Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. Ž., A. Ž. ir V. Ž., atstovaujamu globėjo R. Ž., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po mamos A. Ž. mirties liko turtas – ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis pastatų esančių, (duomenys neskelbtini)., žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po jos mirties šiuo adresu liko gyventi jos sutuoktinis (pareiškėjo tėvas) A. A. Ž., kuris mamą slaugė, aprūpino maisto produktais, kai mirė palaidojo savo lėšomis. Jis perėmė savo žinion sutuoktinės paliktus pinigus, naudojosi visu gyvenamuoju namu, jame esančiais daiktais ir kitais statiniais, rūpinosi visu ūkiu, augino gyvulius mokėjo visus reikiamus mokesčius, atliko einamojo remonto darbus. Šie aktyvūs pareiškėjo tėvo veiksmai po palikimo atsiradimo patvirtino jo norą bei sutikimą įgyti visas teises į palikimą. Palikimo priėmimo faktą patvirtina ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alytaus seniūnijos išduota 2022-04-25 pažyma. Pareiškėjo tėvas po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą nuosavybės teisiu įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslais, tačiau priėmė jos palikimą faktiniais veiksmais. Pareiškėjo broliai į palikėjos paliktą turtą nepretenduoja. V. Ž. yra pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (Alytaus apylinkės teismo 2022-03-20 sprendimas civ. byloje Nr. 2YT-1077-979/2022). V. Ž. nustatyta globa ir pareiškėjas yra paskirtas V. Ž. globėju (Alytaus apylinkės teismo 2022-06-03 nutartis civ. byloje Nr. 2YT-3457-979/2022).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. Ž. yra A. Ž. ir A. A. Ž. sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo įrašas. Pareiškėjo motina A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas mirties įrašas Nr. 60. A. Ž. testamentu visą savo turtą paliko sūnui – pareiškėjui R. Ž., tačiau iš 2022-02-24 Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės B. Z. išduoto liudijimo matyti, kad palikimo po A. Ž. mirties niekas nepriėmė. Po pareiškėjo motinos A. Ž. mirties liko paveldimas turtas – ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis pastatų esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po A. Ž. mirties šiuo turtu rūpinosi jos sutuoktinis pareiškėjo tėvas A. A. Ž., naudojosi visu gyvenamuoju namu, jame esančiais daiktais ir kitais statiniais, rūpinosi visu ūkiu, augino gyvulius mokėjo visus reikiamus mokesčius, atliko einamojo remonto darbus. Pareiškėjo tėvas A. A. Ž. priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. Ž. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota A. A. Ž. teisė įgyti visas teises į palikimą. A. A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). A. A. Ž. visą savo turtą testamentu paliko savo sūnui – pareiškėjui R. Ž.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą po tėvo A. A. Ž. mirties priėmė pareiškėjas.

Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jo tėvo A. A. Ž. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinės A. Ž. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis žemės sklypais ir pastatais, jų priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad A. A. Ž. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad A. A. Ž. po sutuoktinės A. Ž. mirties priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas R. Ž. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas A. A. Žvaliauskas, a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas R. Ž. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo A. A. Ž. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.