- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-962-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03739-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „4finance“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6033-639/2017 pagal pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolės G. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „4finance“, antstolė G. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria pareiškėjui apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. O tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą dėl tos dalies, kuria yra apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.Antstolė 2017-02-13 patvarkymu Nr. S-17-188-2479 dėl T. V. 2017-02-03 skundo jo netenkino ir skundą su byla perdavė teismui. Nurodė, kad dėl pareiškėjo vykdomose vykdomosiose bylose nebuvo priimti neteisėti patvarkymai, kurių pagrindu būtų neteisėtai areštuotos T. V. piniginės lėšos ir vykdomas išieškojimas iš jų. Antstolė taip pat neapribojo pareiškėjui teisės įsigyti būtiniausių reikmenų ir nenurašė piniginių lėšų, esančių pareiškėjo sąskaitoje.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolės G. Ž. veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolės G. Ž. 2017-01-23 patvarkymą Nr. S-17-188-1311. Kitos skundo dalies netenkino.Nurodo, kad nagrinėdamas skundą teismas remiasi teismine praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje suformuluotos CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklės.Dėl patvarkymo Nr. S-17-188-1311 teisėtumo nurodo, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Todėl darė išvadą, kad antstolės 2017-01-23 patvarkymas Nr. S-17-188-1311 nepagrįstas, ir jį panaikino.Pareiškėjas nenurodo, o iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kad kokia nors pinigų suma iš jo jau buvo išieškota skundžiamu antstolės patvarkymu, todėl pagrindo sugrąžinti lėšas ar panaikinti areštą nenustatė. Dėl 2017-02-02 patvarkymo Nr. S-17-188-1923 nurodė, kad įkalinimo įstaiga informuota, jog tuo atveju, jeigu skolininkas dirba ar įsidarbins įkalinimo įstaigoje, būtina atlikti išskaitas iš jo gaunamo darbo užmokesčio skolai dengti. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo yra vienas iš vykdomojo proceso tarpinių veiksmų, kuriuo skolos išieškojimas nukreipiamas ne į skolininko turimas lėšas, o tik į pinigines lėšas, gaunamas kaip darbo užmokestis, dirbant įkalinimo įstaigoje. Patvarkyme išdėstytos teisės normos, kuriomis remiantis turėtų būti atliekamos išskaitos iš gaunamo darbo užmokesčio, todėl konstatavo, jog patvarkymas pagrįstas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė G. Ž. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko T. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodo, kad skolininko lėšos, patenkančios į Marijampolės pataisos namų sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, bent jau skolininkas nepateikė jokių įrodymų, jog į areštuotą sąskaitą yra pervedamos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.Skolininko gautinos lėšos yra neapmokestinamos ir yra traktuotinos kaip santaupos, iš kurių išieškojimas leidžiamas šimtu procentų, nebent yra gaunamos pajamos, iš kurių pagal CPK 739 straipsnį išieškojimas negalimas.Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, jog į areštuotą sąskaitą būtų pervedamos piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas ar galimas iš dalies, ir piktnaudžiauja savo teisėmis skųsti teisėtus antstolės veiksmus.Antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatyto 1 MMA, kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas. Nuteistųjų piniginės lėšos nėra grynieji pinigai, draudžiama nukreipti išieškojimą į grynuosius pinigus, viršijančius 1 MMA, tačiau ne į pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl sąskaitos areštas yra teisėtas.Skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų) kaip dovanos ir skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti, dėl kurių padidėja bendros jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų.Skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir yra išlaikomas valstybės lėšomis.Iki šiol jokios piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos, kurią administruoja pataisos įstaiga, į antstolės depozitinę sąskaitą nėra pervestos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas T. V. prašo antstolės G. Ž. skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-16 nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA. Nurodo, kad yra dirbantis, todėl pagal antstolės patvarkymą Nr. S-17-188-1923 kas mėnesį išskaičiuojama 20 proc. nuo darbo užmokesčio, neviršijančio vieno MMA, ir 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, todėl antstolė nepagrįstai mano, jog išieškojimas yra neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolės G. Ž. 2017-01-23 patvarkymą Nr. S-17-188-1311 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodytu patvarkymu antstolė areštavo 222,90 Eur skolos ir 132,87 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 355,77 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namuose. Pareiškėjas nesutikdamas su antstolės patvarkymu pateikė skundą, kurio antstolė savo 2017-02-13 patvarkymu netenkino ir perdavė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolės G. Ž. veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolės G. Ž. 2017-01-23 patvarkymą Nr. S-17-188-1311. Kitos skundo dalies dėl patvarkymo Nr. S-17-188-1923 panaikinimo netenkino. Antstolė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skolininko T. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas netenkino skundo dalies dėl patvarkymo Nr. S-17-188-1923 panaikinimo, pareiškėjas teismo nutarties neskundžia, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria teismas panaikino antstolės G. Ž. 2017-01-23 patvarkymą Nr. S-17-188-1311 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-154-313/2016, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad išieškojimas iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, negalimas. CPK 668 straipsnis, reglamentuoja išieškojimą iš turto ir turimų piniginių lėšų. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos (santaupos), likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Teismų įstatymo 33 straipsnis 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas). Klaipėdos apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2S-887-826/2017, kuriai nagrinėti buvo sudaryta Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, 2017-06-15 nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-10 nutartį, kuria buvo panaikinta antstolės patvarkymo dalis, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, esančias pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, taip pat antstolė įpareigota minėtą patvarkymą patikslinti.Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo išaiškinti, kokiu būdu, kokia dalimi turi būti vykdomas priverstinis išieškojimas (turėtų būti daromos išskaitos) iš pareiškėjui priklausančių lėšų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko realiai turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų gaunamų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia išieškoti nustačius patenkantį į CPK 668 straipsnio reglamentavimo sritį turtą ar pinigų sumą (santaupas) išieškoti iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kai tokio turto nėra (kaip šiuo atveju), kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas (šiuo atveju artimųjų įkalinimo įstaigai pervestas lėšas). Ir tokiu atveju galima ir privalu išieškoti ir tada, kai tos periodines ar reguliarios įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio ir (ar) būna minimalios. Priešingas CPK 668 ir 736 normų aiškinimas apskritai paneigtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 18 str., išieškojimo galimybę ir kreditorių teisėtų interesų gynimą, nes paprastai, kai skolininko laisvė apribota, jis nedirba, tačiau gauna kitas pajamas, pavyzdžiui, artimųjų į jo sąskaitą pervestas lėšas. Kitoks šios normos aiškinimas leistų teigti, kad skolininkas, kurio laisvė apribota, pavyzdžiui, kas mėnesį gaudamas po 379,99 Eur per mėnesį įvairių įplaukų į savo sąskaitą, turėtų daugiau teisių, nei tiek pat skolinių įsipareigojimų turintis skolininkas, dirbantis nepilną darbo laiką ir gaunantis 350 Eur darbo užmokestį. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA (nuo 2016-07-01 – 380 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.