Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) M. K. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus kredito unija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2021 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. 0012/14/00699 vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/00699 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1895/2011 dėl 61 402,84 Eur skolos ir nustatytų palūkanų išieškojimo. Nurodė, jog skolininkė nepateikė ir antstolė nenustatė įstatyme nustatytų pagrindų vykdomosios bylos sustabdymui. Pažymėjo, jog parduodamo turto rinkos vertė buvo nustatyta 183 000,00 Eur, skolininkė jokių prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė. Antstolė nurodė, jog pagal CPK 704 straipsnį teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje.

Suinteresuotas asmuo KB ,,Rato kredito unija“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0012/14/00699 nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį dokumentą – hipotekos teisėjos nutartį civilinėje byloje Nr. 1895V/2011 dėl 56 742,82 Eur (195 921,62 Lt) negrąžintos paskolos, 3 645,58 Eur (12 587,47 Lt) nesumokėtų palūkanų, 975,33 Eur (3 367,62 Lt) delspinigių ir 39,10 Eur (135 Lt) žyminio mokesčio, taip pat 5 procentų palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (61 363,74 Eur (211 876,71 Lt)), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos 2011 m. lapkričio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą iš skolininkės M. K. išieškotojos KB „Rato kredito unija“ naudai (t. I, v. b. l. 1-14). Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, 2014 m. gegužės 26 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (t. I, v. b. l. 25). Antstolė 2017 m. liepos 1 d. patvarkymu skyrė skolininkei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Turtas) ekspertizę rinkos vertei nustatyti (t. I, v. b. l. 38). 2014 m. rugpjūčio 12 d. ekspertizės akte nurodyta turto rinkos vertė – 188 542,63 Eur (651 000 Lt) (t. I, v. b. l. 43-80). Turtas nebuvo parduotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse (t. I, v. b. l. 141, 161-162, 174, 180, 182). Antstolė 2015 m. rugsėjo 25 d. vykdomąją bylą sustabdė, atnaujino 2016 m. liepos 12 d. (t. I, v. b. l. 196, 202).

Antstolė 2016 m. lapkričio 3 d. patvarkymu skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (t. I, v. b. l. 208). 2017 m. sausio 27 d. ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos vertė 2017 m. sausio 5 d. buvo 183 000 Eur (t. I, v. b. l. 230-268). Turto nepavyko parduoti nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse – jos paskelbtos neįvykusiomis (t. I, v. b. l. 271-273, 278, 287–288). Antstolė 2017 m. spalio 13 d. patvarkymu vėl paskelbė pirmąsias turto varžytynes, 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymu – antrąsias varžytynes, tačiau abi varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (t. I, v. b. l. 298, 300-301, 317, 328-329). Antstolė 2018 m. vasario 14 d. patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė, atnaujino 2019 m. lapkričio 15 d. (t. I, v. b. l. 347, 367). Antstolė 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkyme nurodė, kad turto vertė – 183 000 Eur. Antstolė 2020 m. sausio 31 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias turto varžytynes (vyko 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. kovo 2 d.). Varžytynės 2020 m. kovo 2 d. buvo paskelbtos neįvykusiomis (t. I, v. b. l. 374, 378-379). Išieškotoja 2020 m. kovo 3 d. informavo, kad atsisako perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą įkeistą turtą už jo pradinę pardavimo kainą (146 400 Eur) ir prašė skelbti antrąsias turto varžytynes už 109 800 Eur pradinę pardavimo iš varžytynių kainą (t. II, v. b. l. 3). Pareiškėja pateikė antstolei skundą dėl 2020 m. sausio 21 d. patvarkymo (t. I, v. b. l. 383). Antstolė 2020 m. kovo 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2YT-11912-861/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-926-933/2020). Antstolė 2020 m. kovo 18 d. priėmė patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios turto varžytynės, kurios vyko nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. balandžio 17 d., pradinė turto pardavimo kaina – 109 800 Eur, varžytynių Nr. 187832 (t. II, v. b. l. 4-5). Pareiškėja pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Antstolė 2020 m. balandžio 3 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-911-643/2020). 2020 m. balandžio 17 d. antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (t. II, v. b. l. 26). Antstolė 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu paskelbė neįvykusiomis antrąsias varžytynes ir pasiūlė išieškotojai perimti neparduotą turtą už pradinę pardavimo kainą, t. y. 109 800 Eur, sumokant skirtumą tarp neparduoto turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos (t. II, v. b. l. 27). Duomenų, kad išieškotoja būtų sutikusi perimti turtą nėra. Pareiškėja pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-1132-854/2020) (t. I, v. b. l. 441-456). Antstolė 2021 m. vasario 18 d. patvarkymu paskyrė skolininkei priklausančio turto ekspertizę, pavedant atlikti teismo ekspertui Arvydui Stankaičiui (t. I, v. b. l. 464). Antstolė 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu paskelbė skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 463,48 kv. m. (baigtumo procentas - 97%), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirmąsias varžytines, kurių planuojama pabaiga 2021 m. balandžio 19 d., pradinė pardavimo kaina 146400 Eur (varžytinių Nr.205668) (t. I, v. b. l. 469-470). Pareiškėja 2021 m. balandžio 16 d. pateikė antstolei prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus ar atšaukti paskelbtas varžytines. Antstolė 2021 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-21-12-4190 skolininkės prašymą atmetė. 2021 m. balandžio 19 d. patvarkymu pirmosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas bei pasiūlyta išieškotojui perimti iš varžytinių neparduotą turtą už pradinę pardavimo kainą ir apie sutikimą (ar ne) per 20 dienų informuoti antstolę (t. I, v. b. l. 478-479). Skolininkė 2021 m. balandžio 17 d. pateikė antstolei skundą dėl 2021 m. balandžio 16 d. patvarkymo Nr. S-21-12-4190. Antstolė 2021 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. 0012/14/00699 vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/00699 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir skundą persiuntė teismui.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, skolininkė teigia, kad antstolė nepagrįstai atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus, kadangi šiuo metu galioja karantinas ir yra apribotos galimybės rasti pirkėją, be to skolininkė ketina pasiūlyti savo pirkėją.

Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo privalomumą ir antstolio teisę stabdyti vykdymo veiksmus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 625-627 straipsniai. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso pagrindų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, nei tarp privalomųjų, nei tarp fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų nenurodytas stabdymo atvejis, kai skolininkė ketina pasiūlyti savo pirkėją (iki antrųjų varžytinių paskelbimo). Pažymėtina, ir tai, kad karantino laikotarpiu nėra nustatyta jokių ribojimų atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Byloje nustatyta, jog antstolė Daiva Milevičienė vykdo 2011 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1895V/2011 dėl 61402,84 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės M. K. išieškotojos Vilniaus kredito unijos naudai. Pažymėtina, jog išduotas vykdomasis dokumentas yra galiojantys ir turi būti vykdomas įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 18 str., 587 str.). Byloje nepateikta jokių duomenų patvirtinančių, jog yra pagrindas vykdomąją bylą sustabdyti. Pažymėtina ir tai, jog byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėja kreipėsi į išieškotoją, prašydama atidėti įsiskolinimo sumokėjimą. Šalių sudaryta taikos sutartis byloje taip pat nepateikta. (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su antstole, jog ji neturėjo LR CPK 626-627 straipsniuose numatyto pagrindo stabdyti vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0012/14/00699.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti antstolės patvarkymą, kadangi turtas parduodamas žemesne nei rinkos vertė ir pareiškėja ketina pasiūlyti savo pirkėją.

Skolininkui vykdytino sprendimo nevykdant savanoriškai, jis vykdomas priverstinai. Skolininko turto pardavimas iš varžytinių yra speciali procesinė turto realizavimo forma siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir patenkinti išieškotojo reikalavimą. CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 2 dalis). CPK 682 straipsnis reglamentuoja ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 1, 2 dalys).

Varžytynių ypatumas yra tas, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą ir kuo ekonomiškesniu būdu. Varžytynėmis siekiama užtikrinti areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojų interesus. Varžytynių institutas turėtų garantuoti minimalią riziką ir būti patrauklus pirkėjams, įsigyjantiems turtą tokiu būdu, todėl būtina garantuoti varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumą ir teisines garantijas, kad šie sandoriai nebus pripažinti negaliojančiais įprastais pagrindais. Varžytynių organizavimas ir jų tvarka reglamentuojami CPK 700-725 straipsniuose, o varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik nustačius imperatyvių teisės normų esminius pažeidimus, kurie varžo asmenų teises ir teisėtus interesus. CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. CPK 704 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal CPK 704 straipsnį teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šia teise jis negali pasinaudoti po pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taip pat ir tais atvejais, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Tiek pirmosios varžytynės, tiek pirmosios pakartotinės, tiek antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės patenka į vientisą priverstinio turto realizavimo procesą varžytynių būdu. Pirmosios pakartotinės, taip pat antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės yra ne savarankiška ir atskira priverstinio vykdymo procedūra (būdas), o tik neįvykusių pirmųjų varžytynių pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-l89-684/2020).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,2000 ha., unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas - gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 463,48 kv. m. (baigtumo procentas - 97%), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (inžinerinių) - kiemo statiniai (šulinys), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., buvo įvertintas paskiriant ekspertizę ir įkainotas UAB „Korporacija Matininkai“ 2017 m. sausio 5 d. ekspertizės aktu Nr. 10A0-1701-0033, nustatyta turto rinkos vertė lygi 183 000,00 Eur. Antstolė Daiva Milevičienė 2021 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. 0012/14/00699 paskyrė skolininkės turto ekspertizę, įpareigojo skolininkę sumokėti turto vertinimo išlaidas, išaiškino skolininkei, jog nesumokėjus piniginių lėšų, būtinų pakartotinei ekspertizei atlikti, ji nebus atliekama ir turto rinkos verte bus laikoma 2017 m. nustatytoji turto vertė (183 000,00 Eur), taip pat išaiškino skolininkei, kad vadovaujantis CKP 704 straipsniu iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje ji gali pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė įpareigojimo apmokėti išlaidas ekspertizei atlikti neįvykdė, bei skolininkei nepasiūlius turto pirkėjo, antstolė 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu atšaukė 2021 m. vasario 8 d. patvarkymu paskirtą ekspertizę bei paskelbė pareiškėjos turto pirmąsias varžytines Nr. 205668. Pažymėtina, jog turto rinkos vertei nustatyti buvo skirta turto ekspertizė pavedant ją atlikti UAB „Korporacija Matininkai“, o pareiškėja antstolės įpareigojimo įmokėti antstolės nurodytos sumos už pakartotinę ekspertizę neįvykdė, taip pat nepasiūlė savo pirkėjo, kuris galėtų įmokėti ekspertizės akte nurodytą turto įkainojimo sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Pabrėžtina, jog pareiškėja nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų prielaidas abejoti ekspertizės metu nustatyta turto verte ar įrodytų ekspertizės akto neteisingumą ar nepagrįstumą. Pareiškėja deklaratyviai teigia, kad turto vertė yra didesnė, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad nustatyta kaina yra neatitinkanti rinkos vertės. Pažymėtina, jog pareiškėja savo teise pasiūlyti turto pirkėją pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį galėjo pasinaudoti iki pirmųjų varžytinių paskelbimo dienos (2021 m. kovo 18 d.), tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėja pasiūlė savo turto pirkėją iki 2021 m. kovo 18 d. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nepasinaudojo galimybe pakartotinai nustatinėti pareiškėjos įkeisto turto rinkos vertę pakartotinės ekspertizės metu, bei savo turto pirkėjo iki pirmųjų varžytinių paskelbimo dienos (2021 m. kovo 18 d.) nepasiūlė, pareiškėjos argumentai dėl kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principo pažeidimo ir neišlaikytos varžytinių tvarkos yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog antstolė tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolės veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos (skolininkės) M. K. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.