- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- AN2-238-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00693-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Ričardas Varnas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo J. G. atstovo advokato Ričardo Varno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-8277-2022 paliktas nepakeistas ir J. G. atstovo advokato Ričardo Varno skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucija 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8277-2022 J. G. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio, be kita ko, draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, pažeidimą, nes jis 2022 m. kovo 28 d. 08.37 val., Viršupio g., Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai patikrinimo metu jam nustatytas 0,88 promilės neblaivumas. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už šio administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 4–5).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovas advokatas Ričardas Varnas pateikė skundą, juo prašė panaikinti Institucijos nutarimu paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių terminui arba skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovo advokato Ričardo Varno skundo netenkino ir Institucijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8277-2022 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu J. G. atstovas advokatas Ričardas Varnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-563-1155/2022 ir panaikinti Institucijos nutarimu 10-ANR_N-8277-2022 paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių terminui, arba skirti trumpesnį nei 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino, jog dėl teisės vairuoti netekimo apeliantas prarado pajamų – darbovietė skyrė vairuotoją, tačiau panaikino premijas. Pajamų sumažėjimas didina apelianto ir taip patirtas neigiamas finansines pasekmes, kas faktiškai padaro administracinės baudos poveikį griežtesnį, nei buvo galima numanyti skiriant baudą.
4.2. Pabrėžiama, kad teisė vairuoti reikalinga, nes gyvena atokiau, apeliantas ir jo sutuoktinė turi sveikatos problemų. Dėl šių aplinkybių apeliantas ir jo sutuoktinė rudenį, žiemą, kai takas iki stotelės bus šlapias ir slidus, greičiausiai turės atsisakyti darbų, nes iš esmės neturės galimybės laiku nuvykti į juos laiku. Tokios neigiamos pasekmės, ypač dėl apelianto sutuoktinės, reiškia pernelyg griežtą ir žiaurią bausmę apeliantui.
4.3. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad apeliantas per penkerius metus nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, kas parodo šio administracinio nusižengimo atsitiktinumą. Taip pat pabrėžiamos panašaus pobūdžio bylos, kai asmuo nėra baustas administracine tvarka, nusižengimas laikytinas atsitiktiniu.
4.4. Teigiama, kad teismas nevertino, jog baudos ir poveikio priemonės pagrindinis tikslas – paveikti administracinį nusižengimą padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusižengtų, gali būti pasiektas neskiriant arba sumažinant poveikio priemonės terminą.
4.5. Nurodo, kad apeliantas prisipažino, gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai. J. G. paaiškino, kad nusižengimo dieną į darbą turėjo važiuoti 11 val., tačiau jį iškvietė anksčiau. Nustatytas girtumas nebuvo toks, kad būtų galima teigti, jog iki 11 val. nebūtų neblaivus. Vairavo, nes jautėsi gerai, jei būtų manęs, kad kraujyje dar yra alkoholio, nebūtų vairavęs. Byloje nenustatyta, kad apeliantas vairavo pavojingai, jis buvo sustabdytas vykdant reidą, o ne dėl įtarimo, kad vairuoja neblaivus ar padarė pažeidimą, ar kėlė grėsmę. Apeliantas gailisi, jaučia gėdą, kritiškai vertina savo veiksmus. Byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visos šios aplinkybės, priešingai nei nustatė teismas, patvirtina, kad apelianto neblaivumas buvo atsitiktinis, kad jis nėra linkęs daryti tokio pobūdžio ar bet kitokių pažeidimų.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas M. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo skundą dėl Institucijos priimto nutarimo.
5.2. Institucijos nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes darydamas pažeidimą J. G. nesielgė atsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjo J. G. atstovo advokato Ričardo Varno apeliacinis skundas netenkinamas
3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju neginčijama kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba sumažinti jos terminą. Apygardos teismas nagrinėjamu atveju pasisako tik dėl šio klausimo.
4. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovo advokato Ričardo Varno skundas ir Institucijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-8277-2022 paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
5. J. G. pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju J. G. paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminas 1 (vieneriems) metams.
6. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, pritardamas Institucijos paskirtam minimaliam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminui, atsižvelgė į tai, kad J. G. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Skiriant administracinio poveikio priemonę, buvo atsižvelgta, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, pareiškėjas apibūdinamas teigiamai, dirba, vienintelis turi teisę vairuoti šeimoje, tiek jis, tiek jo sutuoktinė turi sveikatos problemų, gyvena toliau nuo viešojo transporto stotelės.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).
8. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).
9. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad dėl teisės vairuoti netekimo apeliantas prarado dalį pajamų – darbovietė skyrė vairuotoją, tačiau panaikino premijas. Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie J. G. darbovietę ir mokamas išmokas, iki pažeidimo padarymo nurodoma 1052,54 Eur suma, o po pažeidimo 1087,54 Eur, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos per mėnesį (b. l. 38-39). Taigi teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas neužkirto kelio J. G. ir toliau dirbti toje pačioje darbovietėje bei gauti netgi šiek tiek didesnį darbo užmokestį, o tai, kad kaip nurodo pats pareiškėjas jam buvo paskirtas vairuotojas, dėl to panaikintos premijos, nėra išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą netaikyti šios administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą.
10. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad teisė vairuoti reikalinga, nes gyvena atokiau, J. G. ir jo sutuoktinė turi sveikatos problemų, rudenį ir žiemą, kai takas iki stotelės bus šlapias ir slidus, greičiausiai turės atsisakyti darbų, nes iš esmės neturės galimybės laiku nuvykti į juos laiku. Apygardos teismas pažymi, kad nuo pažeidimo padarymo pareiškėjui, netekus vairuotojo pažymėjimo, nekilo papildomų kliūčių vykti į darbą. Pats J. G. parodė, kad dėl to jam buvo paskirtas vairuotojas. Be to, pareiškėjas gyvena Vilniaus mieste, kur laisvai galima naudotis viešuoju transportu ir nuvykti į darbą ar kitas vietas, tenkinant būtiniausius poreikius. Nors apeliantas nurodo, kad iki stotelės reikia paeiti, kelias gali būti slidus, darbo funkcijoms atlikti jam reikia automobilio, šios aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo jo nesulaikė. Sėsdamas prie automobilio vairo ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio J. G. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes tiek jo asmeniniam gyvenimui, tiek ir darbo funkcijoms atlikti, o to nepadaręs privalo prisiimti kilusių padarinių, dėl padaryto nusižengimo, riziką. Sutinkama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels J. G. nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl apelianto priešingo teisei elgesio, negali būti savaime laikomi išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.
11. Apeliantas, remdamasis panašaus pobūdžio teismų praktika, kuriose buvo paskirtas trumpesnis nei įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, laikosi pozicijos, kad J. G. per penkerius metus nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, o tai parodo jo nusižengimo atsitiktinį pobūdį ir pagrindą trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Tačiau akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nurodytose pavyzdinių nutarčių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios nagrinėjamai situacijai.
12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjas prisipažino, gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį, nebuvo nustatyta, kad būtų vairavęs pavojingai ar keltų grėsmę. Nepaisant to, kad pareiškėjas teigia jautęsis gerai, jam buvo nustatytas 0,88 promilės girtumas (b. l. 22), kuris daugiau nei dvigubai viršija maksimalią leistiną normą vairuotojui. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nuo pareiškėjo sklido aitrus alkoholio kvapas (b. l. 21). Pats J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad išvakarėse su draugu išgėrė 0,5 l degtinės. Pareiškėjas, išgėręs pakankamai didelį kiekį alkoholio, net ir jausdamasis gerai, negalėjo būti tikras dėl savo blaivumo būklės, tačiau vis tiek ryžosi rizikuoti ir sėsti už vairo. Apygardos teismo vertinimu, vairuodamas neblaivus, J. G. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, ir galimai tik dėl pareigūnų patikrinimo jis išvengė skaudesnių tokio elgesio padarinių. Konstatuotina, kad vien aplinkybės, kad J. G. atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių, anksčiau nebaustas, dirbantis, turintis šeimą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, savaime nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. atstovo advokato Ričardo Varno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.