Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. (S.) M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. M. (globėjas S. (S.) M.), valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo S. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5.1. gimimo įrašo, išduoto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis pareiškėjas S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) yra V. M. ir I. M. sūnus. I. M., gimęs (duomenys neskelbtini) ir V. M. (buvusi S.), gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo, civilinės metrikacijos ir viešųjų pirkimų skyriaus Civilinės metrikacijos poskyryje (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));

5.2. Iš VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 23 d. pažymos Nr. GR.3A-7516, V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje; sutuoktinis - I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Susilaukė vaikų: S. M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. M., gimusio (duomenys neskelbtini);

5.3. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-95-231/2012 A. M. pripažino neveiksniu. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-2277-231/2012, A. M. globėju paskyrė pareiškėją S. M.. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-12610-1150/2024, išdavė teismo leidimą, kuriuo leido pareiškėjui S. M. priimti I. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą neveiksnaus A. M., vardu;

5.4. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės pažymoje, išduotoje 2024 m. rugpjūčio 21 d., pažymėta, kad paveldėjimo byla į turtą, likusį po V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta;

5.5. VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus (palikėjos) V. M. sudarytų testamentų; palikėjo palikimo priėmimo faktų;

5.6. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. rugpjūčio 21 d. išrašo duomenimis, žemės sklypas su statiniais, t. y. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1995 m. kovo 30 d., Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P79/95-1233 pagrindu, pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti 2004 m. vasario 3 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 05 pagrindu, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso I. M. nuosavybės teise.

6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

8. Pareiškėjas nurodė, kad I. M. po sutuoktinės mirties palikimą, kurį sudarė žemės sklypas su statiniais, mirusiosios asmeniniai daiktai, kiti namų apyvokos daiktai priėmė faktiniu valdymu, t. y. liko gyventi bendruose sutuoktinių namuose, rūpinosi ir prižiūrėjo visą namų valdos žemės sklypą, šienavo žolę, prižiūrėjo obelis, vyšnias, slyvas, jas genėjo, rudenį grėbė lapus, mokėjo žemės mokestį. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad pareiškėjo velionis tėvas po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Mirusiosios V. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po V. M. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto (suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė, kad su pareiškime pateiktu pareiškėjo prašymu sutinka). Mirusiosios turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais velionis I. M. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo tėvas I. M. po sutuoktinės V. M. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo S. (S.) M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė velionės V. M. palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui S. (S.) M. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.