- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-566-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13211-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- B. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-03 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1389-454/2024 pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovei D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, dovanojimo sutarties, turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, R. S., V. S., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1389-454/2024 pagal ieškovo B. L. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei D. L. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, išlaikymo priteisimo iš atsakovės, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalinimo, dovanojimo sutarties, turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo. 2024-04-02 teismo nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-8265-559/2024 dėl T. L. (gim. (duomenys neskelbtini) tėvystės nuginčijimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1389-454/2024 2024-07-30 ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę D. L. gyventi skyriumi nuo ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų R. L. (gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L. (gim. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei lankytis ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašyme nurodė, kad 2021-09-02 teismo nutartimi nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, jis su nepilnamečiais vaikais gyvena gyvenamame ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiame pastate nebegyvena nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio, gyvena (duomenys neskelbtini), per šį laiką sukūrė naujus santykius su kitu vyru.
4. Ieškovas prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentavo tuo, kad 2024-06-27 Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-02-27 nuosprendį, kuriuo atsakovė pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2021-07-25 apie 17 valandą, ūkinio pastato kambaryje tyčia dešine ranka suėmė savo nepilnamečiam sūnui R. L. už kaklo ir spaudė, kaire ranka sugriebė už sprando ir tokiu būdu jį smaugė, o nukentėjusiam R. L. išsilaisvinus ir bėgant, tyčia rankų nagais drėskė nukentėjusiam į nugarą, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą. Iki Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atsakovei galiojo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su sąlyga nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, tačiau įsiteisėjus procesiniam sprendimui (nutarčiai), ši kardomoji priemonė buvo panaikinta.
5. Ieškovas prašyme nurodė, kad 2024-07-29 atsakovė informavo jį trumpąja SMS žinute, jog ji 2024-07-30 13.30 valandą grįš gyventi į ūkinį pastatą, kuriame jis šiuo metu gyvena su nepilnamečiais vaikais. Todėl, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų ir ypatingai į R. L. emocinę būklę dėl atsakovės elgesio ir naudojamo fizinio smurto, teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įpareigojant atsakovę gyventi skyrium.
6. 2024-09-02 ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, nesant priimto procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2024-09-01 ieškovas su nepilnamečiais vaikais po savaitgalio atostogų grįžo į gyvenamąją vietą, tačiau negalėjo atrakinti ūkinio pastato lauko durų, kadangi atsakovė be ieškovo žinios ir sutikimo pakeitė lauko durų spyną ir atsisakė įleisti ieškovą ir nepilnamečius vaikus į ūkinį pastatą. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas iškvietė policijos pareigūnus ir vaiko teisių apsaugos specialistus. Atsakovė policijos pareigūnams ir vaiko teisių apsaugos darbuotojams nurodė, jog nuo šiol gyvens šiame pastate, o ieškovas su nepilnamečiais vaikais gali gyventi kur nori.
Atsiliepimas
7. Atsakovė D. L. 2024-08-20 pateiktu atsiliepimu su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ji ir jos kūdikis T. L. neturi kur gyventi, ji niekur nedirba, nes augina kūdikį, o ieškovas turi galimybę gyventi kitame jo valdomame gyvenamosios paskirties gyvenamajame name.
8. Atsakovė 2024-09-02 pateikė 2024-09-01 orderį B. L., iš kurio matyti, kad jam yra uždrausta 15 dienų artintis prie jos bei T. L., gyvenančių adresu, (duomenys neskelbtini), kadangi B. L., siekdamas neteisėtai iškraustyti D. L. su nepilnamečiu vaiku T. L. iš jos pačios asmenine nuosavybe valdomo būsto (duomenys neskelbtini), grasino smurtu ir kėlė pavojų.
9. Atsakovė 2024-09-02 pateikė prašymą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad ji nedraudžia vyresniesiems vaikams gyventi kartu su ja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024-09-03 nutartimi ieškovo B. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir siekdamas apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų teises ir interesus į saugią gyvenamąją aplinką, eliminuoti iš vaikų gyvenamosios aplinkos bet kokio konflikto tikimybę, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įpareigojo atsakovę D. L. gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų R. L. ir L. L., uždraudžiant atsakovei lankytis ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini).
11. Teismas netenkino atsakovės prašymo laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes padarė išvadą, kad klausimo išsprendimui pakanka byloje pateiktų duomenų.
12. Teismas, ištyręs šalių byloje pateiktus procesinius dokumentus ir juose nurodytas aplinkybes, pripažino, jog tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiniai santykiai, jos tarpusavyje nebegali bendrauti civilizuotai, racionaliai spręsti bendro gyvenimo klausimų, juo labiau kartu gyventi vienoje gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovės santykiai yra konfliktiški ne tik su ieškovu, bet ir su nepilnamečiu vaiku R. L., prieš kurį atsakovė naudojo fizinį smurtą, ką patvirtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-02-27 nuosprendžio duomenys.
13. Preliminariai įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai jai grįžus prieš ieškovo valią gyventi su savo nepilnamečiu vaiku (T. L.) į šeimos gyvenamąją vietą, iš kurios atsakovė pati išėjo daugiau kaip prieš trejus metus, kelia realią grėsmę nepilnamečio vaiko R. L. bei ieškovo interesams. Teismas pažymėjo, kad šalims gyvenant kartu egzistuoja realus pavojus kilti naujiems konfliktams, psichologiniam bei fiziniam smurtui tiek tarp sutuoktinių, tiek tarp atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko R. L. Be to, atsakovė, neįleisdama ieškovo ir nepilnamečių vaikų į šeimos gyvenamąją vietą, grubiai pažeidė ieškovo ir savo nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė savo nepilnamečiams vaikais taip pat neteikia ir priteisto išlaikymo.
14. Teismas kaip deklaratyvius ir nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, kad šalių nepilnamečiai vaikai gali gyventi su ja, kad ji neturi kitos gyvenamosios vietos, nedirba ir negauna pajamų, nes augina kūdikį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nuo 2021 metų rugpjūčio turėjo kitą gyvenamąją vietą, sukūrė faktinius šeimos santykius su kitu vyru, turi kito nekilnojamojo turto. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, jei atsakovė neteko turėtos gyvenamosios vietos ar ji tapo nesaugi gyventi jai ir jos nepilnamečiui vaikui, ji turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų ir laikinos gyvenamosios vietos jai suteikimo. Teismas nurodė, jog faktas, kad ūkinis pastatas yra registruotas atsakovės nuosavybės teise, nesukuria atsakovei pranašumo ir pirmenybės teisės turtu naudotis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Be to, pastato priklausomybė nagrinėjamoje byloje yra ginčijama. Preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos, nes ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nebaigtu statyti namu adresu (duomenys neskelbtini) pagal 2020-12-01 sudarytą panaudos sutartį naudojasi panaudos gavėjas.
15. Remdamasis aptartais argumentais teismas padarė išvadą, kad sutuoktinių gyvenimas vienoje gyvenamojoje vietoje, kol nėra išspręstas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalinimo būdo, yra negalimas, nes atsakovė yra linkusi pažeisti bendro gyvenimo taisykles, smurtauti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, panaikinus baudžiamojoje byloje taikytą kardomąją priemonę, atsakovė nedelsdama atvyko į šeimos gyvenamąją vietą, galimai pakeitė durų spynas ir neįleido ieškovo su nepilnamečiais vaikais į namus, todėl tokiu elgesiu sukėlė ieškovui ir nepilnamečiams vaikams stresą, pagrįstą baimę dėl naujų konfliktų ir pasekmių, dėl to buvo kviečiami policijos pareigūnai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė D. L. (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti neteisėtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-03 nutartį; 2) priimti naujus įrodymus – penkias nuotraukas, rodančias ieškovo neištikimybę, amoralų bei visuomenės moralės normoms prieštaraujantį elgesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas, painioje ir sudėtingoje byloje spręsdamas motinos (atsakovės) su (duomenys neskelbtini) mėnesių kūdikiu iškeldinimo iš jos asmenine nuosavybe valdomos gyvenamosios vietos klausimą, nepagrįstai atmetė prašymą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarką, dėl ko priėmė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią, ydingą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neleidžia savo nepilnamečiams vaikams gyventi ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, kad ji USB laikmenoje pateikė video-audio įrašą, iš kurio matyti, jog būtent ieškovas jų nepilnametei dukrai L. L. neleidžia gyventi su ja, tačiau šio įrodymo teismas visiškai nevertino.
16.3. Skundžiamoje nutartyje teigdamas, kad ji vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybė, jog ji beveik du metus yra nedarbinga, nes buvo nėštumo atostogose, o dabar yra vaiko priežiūros atostogose. Be to, leido ieškovui su jų nepilnamečiais vaikais gyventi jai asmenine nuosavybes teise priklausančiame gyvenimui pritaikytame ūkiniame pastate.
16.4. Teismo išvada, kad ieškovui priklausantis nebaigtas statyti namas yra perduotas panaudos pagrindas, klaidinga, nes namas yra baigtas statyti, niekam neperduotas, todėl namu, kuriame yra registruota tiek ieškovo, tiek jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jis gali naudotis bet kada. Be to, ieškovas gali gyventi ir kitame ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) kaip ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji šiuo metu gyvena.
16.5. Apeliantė pripažįsta, kad ji buvo išsikrausčiusi iš šeimos namų, tačiau taip pasielgė dėl ieškovo neištikimybės, girtuokliavimo, amoralaus, moralės normoms prieštaraujančio elgesio.
Atsiliepimas
17. Ieškovas B. L. pateiktu atsiliepimu prašo: 1) atsakovės D. L. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
17.1. Atsakovės argumentai dėl būtinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis tokios pareigos teismui nenumato. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą gali nagrinėti žodinio proceso tvarka, jeigu mano, kad tai yra būtina. Ieškovo nuomone, šiuo atveju buvo pakankamai duomenų, kuriais remiantis teismas rašytinio proceso tvarka galėjo išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
17.2. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ji su kūdikiu neturi kur gyventi, nes greta ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra jo ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, yra ir kitas gyvenamas ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nusprendusi užimti būtent tą ūkinį pastatą, kuriame jis gyvena su nepilnamečiais vaikais, rodo ciniškumą bei norą kelti kuo daugiau konfliktų. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad būtent ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengti nepilnamečių vaikų kambariai, yra jų daiktai, vaikai prie šios gyvenamosios vietos yra prisirišę. Tuo tarpu atsakovė su savo nepilnamečiu vaiku (T. L.) tokio prieraišumo neturi.
Šalies argumentai
17.3. Ieškovas nurodo, kad atsakovė iš ūkinio pastato, kuriame jis gyvena su nepilnamečiais vaikais, išsikėlė tik 2024-09-11, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo sugyventinį (tą atsakovė pati patvirtino Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-8265-559/2024, 2024-09-25 teismo posėdžio metu).
17.4. Ieškovas pripažįsta, kad jis nuosavybes teise valdo ½ dalį gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, namas faktiškai yra parduotuvė (pirmajame aukšte yra įrengta parduotuvėje, o antrajame aukšte esančios patalpos nėra įrengtos, nėra šildymo, į šią patalpą galima patekti tik kopėčiomis). Taigi ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė tinkama ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.
17.5. Nurodė, kad nesutinka, jog prie būtų būtų prijungtos ieškovės su atskiruoju skundu pateiktos nuotraukos, neva įrodančios jo amoralų elgesį ir neištikimybę, nes nenurodyti argumentai, kodėl jos nebuvo pateiktos irmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis), be to, nuotraukos yra jautraus pobūdžio, galimai darytos daugiau prieš 10 metų, neaišku, ką tomis nuotraukomis siekia įrodyti atsakovė, tuo labiau, jog draugų susitikime, kur galėjo buvo padarytos nuotraukos, dalyvavo ir pati atsakovė.
Atsiliepimas
18. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. S. ir V. S. (toliau – ir tretieji asmenys) pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės D. L. atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-03 nutartį. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovės santykiai su nepilnamečiu vaiku R. L. yra konfliktiški, nes, nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ji ir buvo pripažinta kalta įvykdžiusi nusikalstamą veiką savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (BK 140 straipsnio 2 dalyje), tačiau šis įvykis atsitiko daugiau nei prieš 3 metus, atsakovė praleidžia nemažai laiko su dukra L. ir toks bendravimas dukrai žalos nedaro.
18.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui nuosavybes teise priklausančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) pagal 2020-12-01 sudarytą panaudos sutartį naudojasi panaudos gavėjas, nes iš Nekilnojamo turto išrašo duomenų matyti, jog ši panaudos sutartis yra nutraukta 2022-04-05, taigi ieškovas turi galimybę gyventi šiame gyvenamajame name.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
21. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-03 nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – penkias nuotraukas, atsakovės teigimu, rodančias ieškovo neištikimybę, amoralų bei visuomenės moralės normoms prieštaraujantį elgesį. Tretieji asmenys byloje pateikė Nekilnojamo turto registro centro išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), panaudos gavėjas pagal 2020-12-01 sudarytą panaudos sutartį nebesinaudoja, nes ši sutartis yra nutraukta 2022-04-05.
23. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais, pažymi, kad yra pagrindas atsisakyti priimti apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas nuotraukas, nes ji nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Be to, minėta, šios bylos apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl teikimos nuotraukos neturi sąsajumo su apeliacijoje įrodinėjamu dalyku. Spręsdamas tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neturi teisinio pagrindo vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra reikšmingos iš esmės sprendžiant šalių kilusį ginčą dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių taikymo.
25. Trečiųjų asmenų su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą Nekilnojamo turto registro išrašą apeliacinės instancijos teismas priima, nes šis įrodymas reikšmingas vertinant turinčias reikšmės klausimo išsprendimui aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, be to, viešųjų registrų duomenimis, įskaitant ir Nekilnojamojo turto registrą, teismas gali naudotis ir savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020-03-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
28. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (LAT 2021-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
29. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėdamas prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium.
30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (LAT 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovės įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų), nurodydamas, kad ši laikinoji apsaugos priemone yra būtina siekiant užtikrinti šalių vaikų interesus ir jų teisę augti saugioje aplinkoje, nes atsakovės elgesys yra netoleruotinas ir keliantis konfliktus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024-09-03 nutartimi šį ieškovo prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovę iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų (R. L. ir L. L.), uždraudžiant atsakovei lankytis ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyta laikinąją apsaugos priemone nesutinka.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo (ne) nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
32. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nepagrįstai nenagrinėjo žodinio proceso tvarka.
33. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas žodinio proceso tvarka vyksta bylą nagrinėjant iš esmės, o šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instacijos teismas sprendė tik tarpinį klausimą dėl aktualios situacijos laikino sureguliavimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriam CPK 147 straipsnio 1 dalis numato rašytinį procesą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą dėl netinkamai pritaikytų CPK normų. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad byloje buvo pakankamai duomenų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti rašytinio proceso tvarka.
Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo
34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to be pakankamo pagrindo jos atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors atsakovė ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos gyvenimas vienuose namuose kartu su ieškovu ir jų nepilnamečiais vaikais kenkia vaikų interesams (jų teisei gyventi saugioje aplinkoje), tai savaime nesudaro pagrindo minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pripažinti nepagrįsta ir / ar neteisėta, nes, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų.
36. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino USB laikmenoje pateikto video-audio įrašo, iš kurio matyti, jog ieškovas jų nepilnametei dukrai L. L. neleidžia gyventi su ja bei nepagrįstai pripažino, kad ji vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisiškai nereikšmingi, nes apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi pritaikė ieškovo prašytą laikinąją apsaugos priemonę atsakovės atžvilgiu ir įpareigojo ją gyventi skyrium nuo atsakovo ir dviejų šalių vaikų, o vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiami.
37. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad atsakovė siekė gyventi būtent tame ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, be nepilnametės šalių dukters L. L., gyvena ir ieškovas su nepilnamečiu sūnumi R. L., su kuriais pagal byloje buvusius duomenis atsakovės santykiai konfliktiški, ką įrodo 2024-06-27 įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-02-27 nuosprendis, kuriuo apeliantė pripažinta kalta ir nubausta atitinkama bausme už tai, kad sūnaus R. L. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Tokios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teismo išvadai, kad atsakovei gyvenant vienuose šeimos namuose tarp atsakovės ir ieškovo, tarp atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus R. L. labai tikėtinas įvairių stresinių situacijų, ginčų, konfliktų kilimas, o tai neabejotinai neatitiks šalių nepilnamečių vaikų interesų, pažeis jų teisę gyventi saugioje aplinkoje. Tokį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad po kardomosios priemonės panaikinimo atsakovė, grįžusi į šeimos namus beveik po 3 metų, pakeitė šių namų durų spynas, neįleido ieškovo su nepilnamečiais vaikais į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (antstolio M. P. 2024-09-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, toks atsakovės elgesys kelia nepilnamečiams vaikams stresą, pagrįstą baimę dėl naujų konfliktų ir pasekmių.
38. Atsakovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinąją apsaugos priemone argumentuoja ir tuo, kad ją teismas pritaikė neatsižvelgęs į tokias svarbias aplinkybes: ji su kūdikiu T. L. neturi kur gyventi; buvo iškeldinta iš jai nuosavybes teise priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur yra šeimos namai; ieškovas nuosavybes teise turi gyvenamąją namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame su vaikais yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gali jame gyventi.
39. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 38 nutarties punkte nurodytus atsakovės argumentus, sutinka, kad pritaikyta laikinąją apsaugos priemone atsakovei yra uždrausta lankytis ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovei. Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, faktas, kad ūkinis pastatas yra atsakovės nuosavybė, nesukuria jai pranašumo ir pirmenybės teisės šiuo turtu naudotis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, nes būtent šiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalių nepilnamečių vaikų R. ir L. nuolatinė gyvenamoji vieta, jame yra įrengti vaikų kambariai su vaikams skirtais namų apyvokos reikmenimis, asmeniniais daiktais, vaikai yra prisirišę prie jiems įprastos aplinkos ir gyvenamosios vietos.
40. Sutiktina, kad šioje byloje pritaikyta laikinąją apsaugos priemone yra ribojama atsakovės teisė naudotis jai priklausančiu pastatu, tačiau šis suvaržymas yra laikinas ir pateisinamas nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos tikslu siekiant užtikrinti jų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1389-454/2024, be klausimų, susijusių su šalių santuokos nutraukimu, yra nagrinėjamas ir ginčas, susijęs su pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, nes ieškovas siekia nuginčyti atsakovės nuosavybės teisę į pastatą.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad ji su mažamečiu vaiku neturi kur gyventi, nes bylos duomenys rodo, kad ji nuosavybės teise valdo kitą pastatą tuo pačiu adresu, kuris, kaip pati nurodo procesiniuose dokumentuose, taip pat tinkamas nuolatiniam gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-8265-559/2024 duomenis šiuo metu atsakovė su nepilnamečiu vaiku T. L. gyvena (duomenys neskelbtini) galimai pas savo partnerį.
42. Tuo tarpu tiek atsakovės atskirajame skunde, tiek trečiųjų asmenų atsiliepime nurodytus argumentus, kad atsakovas nuosavybes teise turi gyvenamąją namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis gali gyventi, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumui ir pagrįstumui. Nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties 28 punkte teisingai nustatęs, kad atsakovui nuosavybes teise priklausančiu namu pagal 2020-12-01 panaudos sutartį naudojosi panaudos gavėjas, neįvertino aplinkybės, jog panaudos sutartis 2022-04-05 nutraukta, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįstomis kitų pirmosios instancijos išvadų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo faktinių ir teisinių pagrindų buvimo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad atsakovui nuosavybes teise priklausantis namas būtų tinkamas nuolatinai gyventi jam ir nepilnamečiais vaikams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovui nuosavybes teise priklausančiame name yra įrengta parduotuvė, ką patvirtina Juridinių asmenų išrašo duomenys apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) (šiuo metu likviduojamas dėl bankroto), kurio vykdoma veikla buvo susijusi prekyba maisto produktais). Tuo tarpu 2021-08-30 Šeimos tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti vaikų kambariai, yra sudarytos visos būtinos ir reikalingos buities sąlygos, užtikrinančios tinkamų aplinką vaikams. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė tinkama jo ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.
43. Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, siekiant apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų teises ir interesus į saugią gyvenamąją aplinką, eliminuoti iš vaikų gyvenamosios aplinkos bet kokio konflikto tikimybę, turi būti taikoma ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atsakovei gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų, uždraudžiant atsakovei lankytis ieškovo ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (LAT 2019-06-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje yra nesprendžiamas, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-03 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.