Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-03 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1389-454/2024 pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovei D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, dovanojimo sutarties, turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, R. S., V. S., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1389-454/2024 pagal ieškovo B. L. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei D. L. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, išlaikymo priteisimo iš atsakovės, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalinimo, dovanojimo sutarties, turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo. 2024-04-02 teismo nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-8265-559/2024 dėl T. L. (gim. (duomenys neskelbtini) tėvystės nuginčijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-03 nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – penkias nuotraukas, atsakovės teigimu, rodančias ieškovo neištikimybę, amoralų bei visuomenės moralės normoms prieštaraujantį elgesį. Tretieji asmenys byloje pateikė Nekilnojamo turto registro centro išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), panaudos gavėjas pagal 2020-12-01 sudarytą panaudos sutartį nebesinaudoja, nes ši sutartis yra nutraukta 2022-04-05.

23. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais, pažymi, kad yra pagrindas atsisakyti priimti apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas nuotraukas, nes ji nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Be to, minėta, šios bylos apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl teikimos nuotraukos neturi sąsajumo su apeliacijoje įrodinėjamu dalyku. Spręsdamas tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neturi teisinio pagrindo vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra reikšmingos iš esmės sprendžiant šalių kilusį ginčą dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių taikymo.

25. Trečiųjų asmenų su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą Nekilnojamo turto registro išrašą apeliacinės instancijos teismas priima, nes šis įrodymas reikšmingas vertinant turinčias reikšmės klausimo išsprendimui aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, be to, viešųjų registrų duomenimis, įskaitant ir Nekilnojamojo turto registrą, teismas gali naudotis ir savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020-03-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

28. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (LAT 2021-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

29. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėdamas prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium.

30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (LAT 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovės įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų), nurodydamas, kad ši laikinoji apsaugos priemone yra būtina siekiant užtikrinti šalių vaikų interesus ir jų teisę augti saugioje aplinkoje, nes atsakovės elgesys yra netoleruotinas ir keliantis konfliktus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024-09-03 nutartimi šį ieškovo prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovę iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų (R. L. ir L. L.), uždraudžiant atsakovei lankytis ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyta laikinąją apsaugos priemone nesutinka.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo (ne) nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

32. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nepagrįstai nenagrinėjo žodinio proceso tvarka.

33. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas žodinio proceso tvarka vyksta bylą nagrinėjant iš esmės, o šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instacijos teismas sprendė tik tarpinį klausimą dėl aktualios situacijos laikino sureguliavimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriam CPK 147 straipsnio 1 dalis numato rašytinį procesą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą dėl netinkamai pritaikytų CPK normų. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad byloje buvo pakankamai duomenų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti rašytinio proceso tvarka.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to be pakankamo pagrindo jos atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors atsakovė ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos gyvenimas vienuose namuose kartu su ieškovu ir jų nepilnamečiais vaikais kenkia vaikų interesams (jų teisei gyventi saugioje aplinkoje), tai savaime nesudaro pagrindo minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pripažinti nepagrįsta ir / ar neteisėta, nes, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų.

36. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino USB laikmenoje pateikto video-audio įrašo, iš kurio matyti, jog ieškovas jų nepilnametei dukrai L. L. neleidžia gyventi su ja bei nepagrįstai pripažino, kad ji vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisiškai nereikšmingi, nes apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi pritaikė ieškovo prašytą laikinąją apsaugos priemonę atsakovės atžvilgiu ir įpareigojo ją gyventi skyrium nuo atsakovo ir dviejų šalių vaikų, o vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiami.

37. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad atsakovė siekė gyventi būtent tame ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, be nepilnametės šalių dukters L. L., gyvena ir ieškovas su nepilnamečiu sūnumi R. L., su kuriais pagal byloje buvusius duomenis atsakovės santykiai konfliktiški, ką įrodo 2024-06-27 įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-02-27 nuosprendis, kuriuo apeliantė pripažinta kalta ir nubausta atitinkama bausme už tai, kad sūnaus R. L. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Tokios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teismo išvadai, kad atsakovei gyvenant vienuose šeimos namuose tarp atsakovės ir ieškovo, tarp atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus R. L. labai tikėtinas įvairių stresinių situacijų, ginčų, konfliktų kilimas, o tai neabejotinai neatitiks šalių nepilnamečių vaikų interesų, pažeis jų teisę gyventi saugioje aplinkoje. Tokį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad po kardomosios priemonės panaikinimo atsakovė, grįžusi į šeimos namus beveik po 3 metų, pakeitė šių namų durų spynas, neįleido ieškovo su nepilnamečiais vaikais į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (antstolio M. P. 2024-09-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, toks atsakovės elgesys kelia nepilnamečiams vaikams stresą, pagrįstą baimę dėl naujų konfliktų ir pasekmių.

38. Atsakovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinąją apsaugos priemone argumentuoja ir tuo, kad ją teismas pritaikė neatsižvelgęs į tokias svarbias aplinkybes: ji su kūdikiu T. L. neturi kur gyventi; buvo iškeldinta iš jai nuosavybes teise priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur yra šeimos namai; ieškovas nuosavybes teise turi gyvenamąją namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame su vaikais yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gali jame gyventi.

39. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 38 nutarties punkte nurodytus atsakovės argumentus, sutinka, kad pritaikyta laikinąją apsaugos priemone atsakovei yra uždrausta lankytis ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovei. Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, faktas, kad ūkinis pastatas yra atsakovės nuosavybė, nesukuria jai pranašumo ir pirmenybės teisės šiuo turtu naudotis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, nes būtent šiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalių nepilnamečių vaikų R. ir L. nuolatinė gyvenamoji vieta, jame yra įrengti vaikų kambariai su vaikams skirtais namų apyvokos reikmenimis, asmeniniais daiktais, vaikai yra prisirišę prie jiems įprastos aplinkos ir gyvenamosios vietos.

40. Sutiktina, kad šioje byloje pritaikyta laikinąją apsaugos priemone yra ribojama atsakovės teisė naudotis jai priklausančiu pastatu, tačiau šis suvaržymas yra laikinas ir pateisinamas nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos tikslu siekiant užtikrinti jų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1389-454/2024, be klausimų, susijusių su šalių santuokos nutraukimu, yra nagrinėjamas ir ginčas, susijęs su pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, nes ieškovas siekia nuginčyti atsakovės nuosavybės teisę į pastatą.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad ji su mažamečiu vaiku neturi kur gyventi, nes bylos duomenys rodo, kad ji nuosavybės teise valdo kitą pastatą tuo pačiu adresu, kuris, kaip pati nurodo procesiniuose dokumentuose, taip pat tinkamas nuolatiniam gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-8265-559/2024 duomenis šiuo metu atsakovė su nepilnamečiu vaiku T. L. gyvena (duomenys neskelbtini) galimai pas savo partnerį.

42. Tuo tarpu tiek atsakovės atskirajame skunde, tiek trečiųjų asmenų atsiliepime nurodytus argumentus, kad atsakovas nuosavybes teise turi gyvenamąją namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis gali gyventi, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumui ir pagrįstumui. Nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties 28 punkte teisingai nustatęs, kad atsakovui nuosavybes teise priklausančiu namu pagal 2020-12-01 panaudos sutartį naudojosi panaudos gavėjas, neįvertino aplinkybės, jog panaudos sutartis 2022-04-05 nutraukta, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįstomis kitų pirmosios instancijos išvadų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo faktinių ir teisinių pagrindų buvimo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad atsakovui nuosavybes teise priklausantis namas būtų tinkamas nuolatinai gyventi jam ir nepilnamečiais vaikams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovui nuosavybes teise priklausančiame name yra įrengta parduotuvė, ką patvirtina Juridinių asmenų išrašo duomenys apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) (šiuo metu likviduojamas dėl bankroto), kurio vykdoma veikla buvo susijusi prekyba maisto produktais). Tuo tarpu 2021-08-30 Šeimos tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti vaikų kambariai, yra sudarytos visos būtinos ir reikalingos buities sąlygos, užtikrinančios tinkamų aplinką vaikams. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė tinkama jo ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

43. Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, siekiant apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų teises ir interesus į saugią gyvenamąją aplinką, eliminuoti iš vaikų gyvenamosios aplinkos bet kokio konflikto tikimybę, turi būti taikoma ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atsakovei gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų, uždraudžiant atsakovei lankytis ieškovo ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (LAT 2019-06-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje yra nesprendžiamas, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-03 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.