūnumi R. L. atsakovė bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikų motina D. L. su nepilnamečiais vaikais L. L. ir R. L. bendrauja kiekvieną mėnesio savaitgalį (vieną savaitgalį nustatoma viena nakvynė, kitą savaitgalį nustatomos dvi nakvynės). Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi nustatyta bendravo tvarka teigdamas, jog teismas nustatė tokią atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kurios pagrindu atsakovė su vaikais, be kita ko, bendrauja visus mėnesio savaitgalius (su viena nakvyne iš šeštadienio į sekmadienį arba su dviem nakvynėmis iš penktadienio į sekmadienį), taip užkertant kelią ieškovui su nepilnamečiais vaikais praleisti koncentruotą laiką savaitgaliais, o tai pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, vaikų teises ir teisėtus interesus su abejais tėvais praleisti tam tikrą laisvalaikio dalį. Nurodo, kad teismas nustatydamas laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, neatsižvelgė į tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai atsakovės prieš R. L. panaudoto fizinio smurto. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo įteiktas įtarimas dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką panaudojimo, be to, skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie ginčo šalių sūnaus R. L..

27. Apelianto teigimu atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi nenustatytina.

28. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo turi būti atsižvelgiama ne tik į pateiktus duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, bet ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, šalių sūnaus amžių bei jo nuomonę dėl bendravimo su motina, vaiko interesus, šalių pusiausvyros principą.

29. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu pradėtas dėl (duomenys neskelbtini) įvykio. Apklausiamas teismo posėdyje 2021 m. spalio 5 d. šalių nepilnametis sūnus R. L. nurodė, kad nori bendrauti su motina, norėtų savaitgaliais nuvykti pas motiną ir su ja pabūti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šalių nepilnametis sūnus pats betarpiškai, tiesiogiai ir aiškiai teismo posėdyje neišreiškė savo valios bendrauti su motina išskirtinai be nakvynių, o apie tai, nors ir ne kategoriškai, nurodė tik teismo psichologui uždavus patikslinantį klausimą, ar jis norėtų pas motiną likti be nakvynių. Įvertintina ir tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Kaip matyti iš bylos duomenų, į šalių tarpusavio konfliktus yra įtraukiamas ir jų nepilnametis sūnus R. L.. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas šalių sūnaus 2021 m. spalio 5 d. teismo posėdyje išreikštą poziciją, kad su motina jis pageidauja bendrauti be nakvynių, vertina kritiškai bei sprendžia, kad toks vaiko noras neatitiktų vaiko intereso išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančia motina.

31. Byloje nėra ginčo, jog atsakovės D. L. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakingos teisėsaugos institucijos ikiteisminiame tyrime nebuvo priėmusios galutinio sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nebaigtas ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra konstatuotas atsakovės smurtas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Faktas, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, savaime nepatvirtina, kad atsakovė naudojo smurtą šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir nesudaro pagrindo nespręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Teisėsaugos institucijoms pripažinus atsakovę padarius nusikalstamą veiką, t. y. pripažinus smurtavus vaiko atžvilgiu, galimai būtų teisinis pagrindas reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirojo skundo argumentas, jog (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo įteiktas įtarimas dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką panaudojimo, be to, skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie ginčo šalių sūnaus R. L., nepaneigia aukščiau nurodytos teismo išvados. Iš civilinės bylos bei ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog skundžiama nutartis priimta 2021 m. spalio 8 d., tuo tarpu kardomoji priemonė atsakovės atžvilgiu pritaikyta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismui buvo žinomos aplinkybės apie atsakovės atžvilgiu pritaikytas kardomąsias priemones. Todėl skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė negali būti laikomas įrodytu bei pagrįstu. Kaip jau nurodyta aukščiau faktas, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, savaime nesudaro pagrindo nespręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo) taikymo. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės yra laikino pobūdžio, jos gali būti panaikintos ir/ar pakeistos bet kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tuo tarpu, laikina atsakovės bendravimo su vaikais tvarka yra orientuota į ateitį ir yra konkrečiai apibrėžta laike, tai yra, jos galiojimas susietas su galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimu ir įsiteisėjimu. Nenustačius laikinos atsakovės ir šalių sūnaus bendravimo tvarkos dėl tos priežasties, kad ikiteisminiame tyrime atsakovės atžvilgiu yra pritaikyta kardomoji priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi R. L., ir vėliau civilinės bylos (pagal B. L. ieškinį pareikštą D. L.) nagrinėjimo metu panaikinus ir/ar pakeitus minėtą kardomąją priemonę, šalims nesusitarus galimai tektų pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką. Tokia situacija neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų. Kartu pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime nustatytos kardomosios priemonės yra prieštaringos, nes atsakovė įpareigota neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje yra ir šalių sūnaus R. L., su kuriuo atsakovė įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių, gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant paskirtai ir galiojančiai atsakovės atžvilgiu priimtai kardomajai priemonei, objektyviai negalės būti vykdoma teismo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Nustojus galioti paskirtai kardomajai priemonei, atsakovės bendravimas su nepilnamečiu sūnumi galės būti atnaujintas pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Be duomenų apie atsakovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė motinos valdžią būtų panaudojusi priešingai nepilnamečio sūnaus interesams. Savo išvadoje dėl ieškovo atskirojo skundo, išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog yra būtina nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakove. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi R. L. nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, byloje nesant objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog atsakovės bendravimas su sūnumi R. L. prieštarautų vaiko interesams, atsakovės laikino bendravimo tvarka su sūnumi turi būti nustatyta.

32. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog turi būti nustatyta atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Ginčas kyla tik dėl bendravimo tvarkos intensyvumo. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su abiem šalių nepilnamečiais vaikais, įvertinant atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus.

33. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su nustatytu vaikų ir motinos bendravimu kiekvieną savaitgalį teigdamas, jog taip yra apribojama vaikų teisė su abejais tėvais praleisti savaitgalį, kitoje dalyje teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovės bendravimo tvarka su dukra nėra skundžiama. Pažymėtina, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra plačios – tai vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, materialinių sąlygų vaikui augti, vystytis, mokytis sudarymas ir kt. Visi šie ir kiti vaiko auklėjimo klausimai turi būti sprendžiami, vadovaujantis abiejų tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principu vaikų atžvilgiu. Lygiateisiškumo principas taip pat reikalauja, jog kiekvienas iš tėvų turėtų lygias galimybes praleisti su vaiku savo laisvalaikį. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus, nustatoma tvarka turi būti orientuojama ne į tai, kad praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas, o į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3412916/2020, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404/969/2021). Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas nustatė tokią atsakovės laikino bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė praleidžia su vaikais visus savaitgalius. Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovė su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio savaitgalį (vieną savaitgalį nustatoma viena nakvynė, kitą savaitgalį nustatomos dvi nakvynės), t. y. vieną savaitgalį bendraujama nuo šeštadienio iki sekmadienio, o kitą – nuo penktadienio iki sekmadienio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia ieškovo interesus ir lygią teisę su vaikais leisti savaitgalį, vaikų interesus savaitgaliais bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu, taip pat šalių interesų pusiausvyros, lygiaverčio abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime principus. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad su vaikais ieškovas gali leisti laisvalaikį pirmadienio – penktadienio ir sekmadienio vakarais. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, vaikai turi turėti atitinkamą režimą. Dėl šių aplinkybių darbo dienomis laisvalaikio, kurį ieškovas galėtų praleisti su vaikais lieka labai nedaug, arba iš viso nelieka. Tuo tarpu sekmadienio popietė (vakaras) nėra laikytini pakankamu laiku ieškovui su vaikais leisti laisvalaikį keliaujant, kartu užsiimant visiems mėgstama veikla ir pan. Aplinkybė, kad vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nėra pagrindas paneigti jo teisę leisti su vaikais laisvalaikį ne darbo dienomis. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka keistina.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvų lygiateisiškumo principą bei vaikų interesus užtikrintų atsakovės laikina bendravimo su vaikais tvarka bendraujant kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Atsakovės bendravimas su vaikais kas antrą savaitgalį geriausiai užtikrins vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais, bus pakankamas tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti. Tokia bendravimo tvarka užtikrins tėvų lygias teises dalyvauti vaikų auklėjime, vaikų stabilią aplinką, taip pat užtikrins, kad būtų palaikomas motinos ir vaikų tarpusavio ryšys. Nustačius aptartą laikiną bendravimo tvarką ginčo situacija bus laikinai sureguliuota.

35. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 1 punktą, nustatant, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos vaikų motina D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais L. L., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos su vaikų tėvu B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartos vietos, iki sekmadienio 19.00 val. (dvi nakvynės), pristatydama vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartą vietą. Antras laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktas paliekamas nepakeistas.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Tuo tarpu santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tai yra ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei ištyręs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, galutiniu sprendimu nustatys šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.

37. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Kartu su atskiruoju skundu pateikta (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 1 kopija, patvirtinanti, kad yra sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis.

39. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai aiškinant CPK 80 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl apeliantui B. L. sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis grąžintinas.

40. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą atskirai neatlyginamos, o jas paskirsto teismas priimdamas galutinį sprendimą atsižvelgdamas į principą „pralaimėjęs moka“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį.

Iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną atsakovės D. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. L. ir L. L. tvarką:

1. Iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos vaikų motina D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais L. L., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos su vaikų tėvu B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartos vietos, iki sekmadienio 19.00 val. (dvi nakvynės), pristatydama vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartą vietą.

2. Iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos vaikų motina D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais L. L., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdama dukrą iš jos ugdymo įstaigos ar kitos su B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartos vietos 16.00 val., pasiimdama sūnų R. L. 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos su vaikų tėvu B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartos vietos ir pristatydama abu vaikus kartu į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti B. L. 38,00 Eur (trisdešimt aštuoni eurai, 0 ct) žyminį mokestį, sumokėtą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 1. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.