Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1843-260/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-11
Bylos Nr.: 2A-1843-260/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00127-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Atsakovas: G. K.
Ieškovas: L. Š.

Kategorijos

2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-1843-260/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00127-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.3.2.6; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4418-800/2018 pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei G. K. dėl mirusio sutuoktinio turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. Š. 2018 m. sausio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo nustatyti, kad mirusiajai D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklausė ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų jos mirusio sutuoktinio B. Š. vardu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo močiutė D. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) močiutė ieškovui paliko jai priklausančią dalį pastatų ir žemės sklypo (namų valdos), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Visą šią namų valdą sudaro: 0,0598 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo priklausiniai: kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šulinys, skysto kuro rezervuaras, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po močiutės mirties ieškovas, kaip jos testamentinis įpėdinis, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kuriame buvo pradėta paveldėjimo byla. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą jam neišduotas, nes po senelės mirties, dėl kurios senelis B. Š. labai išgyveno ir jautriai reaguodavo į bet kokias užuominas dėl mirusios senelės dalies nustatymo, ieškovas, nenorėdamas senelio trikdyti, paveldėjimo proceso neskubino, tuo labiau, kad dėl naudojimosi namų valda niekada jokių ginčų nekilo. Viešajame registre visas nurodytas turtas įregistruotas ieškovo L. Š. ir jo senelio B. Š. vardu tokiomis dalimis: iš 0,0598 ha žemės sklypo ieškovo vardu įregistruotos 225/598 dalys, jo senelio vardu įregistruotos 373/598 dalys; gyvenamojo namo ir kiemo statinių ieškovo vardu įregistruota 40/100 dalių, jo senelio vardu įregistruota 60/100 dalių. Santuoka tarp ieškovo močiutės D. Š. ir jo senelio B. Š. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Ši santuoka niekada nebuvo nutraukta ar pripažinta negaliojančia. Todėl visas turtas, kurį sudaro: 0,0598 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn įsigytas (duomenys neskelbtini)), bendro 152,02 kv. m. ploto 2 aukštų gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), teisinė registracija (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo priklausiniai: kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šulinys, skysto kuro rezervuaras, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas nuosavybėn ieškovo senelių D. Š. ir B. Š. santuokos metu. Remiantis iki 1990 m. galiojusio santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, o taip pat po 1990 m. įsigaliojusio santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, po įsigijimo nuosavybėn visas šis turtas tapo bendrąja jungtine jų nuosavybe, priklausiusia jiems abiem lygiomis dalimis (po 1/2) kuria naudotis valdyti ir disponuoti abu sutuoktiniai galėjo tik bendru abiejų sutarimu, nors viešajame registre turtas ir buvo registruotas tik vieno iš jų - B. Š. vardu. Ieškovo senelis B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) visą jam mirties dieną priklausiusį turtą senelis testamentu paliko atsakovei G. K.. Ieškovui, kaip mirusios senelės testamentiniam įpėdiniui, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiai seneliai priklausiusią turto dalį neišduodamas, nes šiuo metu likusi mirusių sutuoktinių bendro turto dalis viešajame registre yra įregistruota ieškovo senelio B. Š. vardu, o atsakovė, kaip testamentinė įpėdinė po B. Š. mirties, gera valia atsisako notariškai patvirtinti savo sutikimą, kurio pagrindu bendrojoje nuosavybėje būtų nustatyta ir išskirta ½ mirusios ieškovo senelės santuokoje įgyto turto dalis, į kurią ieškovui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. K. 2018 m. vasario 1 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalavimui taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas nepateikė prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko šis ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Jokių pagrindų ieškinio senaties termino atnaujinimui nėra. Nors ieškovas laiko save testamentiniu įpėdiniu, priėmusius palikimą po senelės D. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tačiau įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, nepateikė. Palikimo priėmimo metu galiojusios teisės normos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad palikimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimą dienos. Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio senaties termino pradžia ieškovo pažeistai teisei ginti skaičiuojama nuo nurodytos datos. Po D. Š. mirties likęs turtas buvo registruotas B. Š. vardu, todėl ieškovas per 10 metų nuo (duomenys neskelbtini), turėjo imtis veiksmų D. Š. nuosavybės daliai sutuoktinio turte nustatyti. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis to nedarė dėl B. Š. savijautos, yra neteisingos. (duomenys neskelbtini) notarės J. R. pažyma VĮ Registrų centrui patvirtina, jog iki (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik B. Š.. Pavedėjimo teisės liudijimas B. Š. nebuvo išduotas dėl atsiradusio testamentinio įpėdinio, apie kurio egzistavimą išduodama pažymą notarė J. R. žinojo, nes D. Š. testamentas patvirtintas notarės J. R. ranka. Išduodant pažymą B. Š., jis apie testamento egzistavimą nebuvo informuotas ir apie jį sužinojo daug vėliau, kuomet jam vis buvo delsiama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi turtas buvo registruotas B. Š. vardu, jis pavedėjimo teisės liudijimui neteikė didelės reikšmės. Atsakovė su B. Š. buvo pažįstama nuo 2006 metų. Ją pasikvietęs B. Š. paprašė jam pagelbėti buityje. Ji dažnai būdavo pas B. Š. namuose. Niekas iš artimųjų juo nesirūpino, nors jis tikėjosi, kad jo sūnus S. Š. jį palaidos. S. Š. mirė (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, po ko B. Š. įkalbino atsakovę juo rūpintis ir jį palaidoti, sakė, kad neliks skolingas už rūpestį ir po mirties paliks atsakovei savo turtą. (duomenys neskelbtini) B. Š. surašė testamentą atsakovės naudai. Apie testamentą atsakovė žinojo, kartu vyko pas notarą. Po (duomenys neskelbtini) B. Š. sutuoktinės mirties, jis ginčo turte gyveno vienas, ieškovas niekada šiuo turtu nesinaudojo, jame negyveno ir nesilankė. B. Š. su ieškovu nebendravo, laikė jį apgaviku, kadangi B. Š. visą laiką manė, kad testamentas, kuriuo D. Š. užrašė savo turto dalį ieškovui buvo surašytas jos mirties valandą, t. y. jis surašytas D. Š. nesuvokiant savo veiksmų, nes ji sirgo onkologine liga ir buvo visiškai ligos išsekinta. B. Š. sakė, kad prieš mirtį jo sutuoktinė kelias dienas nieko nevalgė, buvo nesąmoninga, buvo slaugoma namuose, ir kad jis vienas ją slaugė. B. Š. minėjo, kad D. Š. mirties dieną namuose buvo daug žmonių, tame tarpe ieškovo motina. B. Š. sakė, kad jis nematė, kada ir kas surašė testamentą, jis sakė, kad prieš sutuoktinės mirtį, t. y. (duomenys neskelbtini) ryte jis visą laiką buvo prie jos, šildė jai kojas, ir jokių pašalinių žmonių (notaro, liudytojų) prie žmonos nebuvo. Jis teigė, kad (duomenys neskelbtini) dieną jo žmona savo valios pareikšti negalėjo, nes ji jau nekalbėjo. B. Š. niekada nepripažino ieškovo, kaip savo anūko, apie jo egzistavimą jis sužinojo tik šiam jau esant pilnamečiui, t. y. kai jam buvo 20 metų. B. Š. su ieškovu nebendravo iki tol, nebendravo ir po sužinojimo apie jį ir jam sudarytą testamentą. Po to, kai (duomenys neskelbtini) B. Š. išdavė atsakovei įgaliojimą, ieškovas iškvietė ją į notarės J. R. biurą ir pareikalavo atsakovę, kaip B. Š. įgaliotą asmenį, pasirašyti sutikimą dėl D. Š. dalies B. Š. turte nustatymo. Atsakovei pareikalavus duoti jai to dokumento kopiją, kad su juo galėtų supažindinti B. Š. ir gauti jo sutikimą tokiam dokumentui jo vardu pasirašyti, notarų biure iš atsakovės reikalaujamas pasirašyti dokumentas buvo atimtas, pareiškus, kad jo niekur nešti neleis. Analogišką reikalavimą atsakovė gavo (duomenys neskelbtini) mėnesį, jau kaip testamentinė įpėdinė, priėmusi palikimą po B. Š. mirties. Ieškovas kreipėsi praėjus bendram ieškinio senaties terminui, todėl nei B. Š., nei atsakovė neturėjo pagrindo jo reikalavimo tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatė, kad D. Š., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis 373/598 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ½ dalis 60/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 60/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu B. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės G. K., bylinėjimosi išlaidas – 100 Eur žyminio mokesčio, 825 Eur advokato pagalbos išlaidų, ieškovo L. Š. naudai, priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 7,29 Eur pašto išlaidų valstybei.

6. Teismas pripažino nustatytu, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo L. Š. senelė D. Š.. Santuokos liudijimas (b. l. 11), B. Š. mirties liudijimas (b. l. 12) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. Š. sutuoktinis ir ieškovo senelis B. Š. (b. l. 12). (duomenys neskelbtini) D. Š. sudarytas testamentas, kurį patvirtino Kauno miesto notarė J. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-52) patvirtina, jog testatorė D. Š. jai priklausančią dalį pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), testamentu paliko vaikaičiui L. Š.. D. Š. testamentas buvo įregistruotas testamentų registre (b. l. 53). Iš (duomenys neskelbtini) pareiškimų dėl palikimo priėmimo fakto (b. l. 47-49), testamentų registro išrašo (b. l. 53) nustatyta, kad po D. Š. mirties palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė ieškovas L. Š., o taip pat B. Š. (D. Š. sutuoktinis) ir S. Š. (D. Š. sūnus). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 14-15, 16-17, 55-56, 57-58) patvirtina, jog palikimo metu mirusiajai D. Š. kartu su sutuoktiniu B. Š. nuosavybės teise priklausė santuokoje įgytas turtas – 373/598 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ir 60/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto sprendimo pagrindu. Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. R. (duomenys neskelbtini) rašto (b. l. 70) matyti, kad ieškovui, testamentiniam įpėdiniui L. Š. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į žemės sklypo ir pastatų dalį, esančią (duomenys neskelbtini), po testatorės mirties nėra išduotas, kadangi sutuoktinis B. Š. nebuvo pateikęs sutikimo išduoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo. Todėl paveldėjimo procedūros D. Š. ir B. Š. paveldėjimo bylose nėra baigtos.

7. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad B. Š. vardu registruotas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš bylos dokumentų matyti, kad ginčo turtas įgytas B. Š. ir D. Š. gyvenant santuokoje, tačiau registruotas tik B. Š. vardu. Santuokos metu įgytas turtas vieno sutuoktinio vardu viešajame registre įregistruotas iki 2000 m. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.), todėl turi būti taikoma prezumpcija, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

8. Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo teismas nustatė, kad po D. Š. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą palikimą tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)) pateikdami pareiškimus priėmė tiek ieškovas L. Š., tiek ir ieškovo senelis, D. Š. sutuoktinis B. Š. (b. l. 48, 49). Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad B. Š. jai pasakojo, jog po kurio laiko notarė jam pateikė pasirašyti kažkokį dokumentą, tačiau jam atsisakius jį surašyti, daugiau jokie dokumentai pasirašyti nebuvo teikiami, nebuvo išduotas ir paveldėjimo teisės liudijimas. Iš B. Š. (duomenys neskelbtini) testamento (b. l. 73) ir 2014 m. vasario 20 d. notarų biurui pateikto pareiškimo dėl testamento panaikinimo (b. l. 72), teismas nustatė, jog tą pačią dieną kaip ir D. Š. ((duomenys neskelbtini)) testamentą buvo sudaręs ir B. Š., kuris testamentu jam priklausančią žemės sklypo ir pastatų dalį paliko D. Š., nurodydamas, jog tuo atveju, jeigu D. Š. mirtų anksčiau už jį, arba nepriimtų palikimo, ar atsisakytų nuo jo, visą testamente nurodytą turtą jis palieka L. Š.. Šį testamentą B. Š. panaikino (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl D. Š. nuosavybės teise priklausančios turto dalies nustatymo santuokiniame turte, kadangi to jis padaryti negalėjo išimtinai dėl B. Š. neveikimo, kuomet jis, turėdamas pareigą duoti sutikimą notarui dėl santuokoje įgyto turto dalies nustatymo, tokį sutikimą duoti delsė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), o buvus B. Š. sudarytam testamentui, kuriuo jis savo turtą ketino palikti ieškovui, ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, jog po senelio mirties jis taps jų turto paveldėtoju. Ieškinio senatis reikalavimui dėl D. Š. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo prasidėjo (duomenys neskelbtini) (mirus ieškovo seneliui B. Š.), todėl ieškovas nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, apibrėžiančias ieškinio senaties terminą. Neteisingai vertino, jog ieškovas L. Š. nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl D. Š. nuosavybės teise priklausančios turto dalies nustatymo santuokiniame turte, kadangi ieškovas nesikreipė į teismą išimtinai dėl B. Š. neveikimo, kadangi B. Š. turėjo pareigą duoti sutikimą notarui dėl santuokoje įgyto turto dalies nustatymo ir delsė jį duoti iki pat savo mirties. Laiko, jog B. Š. neturėjo pareigos duoti sutikimą notarui dėl santuokoje įgyto turto dalies nustatymo, tai buvo jo teisė, kuria jis nepasinaudojo, todėl ieškovas turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl mirusiosios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tačiau to nepadarė ir delsė tai padaryti 15 metų ir tokiu būdu praleido įstatymu nustatytą 10 metų terminą.

2.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 1.127 straipsnį ir skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią, t. y. ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo ne nuo D. Š. mirties (duomenys neskelbtini) ar vėliausiai nuo mirusiosios D. Š. palikimo priėmimo pareiškimo pateikimo notarui dienos (duomenys neskelbtini), o nuo B. Š. (duomenys neskelbtini) mirties. Vien ta aplinkybė, kad palikėjos sutuoktinis B. Š. nesinaudojo savo teise nustatyti nuosavybės teisės dalį bendrame turte, negali apriboti ieškovo paveldėjimo teisės ir negali priklausyti išimtinai nuo pergyvenusio sutuoktinio aktyvių veiksmų ir jo prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pateikimo momento. Nesant pergyvenusio sutuoktinio išreikštos valios dėl bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto dalių, palikėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta įpėdiniui kreipiantis į teismą su prašymu dėl mirusiojo asmens turto dalies nustatymo. Todėl akivaizdu, kad ieškovas, kreipdamasi į teismą ieškinio senaties terminą yra praleidęs.

2.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad buvus B. Š. sudarytam testamentui, kuriuo jis savo turtą ketino palikti ieškovui, ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, jog po senelio mirties jis taps tiek D. Š. ir B. Š. turto paveldėtoju, negali būti laikoma ieškinio senaties terminą stabdanti ar šalinanti aplinkybė. Pastebi, kad ieškovas turėjo būti pakankamai apdairus ir suprasti, jog palikimas bet kada gali būti panaikintas ir įpėdiniu įvardintas kitas žmogus vietoje ieškovo. Kito asmens testamento sudarymas negali įtakoti D. Š. įpėdinio veiksmų ir D. Š. įpėdinio palikimo priėmimas negali priklausyti išimtinai nuo pragyvenusio sutuoktinio (B. Š.) aktyvių veiksmų.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai bei pažeisdamas įstatymo reikalavimus įvertino byloje surinktų duomenų visumą.

2.5. Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas dalyje dėl turto dalių nustatymo. Teismas nurodydamas, kad mirusiajai D. Š. priklausė ½ dalis ginčo turto, šiam argumentui pagrįsti nenurodė jokio juridinio ar faktinio pagrindo.

Atsiliepimas

11. Ieškovas L. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą, iš apeliantės ieškovo naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi ir teisinio atstovavimo išlaidas.

12. Atsiliepime nurodo, jog visiškai nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Apeliantė klaidingai ir nepagrįstai pasisako dėl materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektų. Atsakovė viso teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu savo poziciją grindė vien tik ieškinio senaties taikymo būtinybe, iš esmės tuo pačiu argumentu grindžiamas ir apeliacinis skundas. Mano, kad atsakovė labai susiaurintai aiškina ir taiko šią materialinės teisės normą, sąmoningai ar nesąmoningai neatsižvelgdama į tai, kad pats ieškinio senaties institutas yra platesnės apimties ir turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai, kaip vientisa normų sistema, be abejo, kartu su kitomis CK normomis. Būtent dėl tokios atsakovės pozicijos pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė labai koncentruotai, tačiau iš esmės priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, nes jame motyvuotai ir pagrįstai aptartos visos ginčo aplinkybės, neliečiant tų jo aspektų, kurie nebuvo įtraukti į šios bylos ginčo dalyką. Teismas pagrįstai konstatavo esminę ir ginčo sprendimui svarbią aplinkybę, jog ginčo tarp šalių nėra dėl tos aplinkybės, kad B. Š. vardu įregistruotas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas teisingai nustatė vieno iš įpėdinių - būtent B. Š. kaltę dėl susidariusios situacijos ir todėl pagrįstai konstatavo, kad senaties termino eiga mirusios sutuoktinės turto dalies nustatymui prasidėjo būtent po B. Š. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įpėdinių teisių įgijimo ir jų teisminio gynimo terminų bei sąlygų.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. Š. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, jog mirusiajai D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklauso pusė (1/2) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalies, įregistruotos jos mirusiojo sutuoktinio B. Š. vardu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė močiutės D. Š. (duomenys neskelbtini) paliktu testamentu, kuriuo ji paliko ieškovui jai priklausiusią dalį pastatų ir žemės sklypo (namų valdos), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Po močiutės mirties ieškovas, jo tėvas S. Š. ir senelis B. Š. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajai D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklausiusią pusę (1/2) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, įregistruotą jos mirusiojo sutuoktinio B. Š. vardu, nebuvo išduotas, kadangi turtas buvo registruotas likusio gyvo sutuoktinio B. Š. vardu ir buvo reikalingas jo sutikimas dėl mirusiojo sutuoktinio dalies pavedėjimo teisės liudijimo išdavimo. B. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo jam priklausančią dalį pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), jeigu D. Š. mirtų anksčiau už jį ir nepriimtų palikimo, ar atsisakytų nuo jo, visą turtą paliko L. Š.. (duomenys neskelbtini) testamentas panaikintas (duomenys neskelbtini). B. Š. (duomenys neskelbtini) mirė ir visą jam mirties dieną priklausiusį turtą testamentu paliko atsakovei G. K.. Atsakovė gera valia atsisako notariškai patvirtinti savo sutikimą, kurio pagrindu bendroje nuosavybėje būtų nustatyta ir išskirta ½ mirusios ieškovo senelės santuokos metu įgyto turto dalis, į kurią ieškovui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Nurodo, jog ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) nesiėmė jokių veiksmų D. Š. nuosavybės daliai sutuoktinio turte nustatyti, reikalavimui pareikšti praleido 10 metų senaties terminą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu, nustatęs, kad ieškovui paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą po testatorės mirties nebuvo išduotas todėl, kad testatorės sutuoktinis B. Š. nebuvo pateikęs sutikimo išduoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo, tačiau B. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą jam ir jo sutuoktinei priklausiusią nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį paliko L. Š., laikė, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po B. Š. mirties, t. y. atsirado teisė ginti savo pažeistas teises, ieškovo ieškinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, pažeisdamas įstatymo reikalavimus vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl įpėdinių teisių įgijimo ir jų gynimo įstatyminių terminų

16. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą ( Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tam, kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

17. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. Todėl laiku kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo ir priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

18. Nustatyta, kad ieškovo L. Š. močiutės D. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriuo ji paliko ieškovui L. Š. jai priklausiusią dalį bendro santuokos su B. Š. metu įgyto turto pastatų ir žemės sklypo (namų valdos), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nėra nuginčytas, galioja. L. Š. į (duomenys neskelbtini) notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. nedelsdamas, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biure patvirtintas ((duomenys neskelbtini) panaikintas) B. Š. testamentas, kuriuo jis jam priklausančią dalį pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), paliko D. Š., nurodydamas, jog, jeigu ji mirtų anksčiau už jį, turtą jis palieka ieškovui L. Š.. Ieškovui L. Š. paveldėjimo teisės liudijimas pagal (duomenys neskelbtini) D. Š. testamentą po testatorės mirties nebuvo išduotas, kadangi šiam veiksmui atlikti buvo reikalingas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, likusio gyvo sutuoktinio sutikimas dėl kreipimosi į notarą dėl mirusiojo sutuoktinio dalies nustatymo, o kadangi B. Š. ginčo turte gyveno, ginčų dėl naudojimosi tvarkos niekada nekilo ir buvo patvirtinęs (duomenys neskelbtini) testamentą, to daryti neskubėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovas dėl objektyvių (ne nuo jo valios priklausančių) aplinkybių laikytinas ne visa apimtimi įgyvendinusiu teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą, šia teise ieškovas galėjo pasinaudoti iki tol, kol paveldėjimo teisės liudijimai į jam tenkančią turto dalį nėra išduoti kitiems asmenims (paveldėtojams), todėl jis pagrįstai, mirus B. Š. ir sužinojus apie jo vardu (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento panaikinimą (savo teisių pažeidimą), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl sutikimo patvirtinimo, kurio pagrindu būtų išskirta mirusiai D. Š. ½ dalis iš santuokos metu įgyto ir įregistruoto VĮ Registrų centre B. Š. vardu turto, t. y. žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalies.

19. Tuo atveju, kai įpėdinio teisės į paveldėtą turtą yra pažeidžiamos, jų teisminiam gynimui taikomi ieškinio senaties terminai, o ieškinio senaties termino pradžia nustatytina pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog ieškovas ieškinio senatis reikalavimui dėl D. Š. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) (mirus ieškovo seneliui B. Š.), ieškovas nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teise, kadangi to jis padaryti neturėjo galimybės išimtinai dėl B. Š. kaltės ir neveikimo, t. y. ieškovas įrodė aplinkybes objektyviai sutrukdžiusias laiku rūpintis pažeistų teisių gynimu. Konstatavusi šias aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl netenkinamas atsakovės reikalavimai šiuo pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti.

20. Apeliantės pastebėjimas, kad skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl turto dalių nustatymo yra visiškai nemotyvuotas, laikytinas visiškai nepagrįstu ir atmestinu. Nustatyta, kad ieškovo ieškinio reikalavimas buvo pareikštas taip: nustatyti, kad mirusiajai D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklauso pusė (½) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalies, įregistruotos jos mirusiojo sutuoktinio B. Š. vardu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad B. Š. vardu nuo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre registruota ginčo turto dalis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ginčo turto dalis įgyta B. Š. ir D. Š. gyvenant santuokoje, todėl turi būti taikoma prezumpcija, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nenustatęs jokių imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl šio apeliantės pastebėjimo nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės G. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas L. Š. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas