- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-398-193/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- L. G.
Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.
NUTARTIS
2009 m. gegužės 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo L. G. įstatyminės atstovės D. P. skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties, kuria buvo patenkintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM prašymas tenkinti ir išieškoti iš L. G. 4426,31 Lt proceso išlaidas valstybei, bei nutarta iki L. G. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį 4426,31 Lt proceso išlaidas valstybei priteisti subsidiariai iš D. P.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
L. G. 2008-03-18 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant tęsti mokslą bei uždraudžiant be pataisos inspekcijos žinios keisti gyvenamąją vietą. 2008-07-02 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi L. G. įspėtas, nes nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. 2008-10-02 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi L. G. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta pasiųsti jį į nepilnamečių pataisos namus vykdyti 2008-03-18 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Paskelbus L. G. paiešką, jis buvo sulaikytas Vokietijoje, Hamburgo mieste ir pagal Europos arešto orderį perduotas ir pergabentas iš Vokietijos į Lietuvą.
Skundžiama Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-05-08 nutartimi buvo patenkintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM prašymas tenkinti ir išieškoti iš L. G. su nuteistojo ekstradicija susijusias 4426,31 Lt proceso išlaidas valstybei, bei nutarta iki L. G. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį 4426,31 Lt proceso išlaidas valstybei priteisti subsidiariai iš D. P..
Šalies argumentai
Nuteistojo L. G. įstatyminė atstovė D. P. skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-05-08 nutartį ir priimti naują sprendimą – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM prašymą atmesti. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir iš esmės pažeidžianti nuteistojo teises, todėl naikintina. Skunde nurodoma, kad Panevėžio m. apylinkės teismas iš esmės pažeidė nuteistojo teises į teisingą ir nešališką baudžiamąjį procesą bei pasunkino nuteistojo teisinę padėtį, kadangi nebuvo sudaryta jam jokia galimybė asmeniškai pasiaiškinti dėl jo atžvilgiu pritaikytos ekstradicijos ir su tuo susijusių valstybės išlaidų. Teismas nutartimi vienasmeniškai nusprendė, jog L. G. pasislėpė nuo bausmės atlikimo, nors byloje nėra jokių duomenų apie kitas aplinkybes, susijusias su jo išvyka į užsienį ir jo suėmimą užsienio valstybėje, įtariant kito nusikaltimo padarymu. Nurodo, kad L. G. turi ne tik ją, motiną D. P., bet ir gyvą tėvą A. G., kuris taip pat yra teisnus ir veiksnus, ir kartu turi pareigą dėl subsidiarinės prievolės. Todėl teismas priteisdamas tik iš jos procesines išlaidas netinkamai taikė BPK 53 str., CK 6.276 str. 2 d. Teigia, jog Panevėžio m. apylinkės teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi neapsprendė, kad 4426,31 Lt yra valstybei padaryta žala, o priteisė šią sumą kaip procesines išlaidas iš jos nepilnamečio sūnaus, o jam neturint pajamų ar turto – iš jos. Tai iš esmės prieštarauja deliktinės atsakomybės principams (CK III skirsnis). Be to, teismas padarydamas išvadas nutartyje dėl proceso išlaidų priteisimo subsidiarine tvarka, nukrypo nuo baudžiamojo proceso kodekso principų. Tokio pobūdžio klausimai gali būti sprendžiami ginčo teisenos tvarka, t.y. civilinio proceso tvarka. Išieškoti proceso išlaidas galima tik nuosprendžiu (BPK 105 str. 1 d.). Procesinis įstatymas nenumato galimybės priimti nutartį dėl proceso išlaidų išieškojimo, ypač, kai jos galimai atsirado po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Todėl nesuprantamas neaiškus teismo nutarties grindimas BPK 361-362 str., ne konkretizuojant, neargumentuojant šių normų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį procesinį įstatymą, kas aiškiai sutrukdė priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl Policijos departamento prašymo. D. P. mano, kad valstybė (šiuo atveju Lietuvos Respublika) turi prisiimti visas išlaidas, susijusias su asmens baudžiamuoju persekiojimu. Priešingu atveju, jei formuojama kitokia teisminė praktika, turi būti iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų išieškomos valstybės turėtos išlaidos už tyrėjų, prokurorų ar teismo darbą, taip pat ir suimtų asmenų etapavimo (gabenimo su konvojumi) iš areštinių į tardymo izoliatorius, išlaidos. Tai iš esmės prieštarauja baudžiamojo proceso, kurio taikymas yra išimtinė valstybės prerogatyva, prasmei ir principams. Be to, nesuprantama, kodėl būtent tokios piniginės (tokio dydžio) sumos išieškomos iš nuteistojo ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Pavyzdžiui, kodėl jis buvo etapuojamas dviejų policijos pareigūnų (konvojaus), o ne vieno ar trijų, kodėl gabenamas ekonomine klase, gal būt jis būtų pageidavęs gabenimo verslo klase, ar kita skrydžių bendrove, o gal traukiniu ir pan. Todėl baudžiamojo proceso normomis, reglamentuojančiomis klausimus, susijusius su nuosprendžio vykdymu, neįmanoma apspręsti klausimų, kurie susiję su proceso išlaidų pripažinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. G. įstatyminės atstovės D. P. skundas tenkinamas iš dalies.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio m. apylinkės teismas 2009-05-08 nutartimi pagrįstai patenkino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM prašymą dėl su ekstradicija susijusių išlaidų išieškojimo iš nuteistojo L. G., tačiau padarė neteisingą sprendimą dėl pastarųjų išlaidų išieškojimo subsidiariai iš nuteistojo L. G. įstatyminės atstovės D. P., todėl skundžiama teismo nutartis keistina.
Skundu ginčijamas asmens ekstradicijos išlaidų pripažinimas proceso išlaidomis bei galimybė šį klausimą nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu ekstradicijos išlaidų išieškojimo klausimą spręsti baudžiamojo proceso tvarka bei pritaria teismo išvadai, kad ekstradicijos išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ekstradicijos išlaidos atsirado ne iš civilinių teisinių, o iš baudžiamųjų teisinių santykių, t. y. teisėsaugos institucijoms vykdant įstatymo leidėjo deleguotą nusikaltimų atskleidimo funkciją. Antra, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais. Tuo tarpu Lietuvos teisės aktuose ekstradicijos teisiniai santykiai reglamentuojami Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis gali prašyti teismo baudžiamajame procese turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš nuteistojo. Baudžiamojo proceso išlaidų išieškojimo pagrindus iš nuteistojo, kitų asmenų ar jų apmokėjimą iš valstybės lėšų reglamentuoja BPK 105 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. BPK 103 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas svarsto, ar baudžiamajame procese turėtas išlaidas pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir jas priteisti. Pagal šią įstatyminę teisės normą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Tai apima ir išlaidas dėl asmens ekstradicijos kaip išlaidas, susijusias su baudžiamuoju procesu. Taigi, ekstradicijos išlaidų, kaip baudžiamojo proceso išlaidų, priteisimas reglamentuojamas specialiosios teisės – Baudžiamojo proceso kodekso – normų, todėl apylinkės teismas pagrįstai proceso išlaidų klausimą išsprendė baudžiamojo proceso tvarka.
Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl nuteistojo L. G. sąmoningų veiksmų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pagal 2008-03-18 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendį nuteistas L. G., kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą bei uždraudžiant be pataisos inspekcijos žinios keisti gyvenamąją vietą, 2008-04-23 buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir teisinėmis pasekmėmis nesilaikant bausmės vykdymo atidėjimo tvarkos ir nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų. Jau 2008-06-19 pataisos inspekcija teikimu kreipėsi į teismą dėl L. G. įspėjimo, nes jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Todėl 2008-07-02 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi L. G. įspėtas. Tačiau tai buvo neveiksminga ir to paties teismo 2008-10-02 nutartimi L. G. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nes nuteistasis toliau nevykdė teismo skirtų įpareigojimų – tęsti mokslą bei be pataisos inspekcijos žinios keisti gyvenamąją vietą, t. y. nuo 2008 m. balandžio mėn. nebuvo namuose, nelankė mokyklos, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Vykdant šią nutartį buvo paskelbta L. G. paieška. L. G. buvo sulaikytas Vokietijoje, Hamburgo mieste ir 2008-03-25 pergabentas iš Vokietijos į Lietuvą. Nuteistojo teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas ir išvykimas į užsienį sudarė pakankamą pagrindą skelbti L. G. paiešką. Būtent šie nuteistojo veiksmai sąlygojo baudžiamojo persekiojimo tarptautiniu mastu būtinybę bei dėl to atsiradusias išlaidas.
Sutinkamai su BPK 361 str. 3 d. teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Neaiškumų, kurios gali spręsti teismas, sąrašas nėra baigtinis. Sutinkamai su BPK 362 str. 3 d. klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 str., taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Priimdamas nutartį apylinkės teismas vadovavosi nurodytų straipsnių nuostatomis. Pagrindo pripažinti, kad teismas nepagrįstai taikė šias BPK normas, nėra.
D. P. taip pat skundu ginčija skundžiama nutartimi priteistos sumos dydį, teigdama apie būtinybės vykti į Vokietiją dviems pareigūnams nebuvimą bei ginčydama kitas konvojavimo aplinkybes. Skundo argumentai nepagrįsti. Konvojavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Jos nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą. Laikantis pastarųjų taisyklių buvo įvykdytas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas dėl policijos pareigūnų komandiruotės į Vokietijos Federacinę Respubliką Lietuvos ieškomo L. G. perėmimui, po ko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė teismui ekstradicijos išlaidas patvirtinančius rašytinius dokumentus. Todėl skundžiama nutartimi pagrįstai nustatyta ir priteista ekstradicijos išlaidų suma – 4426,31 Lt. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio apylinkės teisme metu nuteistojo L. G. įstatyminė atstovė D. P. minėtos sumos neginčijo ir sutiko, kad ekstradicijos išlaidos būtų priteistos.
Panevėžio m. apylinkės teismas 2009-05-08 nutartimi pagrįstai patenkinęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM prašymą dėl su ekstradicija susijusių išlaidų išieškojimo iš nuteistojo L. G., priėmė neteisingą sprendimą dėl pastarųjų išlaidų išieškojimo iki L. G. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį subsidiariai iš D. P.. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuojantis BPK VIII skyrius numato proceso išlaidų išieškojimo galimybę iš nuteistojo ir nenumato jų išieškojimo iš įstatyminių atstovų. Nors pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tačiau proceso išlaidos nėra laikytinos žala, todėl pastaroji teisės norma negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, nors šiuo atveju nuteistasis L. G. yra nepilnametis, proceso išlaidos priteistinos tik iš jo, ir nėra pagrindo jas priteisti subsidiariai iš įstatyminės atstovės D. P.. Todėl skundžiama Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-05-08 nutartis šioje dalyje keistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 3 p.,
NUTARĖ:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-08 nutartį.
Panaikinti nutarties dalį, kuria iš D. P. priteista subsidiariai 4426,31 Lt proceso išlaidų valstybei.
Likusios nutarties dalies nekeisti.
Ši nutartis neskundžiama.