Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance” ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 16 d. atsakovė A. K. ir pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Credit day“ sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 100,00 Eur vartojimo kreditas 30 dienų terminui, atsakovė įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą ir sumokėti 9,45 Eur kredito mokestį. Teismui pateikta banko išrašo kopija patvirtina aplinkybę, kad nurodyta pinigų suma buvo pervesta atsakovei 2015 m. lapkričio 16 d. atsakovė įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą 100,00 Eur ir sumokėti 9,45 Eur kredito mokestį. 2016 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Credit day“ perleido ieškovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo pirminiam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl šios priežasties atsakovei nevykdžius sutartinės prievolės sumokėti už pradinio kreditoriaus teiktas paslaugas, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 36890 yra vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 100,00 Eur negrąžinto kredito ir 9,45 Eur kredito mokesčio.

Ieškovė prašo priteisti 109,87 Eur dydžio palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 16 d., iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 23 d., kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 114,98 proc. Ieškovės paskaičiavimu, sutartinės palūkanos sudaro 109,87 Eur. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 117,10 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 109,87 Eur dydžio palūkanos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovės interesus, apsunkinant neproporcingai jos padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 17,20 Eur palūkanų suma, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų išieškojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 p. numatyta 0,05 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovės priteistina 9,85 Eur ieškovės paskaičiuotų delspinigių už 180 pradelstas atsiskaityti dienas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 136,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016 m. gruodžio 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė patyrė 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (59,56 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovės priteistina 81,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (136,00 Eur x 59,56 proc.).

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) negrąžinto kredito, 9,45 Eur (devynis Eur 45 ct) kredito mokesčio, 17,20 Eur (septyniolika Eur 20 ct) palūkanų, 9,85 Eur (devynis Eur 85 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 136,50 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance”, j. a. k. 302447985, naudai.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.