Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus. Nei ieškovė, nei atsakovė iki paskirto teismo posėdžio prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. tarp ieškovės AB „Swedbank“ ir J. B. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 21-038651-GV, kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 600 Eur kreditas ir pagal kurią kredito gavėjas įsipareigojo iki 2022 m. rugsėjo 12 d. grąžinti suteiktą kreditą. (duomenys neskelbtini) kredito gavėjas J. B. mirė. Sužinojusi tai, ieškovė 2022 m. kovo 22 d. pranešimu Nr. SR/22-3877 informavo Šalčininkų rajono 3-ąjį notaro biurą apie palikėjo turimus neįvykdytus įsipareigojimus (419,75 Eur skolą) bei prašė juos įtraukti į paveldimo turto sudėtį. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog J. B. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovė A. G. Ieškovė nurodo, jog 2023 m. lapkričio 15 d. ir 2024 m. gegužės 20 d. pranešimais kreipėsi į atsakovę, siūlydama sumokėti po J. B. mirties likusią skolą, tačiau minėta skola padengta nebuvo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo priteisti 419,75 Eur skolą iš atsakovės. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, jog jos tėvas neturėjo jokio turto, kurį ji galėtų paveldėti.

7. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas reiškiamas atsakovei, kaip skolą turėjusio ir mirusio asmens įpėdinei. CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą; paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Taigi, palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

8. Pastebėtina, kad įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017). Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nurodoma, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018). Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas.

9. CK 5.52 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateikto Testamentų registro išrašo matyti, jog atsakovė A. G. (duomenys neskelbtini) priėmė J. B. palikimą. Duomenų, kad palikimas buvo priimtas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, byloje nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir pati atsakovė (nors teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi tai padaryti siūlė).

11. Kartu pastebėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamai informuoti apie reikalavimus yra ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė laiku informavo Šalčininkų rajono 3-ąjį notaro biurą apie J. B. įsiskolinimą, todėl laikoma, kad ieškovė nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino. Atitinkamai, atsakovė, priėmusi J. B. palikimą, įgijo pareigą atsiskaityti ir su palikėjo kreditoriais, t. y. šiuo atveju, su ieškove. Aplinkybės (nurodytos atsiliepime) dėl asmens (vartojimo kredito gavėjo) amžiaus taip pat nėra pagrindas atmesti ieškinį, kartu pažymint, kad išduotas ne tokio didelio dydžio kreditas (600 Eur), sutarties sąlygos įprastos praktikoje. Byloje nėra duomenų, kad skola būtų padengta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 419,75 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (419,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 22 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

15. Byloje patirtos 12,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl yra priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 419,75 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų 75 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (419,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,12 Eur (dvylika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.