- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- e2-11726-129/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronislava Todesienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- S. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 101,56 Eur skolą, 25,40 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2016 m. vasario 22 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dali
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – žmonai 2016 m. kovo 9 d. (el. b. l. 29). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovo S. S. ir UAB „Omnitel“ 1997 m. liepos 29 d. buvo sudaryta Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartis Nr. MA 0029372, pagal kurią UAB „Omnitel“ įsipareigojo teikti atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už jas atsiskaityti. UAB „Omnitel“ atsakovui išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 1998 m. gegužės 17 d. Nr. 5001214860, suma – 179,99 Lt (52,13 Eur), apmokėjimas – iki 1998 m. gegužės 31 d.; 1998 m. birželio 16 d. Nr. 5001330267, suma – 170,66 Lt (49,43 Eur), apmokėjimas – iki 1998 m. birželio 30 d.; iš viso – 101,56 Eur. Kaip nurodo ieškovas, atsakovas minėtų sąskaitų neapmokėjo.
2008 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. TR-40034-7915 UAB „Omnitel“ reikalavimo teisę į atsakovo S. S. įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui ieškovui.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai atsakovas būtų ieškovui sumokėjęs reikalaujamą sumą (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 101,56 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas – 25,40 Eur, už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (1 826 d.) yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (129,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, veikiančio per Lindorff Oy filialą, filialo kodas 111882842, naudai 101,56 Eur (vieno šimto vieno euro ir 56 euro centų) skolą, 25,40 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 40 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (129,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.