Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis Kauno suaugusių mokymo centro 11 klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų:

jis, 2013 m. balandžio 25 d., apie 12 val. 35 min., kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį, tai yra dvylikto maršruto autobuse su kuprine atsiremdamas ir spausdamas nukentėjusįjį Ž. N., autobusui sustojus, tik išlipęs iš autobuso autobusų sustojime Skuodo g. ties 41 namu, Kaune, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam Ž. N. į veidą, tuo padarydamas šiam dalinį viršutinio dešinio pirmo bei pilną viršutinio kairio pirmo dantų išnirimą, pogleivio kraujosrūvą viršutinių dantų dantenose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, jis įlipo į dvylikto numerio autobusą. Kadangi prie nukentėjusiojo buvo laisva vieta jis nukentėjusiajam patraukus kuprinę, prie jo atsisėdo. Autobuse jie apsižodžiavo dėl kuprinės. Kai jie išlipo paskutinėje autobusų stotelėje, esančioje Skuodo gatvėje, jis priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkęs šiam vieną kartą į veido sritį- nuėjo. Nuo smūgio pats susižalojo ranką. Dėl ko taip pasielgė nežino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis Ž. N. parodė, kad 2013 m. balandžio 25 d., po pamokų jis važiavo namo su dvyliktu autobusu. Breslaujos stotelėje į autobusą įlipo kaltinamasis su draugu. Šio draugas atsisėdo už jo, o G. S. priėjęs prie jo pasakė, kad jis patrauktų kuprinę. Jis pasiėmęs kuprinę užsidėjo ją ant savo kojų. Kaltinamasis taip pat sėdosi su kuprine ir jį prispaudė. Jie sėdėdami apsistumdė ir apsižodžiavo. G. S. jam pagrasino, kad „kai išeisi gausi į galvą“. Kaltinamasis pirmasis išlipo iš autobuso, priėjo jam iš nugaros, truktelėjo už kuprinės, kad ateitų. Jis numušė kaltinamojo ranką, kad galėtų eiti toliau ir tuomet gavo iš nugaros tiesiai į burną smūgį, išgirdo, kad iškrito dantis, pradėjo tekėti labai daug kraujo. Pasiėmęs išmuštą dantį, jis iš karto nubėgo į ligoninę.

Liudytojas T. A. parodė, kad įvykio dieną jis važiavo su G. S. iš mokyklos autobusu. Jis sėdėjo vienoje vietoje, o G. S. atsisėdo šalia nukentėjusiojo. Jie dėl kuprinės apsižodžiavo. Kai jie išlipo iš autobuso, gatvėje G. S. pasakė nukentėjusiajam „tai einam čia, pakalbėsime“. Nukentėjusysis atsisuko ir tuomet G. S. šiam trenkė su ranka, tačiau į kurią vietą tiksliai pasakyti negali, nes nematė, tik išgirdo garsą.

Kaltinamojo G. S. atstovė pagal įstatymą R. Š. apklausta kaip liudytoja parodė, jog apie įvykį ji sužinojo tuomet, kai G. grįžo namo ir jai pasakė, kad važiuojant autobusu jis sukonfliktavo su vaikinu, kuriam išlipus iš autobuso išmušė dantis.

Iš 2013 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta teritorijoje, esančioje Skuodo g. prie namo Nr. 41, Kaune, šalia kurio yra viešojo transporto sustojimas „Kauno apskrities ligoninė“ (21-23 b.l.).

Iš 2013 m. balandžio 30 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis Ž. N. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų, atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 3, kuris jį įvykio metu sužalojo. Nuotraukoje Nr. 3 yra G. S. (30-34 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1074/13(02), nurodyta, kad Ž. N. konstatuota dalinis viršutinio dešinio pirmo, bei pilnas viršutinio kairio pirmo dantų išnirimas, pogleivio kraujosruva viršutinių dantų dantenose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui (2013 m. balandžio 25 d., apie 12 val. 35 min.), nėra. Dėl viršutinio dešinio pirmo dalinio bei viršutinio kairio pirmo pilno dantų išnirimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tyrimas pradėtas 2013 m. balandžio 26 d., baigtas 2013 m. birželio 26 d. (46-47 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1112/13(02), nurodyta kad G. S. konstatuota odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kurie padaryti kieto bukabriaunio daikto poveikyje ir galėjo gautis prie užduotyje nurodomų aplinkybių vieno smūgio pasekoje, vienmomentiškai. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013 m. balandžio 25 d. (78 b.l.).

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus pažymėtina, kad kaltinamasis G. S. kaltinamas tuo, jog jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. N. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, leidžia daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta prieš visuomeninę tvarką, elementarias moralės ir elgesio normas, todėl ji kvalifikuotina kaip padaryta iš chuliganiškų paskatų, tai yra pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sveikatos sutrikdymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį.<...>. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2011).

Šioje baudžiamojoje byloje įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl kaltinamojo G. S. tyčinių veiksmų – sudavimo kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam Ž. N. į veidą, šiam buvo padarytas dalinis viršutinio dešinio pirmo bei pilnas viršutinio kairio pirmo dantų išnirimas, pogleivio kraujosrūva viršutinių dantų dantenose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje. Šie sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sužalojimo mastą patvirtina specialisto išvada (46-47 b.l.). Iš ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju anksčiau nebuvo pažįstami, neturėjo jokių asmeninių tarpusavio santykių, jie tik važiavo tame pačiame autobuse. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis parodė, kad jie važiuodami autobuse apsižodžiavo dėl kuprinės, kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiojo pasakė, kad jis patrauktų savo kuprinę, tada kaltinamasis sėdosi su kuprine ir nukentėjusįjį prispaudė. Jie sėdėdami apsistumdė ir apsižodžiavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamasis nukentėjusiajam pagrasino, o išlipus iš autobuso, priėjo prie jo ir vieną kartą trenkė į veidą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. nurodė, jog nežino, kodėl taip pasielgė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, chuliganiškų paskatų buvimą rodo tai, kad smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas be aiškios asmeninės motyvacijos, dėl mažareikšmės, menkavertės dingsties, tai yra dėl autobuse kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju dėl kuprinės. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žodinis konfliktas, kilęs tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, buvo pripažintas menkaverte priežastimi smurtiniams veiksmams atlikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-506/2013). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo G. S. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo neadekvatūs, jis nesunkiai sutrikdė Ž. N. sveikatą dėl menkavertės dingsties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir tokie jo elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį.

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau darytina išvada, kad kaltinamojo G. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Pažymėtina, tai, kad kaltinamasis G. S. buvo kaltinamas sudavęs kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam Ž. N. į veidą. Teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį, nukentėjusįjį ir liudytoją nustatyta, kad kaltinamasis G. S. sudavė kumščiu tik vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, todėl kaltinime nurodyta ši aplinkybė atitinkamai patikslintina. Šis patikslinimas neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos, bei nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą (kasacinė byla Nr. 2K-357/2005).

Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė teismo kaltinamąjį G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti, prokuroras šiam prašymui prieštaravo, teismui paaiškindamas, kad nėra jokio pagrindo taikyti kaltinamajam BK 93 str., kadangi jis nėra atlyginęs padarytos nukentėjusiajam žalos, nukentėjusiojo neatsiprašė ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog „valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės “ (kasacinės nutartys Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

Kaltinamasis G. S. nusikalto būdamas nepilnametis (16 metų), jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, gera valia norėjo šiam visiškai atlyginti turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tai yra nukentėjusiajam nesutikus, to jam padaryti objektyviai nepavyko, ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva jis atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (52-57 b.l.). Be to, jis savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (159 b.l.). Kaltinamasis yra neteistas, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų byloje nėra (100 b.l.), laikomas, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (99 b.l., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str.). Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip mokinys, besimokantis vidutiniškai, pamokose mandagus, tylus, į mokytojų pastabas reaguoja, konfliktų vengia (84 b.l.). Kauno suaugusiųjų mokymo centro administracijos charakterizuojamas kaip motyvuotas, konfliktų su mokytojais ir klasės draugais neturėjęs (147 b.l.). Jis į policiją dominančių vaikų apskaitą ir policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (80 b.l.), kaltinamojo tėvai R. S. ir G. S. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruoti (82 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu jis teismui parodė, kad savo elgesį vertina neigiamai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismo nuomone, šios nustatytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog G. S. laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodė teismui prokuroras, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas yra tik viena iš alternatyvių nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Nesant šios sąlygos, bet esant bent vienai iš kitų alternatyvių sąlygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra galimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-296/2012).

Atsižvelgiant į teisinį šio klausimo reglamentavimą ir įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos (visos būtinosios ir dvi alternatyvios), leidžiančios atleisti kaltinamąjį G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d., kaltinamajam G. S. taikytina auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, taikant įpareigojimus (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2, 5 p.).

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje civilinio ieškinio tenkinimas siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. BPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtas. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K–P–429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (kasacinė nutartis Nr. 2K-296/2012).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. N. civilinis ieškinys (60-63 b.l.), kuriuo prašoma priteisti jo naudai iš kaltinamojo G. S., o G. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš civilinių atsakovų - G. S. ir R. Š. 123,10 litus turtinei žalai ir 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. N. nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko (161 b.l.). Kaltinamasis bei jo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė R. Š. dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio sutiko iš dalies, sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau dėl neturtinės žalos dydžio prieštaravo (159, 163 b.l.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. N. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog nukentėjusiajam Ž. N. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo G. S. tiesioginių neteisėtų veiksmų. Dėl šių veiksmų nukentėjusysis patyrė nuostolių, tai yra iš Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu pateikto civilinio ieškinio ir teisminio nagrinėjimo metu duotų jo paaiškinimų bei pateiktų įrodymų matyti, jog reikalaujamą 123,10 litų turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, degalams, kadangi reikėjo važiuoti į gydymo įstaigą ir išlaidos už automobilio parkavimą (62, 149, 150-153, 160-163 b.l.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog civilinio ieškinio dydis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis ir civilinė atsakovė dėl turtinės žalos dydžio neprieštaravo, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimas priteisti jam iš kaltinamojo 123,10 litų turtinei žalai atlyginti yra tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., CK 6.263 str. 2 d.).

Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-394/2006). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-81/2013).

Nagrinėjamoje byloje laikytina įrodyta, kad kaltinamasis G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. Byloje įrodymų visuma nustatyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo G. S. veiksmų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra dalinis viršutinio dešinio pirmo bei pilno viršutinio kairio pirmo dantų išnirimas, pogleivio kraujosrūvą viršutinių dantų dantenose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje ir dėl to jis patyrė stiprų fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, kurie pasireiškė tuo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas negalėjo normaliai valgyti, nukentėjusiajam teko gydytis, jis beveik dvi savaites negalėjo lankyti mokyklos, kas sutrukdė ruoštis artėjantiems egzaminams, patyrė dvasinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo su kitais asmenimis galimybės, lankėsi pas psichologą (152 -155, 159-162 b.l.). Šios pasekmės nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą daryti išvadai, jog jis dėl kaltinamojo G. S. neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai, konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus dėl kaltininko nusikalstamos veikos, kad turėjo gydytis, tačiau nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog dėl sveikatos sužalojimo būtų nustatyti liekamieji reiškiniai. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. N. pateikta teismui pažyma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (151 b.l.) teismo nuomone, nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad pažymoje numatytą gydymą reikia atlikti būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir, šis gydymas reikalingas nusikalstamos veikos padarinių šalinimui.

Pagal susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis nustatomas netgi iki 10 000 litų, tačiau tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.

Atsižvelgiant į nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos dydį, į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, į tai, kad jam nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, nebuvo padaryta ilgalaikių, negrįžtamų pakitimų, o taip pat į kaltinamojo kaltės formą, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirbantis, neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, taip pat į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, kad nors nusikalstamos veikos metu žala buvo padaryta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo sveikatai, t.y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, neilgą laiko tarpą, nenustatyti traumos liekamieji reiškiniai, taip pat atsižvelgiant į kitas nurodytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimas priteisti jam iš kaltinamojo 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti yra mažintinas iki 5 000 litų.

CK 6.276 str. 1 d. nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų), kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 str. 2 d. nurodyti asmenys - tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tai yra jiems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Bendra nepilnamečio ir jo tėvų (rūpintojo) atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles galima dėl to, kad žala gali būti ir netinkamo tėvų (rūpintojo) auklėjimo bei priežiūros padarinys. Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai (rūpintojas) kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis G. S. yra nepilnametis (17 metų amžiaus), jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, aukščiau minėtos sumos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. N. priteistinos iš jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų G. S. ir R. Š. solidariai, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai kaltinamasis G. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. N. taip pat prašė teismo išieškoti jo naudai iš G. S. ir civilinių atsakovų subsidiariai jo turėtas 1 500 litų išlaidas advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti (63, 162 b.l.).

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje yra pateiktas advokato orderis, iš kurio matyti, kad pagal 2013m. liepos 22 d. sutartį advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui pavedama atstovauti nukentėjusiajam Ž. N. Kauno AVPK, prokuratūroje ir teisme. Iš teismui pateikto nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pinigų priėmimo kvito matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu minimam advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui už advokato paslaugas buvo sumokėta vienas tūkstantis penki šimtai litų ( 150 b.l.).

Pažymėtina, kad sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumą, specialių žinių reikalingumą, gynėjo suteiktos pagalbos kompleksiškumą, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, nukentėjusiojo ir nuteistojo turtines padėtis ir pan.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis savarankiškai atstovavo savo teisėtiems interesams, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokato padėjėjas Gintautas Tamulionis dalyvavo ir atstovavo nukentėjusiajam Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu: jis teikė skundą ir dalyvavo nagrinėjant skundą dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties Kauno apygardos teisme (12-13 b.l.), paruošė nukentėjusiajam civilinį ieškinį (60-63 b.l.) ir kaip paaiškino pats nukentėjusysis teikė konsultacijas.

Tačiau įvertinus visas aplinkybes, tai yra G. S. pareikšto kaltinimo sunkumą, bylos medžiagos, kurią sudaro tik 1 tomas, apimtį, šiai medžiagai susipažinti reikalingą laiką, sugaištą darbo laiką ieškininiam pareiškimui parengti, nukentėjusiajam suteiktos advokato pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, prašomas priteisti išlaidas teismas laiko pagrįstomis tik iš dalies. Tokiu būdu įvertinus ne tik aptartas aplinkybes, bet ir iš G. S. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, pastarojo turtinę padėtį, tai yra kad jis nepilnametis, niekur nedirba, mokosi, yra išlaikomas tik savo tėvo, jo mamai nustatytas neveiksnumas, prašoma priteisti išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti suma sumažinama iki 700 litų.

Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuojantis BPK VIII skyrius numato proceso išlaidų išieškojimo galimybę iš nuteistojo ir nenumato jų išieškojimo iš įstatyminių atstovų. Nors pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tačiau proceso išlaidos nėra laikytinos žala, todėl pastaroji teisės norma negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, nors šiuo atveju kaltinamasis G. S. yra nepilnametis, proceso išlaidos priteistinos tik iš jo, ir nėra pagrindo jas priteisti subsidiariai iš įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-398-193/2009).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

G. S., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2, 5 p., G. S. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš G. S., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš G. S. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų G. S. ir R. Š. solidariai 123, 10 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus ir 10 centų) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei ir 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai G. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam Ž. N. iš G. S. 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato padėjėjo, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.