Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Alternatyviai:

3.1. Atsakovė J. M. su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotoliniu būdu, naudojantis telefonu arba interneto telefonijos tinklu ir/ar kompiuterine programa - Skype, Vibert, Messenger ir/ar kitomis priemonėmis, kurios leidžia skambinti ir transliuoti vaizdą, atsižvelgiant į vaikų poreikius, jų poilsio ir laisvalaikio režimą. J. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis laikas negali būti vėlesnis nei 21 val. Lietuvos laiku.

3.2. Atsakovė J. M. turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, juos pasiimdama penktadienį iš jų gyvenamosios vietos ar (ugdymo) mokymo įstaigos, pasibaigus pamokoms/užsiėmimams ugdymo įstaigoje, ir bendrauja su jais savo nuožiūra pasirinktoje vietoje ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val., jei to nori vaikai. J. M. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti vaikų tėvą S. J. apie planuojamą atvykimą ir vaikų pasiėmimą.

3.3. Atsakovė J. M. bendrauja su vaikais per visą porinių rudens atostogų laikotarpį (nuo pirmos iki paskutinės rudens atostogų dienos), pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos grąžindama juos į gyvenamąją vietą iki 19 val., jei to nori vaikai.

3.4. Atsakovė J. M. bendrauja su vaikais per visą neporinių metų žiemos atostogų laikotarpį (nuo pirmos iki paskutinės žiemos atostogų dienos), įskaitant Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir porinių metų Naujuosius metus (gruodžio 31 d.), pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama juos į gyvenamąją vietą iki 19 val., jei to nori vaikai.

3.5. Atsakovė J. M. bendrauja su vaikais per visą porinių metų pavasario atostogų laikotarpį (nuo pirmos iki paskutinės pavasario atostogų dienos), įskaitant katalikų Šv. Velykas, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama juos į gyvenamąją vietą iki 19 val., jei to nori vaikai.

3.6. Atsakovė J. M. bendrauja su vaikais kiekvienų metų kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimdama vaikus vieną kartą per vasarą nepertraukiamam trisdešimties dienų laikotarpiui, pasiimdama vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžindama juos į gyvenamąją vietą, jei to nori vaikai. Apie numatomą atostogauti laiką ir vaikų paėmimą ir grąžinimą J. M. informuoja vaikų tėvą S. J. elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

3.7. Atsakovė J. M., įsipareigoja elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti S. J. apie nepilnamečių vaikų išvežimą kelionėms, atostogų tikslais iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.). Tokius pat duomenis išvykstant į užsienį atsakovei pateikia ir S. J..

3.8. Šalys susitaria nedaryti kliūčių ir išduoti viena kitai visus sutikimus, leidimus, kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kai teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

3.9. Pasikeitus vaikų, ieškovo ar atsakovės gyvenamajai vietai, ar kitiems ieškovo, atsakovės kontaktiniams duomenims, šalys viena kitą privalo informuoti apie tokius pasikeitimus.

3.10. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotasis tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų elektroninėmis ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarko pasikeitimus (teismo posėdyje žodžiu reikalavimas buvo patikslintas, kad reikia nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bendravimas su atsakove vyktų vieną savaitgalį per mėnesį);

4. Priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos atstovas pateikė išvadą, jog tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, neginčijamai pagrindžiančius, jog esanti aplinka (gyvenimas su mama (atsakove) ) vaikams tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatant su kitu iš tėvų. Ieškovas tinkamai vykdo tėvo pareigas, duomenų apie netinkamą tėvo valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu byloje nėra. Ieškovas yra sudaręs tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Ieškovo pateiktų įrodymų visiškai pakanka, kad galima būtų daryti išvadą apie tai, jog jis tinkamai rūpinasi vaikais, jų teisėmis ir teisėtais interesais, užtikrina jų teisę į jų poreikius atitinkantį būstą, mokslą. Aplinkybės, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš esmės pasikeitė, atsakovės gyvenamoji vieta netapo nesaugia ar kitaip pažeidžiančia vaikų interesus. Ne kartą išklausyta abiejų vaikų nuomonė ir vaikai nurodė, jog labiau nei mamos, jie pasiilgo buvusios gyvenamosios vietos aplinkos, tačiau nurodo, jog gyventi su tėčiu yra geriau. Tokį norą gyventi su tėčiu vaikai išreiškė ne kartą. Mano, atsižvelgiant į jų amžių, jie norą gali išreikšti, argumentuoti, išdėstyti priežastis, dėl ko toks noras susiformavo. Ieškovas tinkamai vykdo tėvo pareigas, tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų poreikius. Bylos duomenimis, atsakovė šaukia, daro psichologinį spaudimą vaikams. Vaikai pakeitė mokyklą ir dabar mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Atkreipia dėmesį, jog leidinyje „Reitingai“ pagal ketvirtokų ir aštuntokų akademinius pasiekimus (duomenys neskelbtini) progimnazija užima (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, o P. mokyklos, kurią lankė gyvendami su atsakove, šiame reitinge nėra. Mano, jog vaikams pakeitus mokyklą į aukštesnį reitingą turinčią, jų rezultatai galėjo suprastėti dėl šių objektyvių priežasčių, kadangi jie turėjo priprasti prie mokymo metodų, mokytojų ir pan. Atsakovė nebando surasti priežasčių dėl vaikų noro keisti gyvenamąją vietą, nėra linkusi ieškoti savo kaltės, keisti požiūrio į problemą. Skyriaus vertinimu, ieškovo gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu S. J. (ieškovu) atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Tik asmuo (šiuo atveju tėvas), nuolat gyvenantis su vaikais bei juos auginantis, kiekvieną dieną tenkinant kasdienius vaikų poreikius, geriausiai žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Todėl skyrius nurodo, jog neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais dėl vaikų poreikių apimties. Atsižvelgiant į įstatymų nuostatas, teismų praktiką, nepilnamečiams vaikams P. ir M. J. prašomas priteisti išlaikymas (po 265 Eur) atitinka vaikų poreikius ir teisėtus interesus. Abu vaikai nurodė, kad kurį laiką norėtų bendrauti su mama vieną savaitgalį per mėnesį, vėliau - du savaitgalius. Nurodo, jog iš byloje esančių duomenų, skyriaus turimų duomenų, vaikų nuomonės išklausymo, matyti, kad vaikai reiškia norą su mama matytis periodiškai, tačiau ne nuolat gyventi, tad, nors atsakovė ir demonstruoja siekį visapusiškai rūpintis vaikais, tačiau atsakovė tiesioginio bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais metu šaukia ant vaikų, daro jiems psichologinį spaudimą, verčia jaustis kaltais, nepaiso vaikų interesų, t. y. atlieka veiksmus, kurie yra žalingi ar priešingi nepilnamečių vaikų interesams, jų psichinei sveikatai. Atsakovė nurodo, jog jai nesudaromos galimybės bendrauti su vaikais. Skyriaus nuomone, kai tėvai nori bendrauti su vaikais – jie ieško galimybių, kai nenori bendrauti – ieško priežasčių. Apie kliūtis atsakovei bendrauti su vaikais skyrius duomenų neturi. Jo vertinimu, ieškovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos antrasis variantas, kuriame detaliai, aiškiai ir suprantamai aprašyta bendravimo tvarka, labiau atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Būtent tokios tvarkos nustatymas palengvintų šalių bendravimą ir bendradarbiavimą užtikrinant sklandų bendravimo tvarkos įgyvendinimą. Skyrius taip pat atkreipia dėmesį į vaikų nuomonės išklausymo metu vaikų išsakytus pageidavimus nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikų bendravimas su atsakove vyktų vieną savaitgalį per mėnesį. Toks laikotarpis galėtų būti apie 6 mėnesius.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas S. J. ir atsakovė J. M. yra nepilnamečių vaikų P. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka. Tarp šalių kilo ginčas dėl visų pareikštų reikalavimų.

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio. (duomenys neskelbtini) teismas, įvertinęs pateiktus duomenis prie prašymo, pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus informaciją apie abu tėvus, vaikų amžių, jų norą gyventi ramioje, saugioje aplinkoje, taip užtikrinant psichologinį vaikų stabilumą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinąją vaikų P. J. ir M. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo nustatė su ieškovu S. J.. Nutartis įsiteisėjusi.

Ieškovas per nustatytą terminą pateikė ieškinį ir prašo pakeisti nepilnamečių vaikų P. J. ir M. J. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su juo, pakeičiant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas nurodo, kad keitimo pagrindas yra vaikų noras, netinkamas atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu, nes vaikai, gyvendami su atsakove, nesijautė psichologiškai saugūs, nebuvo paisoma vaikų nuomonių, interesų.

Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, nurodo, jog nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą, kadangi jų gimtojoje P. ji užtikrino vaikams saugią aplinką, jų geriausius interesus, gyvenant su ja nebuvo jokių vaikų elgesio, mokymosi problemų, vaikai turėjo pas ją viską, tik neįvertino, ką turėjo, tai yra ieškovo ,,nupirktas planas“, norint iš jos atimti vaikus, kurie iš jos pagrobti.

Įstatymas numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, tokį klausimą sprendžia teismas (CK 3.169 str. 2 d.).

CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, jei jis neprieštarauja vaiko interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras, jo poreikių patenkinimą, interesų užtikrinimą.

Įstatymas reglamentuoja, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, nes, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 str. 4 d.). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (LAT nutartis Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.).

Aplinkybių pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kuris kasacinio teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiamas, tačiau išaiškinta, kad tai galėtų būti: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (LAT nutartis Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT nutartis Nr. 3K-3-24/2010 ir kt.).

Kadangi tarp šalių kilo ginčas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, buvo nuspręsta pasitelkti psichologės pagalbą, siekiant išsiaiškinti vaikų ryšį su tėvais, norą ir motyvus gyventi su tėvu ar su motina, jų nuomonę apie tėvus, ir/ar kas tokią nuomonę formuoja. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose (duomenys neskelbtini) buvo priimta nutartis, kurioje teismo specialistei psichologei buvo pavesta organizuoti pokalbį su vaikais, atsakyti į pateiktus klausimus ir pateikti išvadą.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo psichologė išvadoje nurodo, jog individualaus pokalbio metu bendravo su P. J.. Joje nurodo, kad ,,Į susitikimą atvyksta lydimas tėčio. Skuba, nes ruošiasi bėgti į olimpiadą. Apranga tvarkinga, atitinka sezoniškumą. Pokalbio pradžioje jaučiamas nerimastingumas, ilgainiui P. atsipalaiduoja, tampa spontaniškesnis, laisvesnis. Nuotaika vidutinė. Gana geri refleksijos įgūdžiai. Paauglys geba įvardinti išgyvenamas emocijas, jas susieti su gyvenimo įvykiais, savo patirtimi. Palaiko akių kontaktą, atsako į klausimus pagal prasmę, detaliai. Mąstymas abstraktus, geba suprasti perkeltinę prasmę, sudėtingesnės struktūros sakinius, klausimus. Pokalbio pradžioje pasakoja apie save, nurodo, jog atvyko papasakoti kaip šiuo metu gyvena „Mano vardas P. Žinau, dėl ko esu pakviestas. Čia dėl to, kur norėčiau gyventi.“; „Dabar su tėčiu, prieš tai su mama P. buvau. Buvo nemalonu, šaukdavo [kalba apie mamą], dar visokių dalykų. Kartais net ir namo grįžti būdavo nesmagu. Šaukdavo dėl visokių dalykų, ypač, kai būdavo teismai.“; „Dabar kai paskambino, apšaukė ir sakė, kad mes sugriovėm šeimą su broliu. Būdavo nemalonu gyventi.“; „Dabar santykis su mama nekoks, nemalonu bendrauti su ja. Paskambina ir kažko kelis sakinius paklausia, ir tiesiog apšaukinėja. Sako, kad jūs mane žlugdote, jūs kankinate, ar aš bloga. Kaltina mus dėl visko.“; „Šiaip ilgai ten buvo nemalonu grįžti namo iš mokyklos, šaukdavo dažnai ką nors. Tiesiog nemalonu darėsi ilgainiui. Nuvažiuodavau pas tėtį, džiaugdavosi jis, nešaukdavo, domėdavosi. Domėdavosi ir paskambinęs, gali jam išsipasakoti. Tada persikraustėm su tėčiu gyventi.“; „Labiau ne mamos ilgiuosi, bet tos aplinkos, kur užaugau, draugų, nes ten pažįstama viskas. Mamos labai nesiilgiu. Man tiesiog nemalonu būti su ja.“; „Su tėčiu daug laisviau viskas, pvz., kai gauni blogą pažymį mama apšaukdavo, o tėtis klausia, ko nesupratai, labiau paaiškina, laisviau yra, nereikia galvoti, ką pasakyti, kad supyks.“; „Mama vadindavo tėtį despotu. Nesmagu būdavo. Ir visada sakydavo, kad tėčio mama buvo labai bloga. Prieš kelis metus ji mirė.“; „Su tėčiu dabar daug geriau, laisviau gyventi, tiesiog gerai.“; „Nors ir pasiilgstu draugų P., bet noriu gyventi su tėčiu, esu pasirinkęs ir gimnaziją, kur noriu eiti.“; „Sakė [kalba apie tėtį] turiu ateiti į teismą ir pasakyti savo nuomonę. Daugiau nieko jisai nesakė. Tėtis labai daug nekalba.“; „Dabar man nelabai malonu susitikti su mama. Jei į P. nuvažiuoju, norėčiau būti be nakvynės, nesmagu tiesiog būti su ja.“; „Kai mama skambina, tėtis nesako nieko. Jis nieko nesako, kad nešnekėti. Aš kartais būnu išėjęs, tiesiog pats nenoriu labiau. Kai ji pradeda šaukti, padedu telefoną, pasakau, kad pamokas einu ruošti, sugalvoju visokių priežasčių, kad su ja nutraukčiau pokalbį, nes nebegaliu.“; „Norėčiau, kad ateityje būtume be nakvynės pas ją. Nenoriu pas ją nakvoti, noriu kartą į mėnesį nuvažiuoti ar net rečiau. Ar net kas du mėnesius.“; „Santykis manau būtų geresnis, jei ji [mama] viskuo nekaltintų, ji galvoja, kad viskas turi būti pagal jos nuomonę, ji visada teisinga. Labai daug metų tai tęsiasi, jau keistis... nelabai tikisi, kad ji kardinaliai keisis.“).

Psichologė nurodo, jog iš pokalbio su vaikinu matyti, kad šiuo metu P. solidarizuojasi su tėčio figūra, jo aplinka. Tėčio namuose paauglys jaučiasi saugus, suprastas. Matyti, kad juos sieja glaudus ryšys. Nurodo, jog išgyvena didelę įtampą pokalbių, susitikimų su mama metu, vengia bendravimo, laiko kartu. Susidaro įspūdis, kad pagrindinis vaikino lūkestis būti išgirstam, suprastam. Šiuo metu svarbu tampa domėjimasis jo kasdienybe, jausmais, pasiekimais, išgyvenamomis nesėkmėmis. Matyti, jog vaikas jaučia stiprų pyktį ir nusivylimą, kai kontakto su mama metu kalbama apie prastus santykius su tėčiu, jo mama, teisminius aspektus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad stengiantis užmegzti, palaikyti glaudų ryšį su atžala, mamai pravartu kalbėtis apie paaugliui aktualius dalykus: domėtis jo kasdienybe, ne tik pasiekimais ar pažymiais, tačiau sunkumais, stengtis empatiškai juos priimti. Bandant užmegzti glaudesnį tarpusavio ryšį, svarbu tampa kokybiškas laikas kartu, bendraujant ne apie savo asmenines nuoskaudas, susijusias su tėčiu, jo motina, teisminius procesus, tačiau gilinantis į atžalos interesus, skiriant nepertraukiamo laiko buvimui kartu, domėjimuisi savo atžala. Šiuo metu vaikinas atstumia mamą, jaučia stiprų pyktį jai. Susitikimų, bendravimo su mama metu, išgyvena kaltės jausmą. Tai itin pastiprina mamos pozicija dėl vaikų atsakomybės už jos šiuo metu patiriamus emocinius sunkumus, nutrūkusius santykius su vaikų tėvu. Akcentuojama, kad esminis vaikų interesas - turėti abu tarpusavyje bendradarbiauti, bendrauti galinčius tėvus, gebančius suprasti, atliepti vaikų emocinius, fizinius poreikius. Šiuo atveju, P. solidarizuojantis su tėčiu, jo aplinka, svarbu atkurti mamos ryšį su paaugliu sūnumi. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu mamai sunkiai sekasi palaikyti kontaktą su sūnumi. Stengiantis suprasti savo emocinius poreikius, išgyvenamus sunkumus, asmenines patirtis, rekomenduojama lankyti pozityvios tėvystės grupę, įvarius mokymus tėvystės, bendravimo su paaugliais tematika, asmeninę terapiją. Tikėtina, kad tuo būdu, įvairiapusiškai bandant suprasti savo poreikius, sunkumus, būtų lengviau atliepti vaiko (-ų) interesus, geriau suvokiant paauglystės amžiaus ypatumus bei savo kaip mamos rolę šiame laikotarpyje.

Individualaus pokalbio metu psichologė taip pat bendravo su M. J.. Savo išvadoje nurodo, jog jis nedrąsiai užeina į kabinetą. Išvaizda tvarkinga, rūbai atitinka sezoniškumą. Pokalbio metu įsitempęs, nerimastingas, itin jautrus. Nuotaika pažeminta, emocijos labilios, sunkiau reflektuoja jausmus. Bendraudamas vengia akių kontakto, dažnai nuleidžia akis. Mąstymas konkretus, suvokia klausimus, atsakinėja lakoniškai, tyliai. „Esu pakviestas, kad teisėjai būtų lengviau nuspręsti, pas ką turiu gyventi. Šiuo metu gyvenu Š., pas tėtį. Prieš tai gyvenau P., su mama.“; „Ji tiesiog šaukia, nemaloniai kalba su manimi ir broliu. Jai nepatinka, kad žaidžiu su telefonu ir kompiuteriu, kaip gaunu prastesnį pažymį, pastoviai šaukia.“; „Išeiti gyventi pas tėtį, sugalvojo brolis.“; „Paskambinu mamai, ji spaudžia, kad grįžti atgal, tiesiog... daro spaudimą. Sako grįžti atgal, kur užaugai, čia tavo namai yra.“; „Ateityje įsivaizduoju gyvenantį save čia, Š.. Tiesiog didesnis miestas, parduotuvių daugiau, darbą galima lengviau susirasti.“; „Su tėčiu sutariu gerai. Einam pasivaikščioti. Tėtis nešaukia, padeda labiau, ypač, kai gauni blogą pažymį, padeda, kai kažko nesupranti.“; „Yra taisyklės pas jį, kad susitvarkyti stalą, kambarį.“; „Tėtis nekalba apie mamą. Mamai atrodo, kad tėtis mus pagrobė. Mes patys nusprendėme pasilikti pas jį. Ir tiesiog po vasaros atostogų negrįžom. Dabar nelabai vyksta susitikimai, nes jinai [kalba apie mamą] tiesiog labai nori, kad mes pasiliktume su ja.“; „Aš nematau, kai ji skambina, esu išsijungęs garsą, dažniausiai perskambinu. Klausia ji, kaip sekasi, sako, kad grįžčiau atgal.“; „Norėtųsi kartais susitikti, bet be nakvynės, nes nelabai norisi ten būti ilgesnį laiką. Tiesiog prašys pastoviai grįžti, pasilikti su ja.“; „Tėtis sako, kaip norit taip ir bendraukit su mama. Sako, kad pasveikintume, jei būna proga.“; „Norėtųsi, kad balso nekeltų taip dažnai, bendrautų normaliau.“; „Kalbant apie mamą, man kyla nuobodulys, ji kalba nuobodžiai. Ji ilgai šneka ir tą patį, nelabai įdomiai.“; „Norėčiau pas mamą nuvažiuoti kas mėnesį ar per atostogas kada.“).

Psichologė nurodo, jog iš pokalbio su M. matyti, kad šiuo metu jis solidarizuojasi su tėčio aplinka, turi tvirtą ryšį su broliu. Susidaro įspūdis, jog paauglys išgyvena įtampą dėl bendravimo su mama, jaučiasi jos spaudžiamas dėl gyvenimo kartu. Galima kelti prielaidą, jog išgyvenamas mamos bejėgiškumas dėl pasikeitusios vaikų gyvenamosios vietos, turi įtakos jos išsakomiems lūkesčiams, nuoskaudoms, tačiau užgožia bendravimą su vaiku. Tikėtina, kad nebelieka sutelktumo į „čia ir dabar“ momentą. Tuo metu vaikas ima vengti bendravimo, jame jaučiasi nejaukiai. Moteris kalba daug, aktyviai primena vaikui apie tai, kaip ji jaučiasi gyvendama viena, neigiamai kalba apie tėtį, „netinkamą“ miestą ir aplinką vaikams, be jų sutikimo inicijuoja artimą fizinį kontaktą. Tikėtina, kad sūnaus nuomonė mamos atžvilgiu, laiko leidimo kartu su ja, būtų palankesnė, jeigu mama susitelktų į veiklą ar pokalbį M. aktualiomis temomis duotuoju momentu, nenukryptų į kitus kontekstus (turinio ir laiko prasme). Akcentuojama, kad tiek mama, tiek tėtis turi įtakos tam, kaip jausis jųdviejų vaikai, kokį požiūrį formuos kito iš tėvų atžvilgiu. Rekomenduojama vengti negatyvios informacijos, buvusios santykių patirties apie vienas apie kitą skleidimui, ypatingai sūnų akivaizdoje. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti įtakos vaiko (-ų) adaptacijai, skatinti formuoti kategoriškiems aplinkos, joje esančių žmonių vertinimams, santykių kūrimo sunkumų atsiradimui ateityje.

Kadangi P. J. yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, todėl teismas pranešė jam apie prasidėjusį procesą (CPK 38, 380 str.). Į bylą pateikta nepilnamečio P. J. 2024-11-27 išsakyta nuomonė, kurioje jis nurodo, jog yra susipažinęs su teismo procesiniais dokumentais, ir kad nori gyventi su tėčiu (ieškovu).

Iš psichologės pateiktos išvados matyti, jog patys vaikai nurodo priežastis, dėl ko jie pasirinko gyventi su tėvu. Būtent atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu sukūrė aplinkybes, lėmusias vaikų apsisprendimą išvykti pas tėvą, pas motiną nebegrįžti. Tai patvirtina ir psichologės išvadoje atkreiptas motinos dėmesys, jog stengiantis užmegzti, palaikyti glaudų ryšį su atžala, mamai pravartu kalbėtis apie paaugliui aktualius dalykus: domėtis jo kasdienybe, ne tik pasiekimais ar pažymiais, tačiau sunkumais, stengtis empatiškai juos priimti. Bandant užmegzti glaudesnį tarpusavio ryšį, svarbu tampa kokybiškas laikas kartu, bendraujant ne apie savo asmenines nuoskaudas, susijusias su tėčiu, jo motina, teisminius procesus, tačiau gilinantis į atžalos interesus, skiriant nepertraukiamo laiko buvimui kartu, domėjimuisi savo atžala. Be to, tam, kad situacija pasikeistų mamai rekomenduojama lankyti pozityvios tėvystės grupę, įvarius mokymus tėvystės, bendravimo su paaugliais tematika, asmeninę terapiją. Byloje esantys įrodymai leidžia teismui spręsti, jog vaikų apsisprendimą dėl jų gyvenamosios vietos lėmė netinkamas atsakovės elgesys jų atžvilgiu (CPK 178, 185 str.).

Tai, kad dėl atsakovės netinkamo elgesio su vaikais jie pasirinko gyvenimą su tėvu, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-04-29 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2024-04-22 į (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių atvykęs asmuo informavo, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena moteris su dviem paaugliais vaikais. Iš buto labai dažnai sklinda triukšmas, visoje laiptinėje girdisi nevaldomas moters šaukimas, cypimas, klykimas. Laiptinėje gyvenantys kaimynai nerimauja dėl moters elgesio ir sveikatos būklės, ar vaikais yra tinkamai rūpinamasi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-06-11 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2024-06-05 (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas S. J. prašymas, kuriame jis prašė įvertinti situaciją ir patikrinti vaikų gyvenimo sąlygas, nes galimai nėra tenkinami vaikų poreikiai. Jo žiniomis, vienas vaikas ((duomenys neskelbtini) m.) lig šiol miega su mama vienoje lovoje, o kitas miega ant miegojimui netinkamo baldo, kuris yra visiškai susidėvėjęs ir gulint nugarą spaudžia baldo konstrukcijos. Kaimynai man minėjo, kad bute dažnai šaukiama ir vaikai galimai patiria psichologinį smurtą. Jam atvykus pasiimti vaikų, J. M. dažnai bendrauja tik pakeltu tonu ir visi konfliktai vyksta vaikų akivaizdoje. Prie vaikų būna kaltinimai nebūtais dalykais, nes mama buvo kažką susapnavusi ar gavusi informacijos iš „aukštesnių jėgų“, kyla pagrįstų įtarimų dėl vaikų mamos psichinės sveikatos. Dėl mamos įsitikinimų vaikai yra visiškai neskiepijami net būtiniausiais skiepais, ką liudija ir e. sveikatos duomenys. Nurodyta jog skyriaus atstovai 2024-06-05 bendravo su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais. Jie papasakojo, kad „iš (duomenys neskelbtini) buto girdisi moters klyksmai, riksmai, kartais net neįmanoma suprast žodžių. Tiesa, pastaruoju metu jau tyliau. Anksčiau, kai grįždavo vaikai iš tėvo, tai tame bute „visokių žodelių girdėdavosi“. Gyventojai pasakoja, kad girdi, kaip moteris aiškina, kad tėvas privalo išlaikyt, sutvarkyt, kad prašytų tėvo pinigų. Bute gyvena du berniukai, kurie atrodo išblyškę, su niekuo nebendrauja, pas juos niekas neateina, su kaimynais nesisveikina, eina galvas nuleidę. Jeigu jie kur nors išeina, tai tik su motina. Didžiausi konfliktai namuose būna, kai atvažiuoja vaikų tėvas pasiimt vaikų. Tėvo balso nesigirdi, bet moteris girdisi. Gyventojai sako, kad jiems gaila vaikų“.

Iš teismui teikiamų skyriaus vaikų nuomonės išklausymo aktų 2024-07-23 Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiek P. J., tiek M. J. išsakė savo norą gyventi kartu su tėvu, savo norą motyvuoja tuo, kad pas atsakovę grįžti nenori dėl patiriamos įtampos ir nuolatinio mamos (atsakovės) šaukimo, terorizavimo. Vaikai prašė, kada mama (atsakovė) nesužinotų, jog jie atvyko į skyrių pasikalbėti dėl situacijos šeimoje.

Institucijos atstovas pateikė išvadą, jog tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, neginčijamai pagrindžiančius, jog aplinka - gyvenimas su mama (atsakove) ) vaikams tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatant su kitu iš tėvų. Ieškovas tinkamai vykdo tėvo pareigas, duomenų apie netinkamą tėvo valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu byloje nėra. Ieškovas yra sudaręs tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Ieškovo pateiktų įrodymų visiškai pakanka, kad galima būtų daryti išvadą apie tai, jog jis tinkamai rūpinasi vaikais, jų teisėmis ir teisėtais interesais, užtikrina jų teisę į jų poreikius atitinkantį būstą, mokslą. Aplinkybės, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš esmės pasikeitė, atsakovės gyvenamoji vieta netapo nesaugia ar kitaip pažeidžiančia vaikų interesus. Ne kartą išklausyta abiejų vaikų nuomonė ir vaikai nurodė, jog labiau nei mamos, jie pasiilgo buvusios gyvenamosios vietos aplinkos, tačiau nurodo, jog gyventi su tėčiu yra geriau. Tokį norą gyventi su tėčiu vaikai išreiškė ne kartą. Pagal jų amžių norą gali išreikšti, argumentuoti, išdėstyti priežastis, dėl ko toks noras susiformavo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė šaukia, daro psichologinį spaudimą vaikams. Vaikai pakeitė mokyklą ir dabar mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Atkreipia dėmesį, jog leidinyje „Reitingai“ pagal ketvirtokų ir aštuntokų akademinius pasiekimus (duomenys neskelbtini) progimnazija užima (duomenys neskelbtini) vietą Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurią vaikai lankė gyvendami su atsakove, šiame reitinge nėra. Mano, jog vaikams pakeitus mokyklą į aukštesnį reitingą turinčią, jų rezultatai galėjo suprastėti dėl objektyvių priežasčių, kadangi jie turėjo priprasti prie mokymo metodų, mokytojų ir pan. Atsakovė nebando surasti priežasčių dėl vaikų noro keisti gyvenamąją vietą, nėra linkusi ieškoti savo kaltės, keisti požiūrio į problemą. Nurodo, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu S. J. (ieškovu) atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, ieškinys pagrįstas.

4. Atsakovė J. M. bendrauja su vaikais per visą porinių metų rudens atostogų laikotarpį (nuo pirmos iki paskutinės rudens atostogų dienos), pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos grąžindama juos į gyvenamąją vietą iki 19 val., jei tai neprieštarauja vaikų interesams ir jei nesutariama dėl pačių vaikų nuvykimo ir grįžimo.

5. Atsakovė J. M. bendrauja su vaikais per visą neporinių metų žiemos atostogų laikotarpį (nuo pirmos iki paskutinės žiemos atostogų dienos), įskaitant Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir porinių metų Naujuosius metus (gruodžio 31 d.), pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama juos į gyvenamąją vietą iki 19 val., jei tai neprieštarauja vaikų interesams ir jei nesutariama dėl pačių vaikų nuvykimo ir grįžimo.

6. Atsakovė J. M. bendrauja su vaikais per visą porinių metų pavasario atostogų laikotarpį (nuo pirmos iki paskutinės pavasario atostogų dienos), įskaitant katalikų Šv. Velykas, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama juos į gyvenamąją vietą iki 19 val., jei tai neprieštarauja vaikų interesams ir jei nesutariama dėl pačių vaikų nuvykimo ir grįžimo.

7. Atsakovė J. M. bendrauja su vaikais kiekvienų metų kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimdama vaikus vieną kartą per vasarą nepertraukiamam trisdešimties dienų laikotarpiui, pasiimdama vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžindama juos į gyvenamąją vietą jei tai neprieštarauja vaikų interesams ir jei nesutariama dėl pačių vaikų nuvykimo ir grįžimo. Apie numatomą atostogauti laiką ir vaikų paėmimą ir grąžinimą J. M. informuoja vaikų tėvą S. J. elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Vaikams pageidaujant, vasaros atostogų trukmė (pailgėti ar sutrumpėti) vaikams ir tėvams sutarus, gali keistis.

8. Tėvai įsipareigoja elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų išvežimą kelionėms, atostogų tikslais iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.).

9. Šalys susitaria nedaryti kliūčių ir išduoti viena kitai visus sutikimus, leidimus, kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kai teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

11. Vaikams susirgus, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (tėvų liga, kt. labai svarbios priežastys), dėl kurių bendravimas su vaikais tampa negalimu, tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda.

12. Abu tėvai bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdami į aplinkybes, vaikų norą ir/ar poreikius, savo galimybes, bet neturi piktnaudžiauti tėvų valdžia.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaikams išlaikyti po 265 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovė nesutinka ir prašo nepriteisti mokėti išlaikymo, nes ji neturi iš ko mokėti, jos pajamos minimalios, o ieškovo turtinė padėtis geresnė.

Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, atsakovė nurodo, jog jos pajamos per mėnesį yra apie 800 Eur, atskaičius mokesčius. Atsakovė prašo nepriteisti išlaikymo vaikams, ji neseniai pradėjo dirbti, turto neturi, gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, o galėtų teikti išlaikymą pagal savo galimybes. Patvirtino, jog buto mokesčius, kuriame ji gyvena, moka ieškovas, nes jam tas butas ir priklauso nuosavybės teise.

Ieškovo turtinė padėtis geresnė, jis gauna didesnes pajamas, turi transporto priemonę, nuosavybės teise valdo kelis nekilnojamojo turto objektus, bet šiuo metu vienas išlaiko vaikus, moka mokesčius. Ieškovo geresnė turtinė padėtis nereiškia, jog atsakovė neturi teikti vaikams išlaikymo, nes pareiga išlaikyti vaikus yra abiem tėvams. Neteikiant išlaikymo, galimas priverstinis išieškojimas per antstolius (CK 3.192 str., CPK 178, 185 str.)