Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. Ž. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2025 m. gegužės 3 d., 17.00 val. Kauno miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. D. Ž. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, D. Ž. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas pakeisti Institucijos Nutarimą dėl jam paskirtos nuobaudos, t. y. prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo iš esmės neginčija to, jog padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Paskirtos baudos dydžio už šį nusižengimą taip pat neginčija, tačiau apeliantas skunde nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Apelianto teigimu, specialiosios teisės atėmimas nurodytam terminui šiuo atveju yra nepagrįstai ilgas, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas, nuvykti į universitetą bei pasirūpinti mama.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog D. Ž. pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda yra teisinga, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

10. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o 7 dalyje, be kita ko, numatyta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

11. Institucijos Nutarimu D. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta įstatyme numatyta minimali nuobauda.

12. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

13. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo D. Ž. iš esmės neginčija to, jog jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, t. y., jog vairavo transporto priemonę – motociklą, kuriam vairuoti reikalinga A kategorija, neturėdamas tokios teisės. Visgi, apelianto manymu, atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir į tai, kad specialiosios teisės atėmimas neproporcingai suvaržys D. Ž. teises bei sukels pasekmes tiek jam pačiam, tiek ir šeimos nariams, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba sutrumpinti jos terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

14. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Pareiškėjas, vairuodamas motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklio tūris 748 m³, variklio galia 77,7 kW, suvokė, kad jam vairuoti reikalinga A kategorijos teisė, kurios jis neturi. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog po minėto nusižengimo padarymo laikė A kategorijos teises, bet jų neišlaikė, tik patvirtina, jog nusižengimo padarymo metu D. Ž. neturėjo teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių vairuoti tokių techninių specifikacijų, kurioms priskiriamos A kategorijos transporto priemonės, kas didina nusižengimo pavojingumą. Juo labiau, Pareiškėjas, suprasdamas, kad neturi teisės vairuoti nurodyto motociklo, neturėdamas jokių pagrįstai svarbių ar neatidėliotinų poreikių, vis tiek jį vairavo. Tuo tarpu jo nurodyta priežastis – noras sudalyvauti renginyje, tik patvirtina, kad apelianto požiūris į KET ir kitų teisės aktų laikymąsi yra atsainus ir nepakankamai rūpestingas. Aukštesnysis teismas teigiamai vertina Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, t. y. jog šiuo metu jis yra išsilaikęs A kategorijos vairuotojo teises, kadangi tai rodo apelianto siekį nekartoti analogiškų šioje byloje nagrinėjamam pažeidimų, tačiau tai nepašalina Pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumo, kuris kėlė realią grėsmę eismo saugumui.

15. Nors apeliantas skunde akcentuoja, jog jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, dėl ko jam turėtų būti sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, aukštesnysis teismas nesutinka su šiais motyvais. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka – keturis kartus buvo nubaustas už greičio viršijimą, vieną kartą už karo prievolininkų pareigų nevykdymą. Nors sutiktina, kad vien šios aplinkybė neatspindi Pareiškėjo neigiamo požiūrio į pažeidimus ir tai negali jo charakterizuoti neigiamai, tačiau jos leidžia pagrįstai manyti, jog apeliantas yra linkęs daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ankstesnių padarytų administracinių nusižengimų sistemingumas leidžia daryti išvadą, jog D. Ž. skirtos baudos savo tikslo nepasiekia ir neatgraso jo nuo naujų nusižengimų darymo. Todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. Ž. paskiriant tik ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią 300 Eur baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinant paskirtą 6 (šešių) mėnesių atėmimo terminą.

16. Iš apeliacinio skundo matyti, jog Pareiškėjas prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas iš esmės grindžia tuo, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neproporcingai suvaržys jo teises, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas, asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti.

17. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, apylinkės teismas įvertino D. Ž. skunde nurodomas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas, tenkinant asmeninius ir šeimos poreikius. Visgi, teismas sprendė, jog šios aplinkybės nepagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymi, jog skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo, netekęs teisės vairuoti negalės vykdyti darbinių funkcijų, dėl ko finansiškai nukentės tiek jis pats, tiek ir jo šeima, negalės vykdyti sutartinių santykių, kuriais yra įsipareigojęs atlikti darbus, savaime nelaikytinos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog transporto priemonės reikalingumas darbui, šeiminėms aplinkybėms, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išmintį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024).

18. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga treniruoti profesionalius kovotojus, juos edukuoti, todėl mano, kad šiuo atveju jam taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pažeistų viešąjį interesą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Visų pirma akcentuotina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta kelio Pareiškėjui toliau tęsti profesionalaus sportininko karjerą ar treniruoti kitus asmenis, įskaitant vaikus. Nors apeliantas nurodo, kad negalėdamas vairuoti negalės nuvežti treniruojamų vaikų į varžybas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jis nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, pats D. Ž. skunde nurodo, kad šiuo metu yra trenerio padėjėjas, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, jog Pareiškėjas, pagal savo atliekamas funkcijas, išties turi pareigą vežti auklėtinius į varžybas. Visgi neabejotina, jog neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones apsunkins tiek paties Pareiškėjo, tiek jo treniruojamų vaikų nuvykimą iš vieno taško į kitą, tačiau tai nereiškia, jog toks nuvykimas į reikiamas vietas taps neįmanomas. Byloje nėra jokių duomenų, jog D. Ž. yra vienintelis asmuo galintis tai padaryti, juolab, pačio Pareiškėjo teigimu, teisę vairuoti turi kiti du asmenys, taigi, jie gali nuvežti auklėtinius į varžybas. Kita vertus, tai jau yra tinkamo darbo ir logistikos organizavimo dalykas, kuris nesudaro pagrindo Pareiškėjui netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos taikymo terminą.

19. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, dėl kurių kyla grėsmė minėtos teisės netekti. Visos aplinkybės, dėl kurių D. Ž. reikalinga teisė vairuoti, buvo jam žinomos prieš nusižengimo padarymą, todėl apeliantas turėjo elgtis itin atsakingai bei nedaryti administracinio nusižengimo, kurio pagrindu apeliantas gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau Pareiškėjas pats pasirinko vairuoti motociklą, kurio vairavimui neturėjo reikalingos A kategorijos, dėl ko iš tokio poelgio kilę padariniai, t. y. skirta administracinio poveikio priemonė, yra paties D. Ž. veiksmų pasekmė. Svarbu pažymėti ir tai, jog vien teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikrą laikotarpį, neužkerta galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apskritai dirbti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam administraciniam pažeidimui ar yra perteklinė. Byloje nėra jokių duomenų, jog D. Ž. negalėtų užsiimti sportine ar darbine veikla, juo labiau, kai jos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu.

20. Nagrinėjamu atveju, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nesudaro pagrindo ir skunde nurodomos aplinkybės, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones D. Ž. yra reikalinga, kadangi jam bus sudėtinga nuvykti į mokymosi įstaigą, aplankyti mamą ar nuvežti ją pas gydytojus ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, jog D. Ž. negalės naudotis viešuoju transportu, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog ir jis pats neneigia, kad turės galimybę pasiekti reikiamus kelionės tikslus viešuoju transportu. Be to, jis galės naudotis pavežėjo paslaugomis ar kitų asmenų, galinčių jį nuvežti iš vieno taško į kitą, pagalba. Neabejotina, jog tai sukels tam tikrų nepatogumų ar finansinių nuostolių, tačiau tokios pasekmės laikytinos adekvačiomis padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog dėl šių priežasčių, Pareiškėjo teisės bus suvaržytos labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantas, nurodydamas eilę aplinkybių, dėl kurių, pasak jo, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pernelyg apsunkinama jo padėtis, nepateikė jokių jas pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, jos laikytinos deklaratyvaus pobūdžio Pareiškėjo siekiu išvengti administracinės poveikio priemonės taikymo, siekiant sustiprinti išskirtinių aplinkybių ratą, dėl kurių galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

21. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas pirmiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024). Nagrinėjamu atveju turi būti užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Tuo tarpu D. Ž. dėl specialiosios teisės atėmimo taikymo patiriami nepatogumai, susiję su jo darbu, asmeniniais poreikiais ar šeiminiais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir jie negali būti vertinami ignoruojant viešąjį interesą. Jam paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

22. Iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino visas skunde nurodomas aplinkybes, t. y., jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones D. Ž. yra reikalinga atlikti tam tikras darbines funkcijas, nuvykti į mokymosi įstaigą, sporto treniruotes. Visgi, šių aplinkybių apylinkės teismas nelaikė išskirtinėmis, kurių pagrindų būtų taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatos. Aukštesnysis teismas, nenustatęs jokių aplinkybių, kurių skundžiamoje nutartyje nebūtų aptaręs apylinkės teismas, nei išskirtinai teigiamo D. Ž. asmenybės charakterizuojančių duomenų ar kitų ypatingų aplinkybių, konstatuoja, kad sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos visiškai neskirti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

23. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas į visas apelianto nurodytas aplinkybes atsižvelgė, jas vertino tinkamai, nes D. Ž. paskirta minimalios trukmės sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pažeidėjo netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ar netinkamai jas vertino. D. Ž. paskirta poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.