Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai L. M. ir jos atstovei advokatei K. R., suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros etalonas“ atstovui nemokumo administratoriui K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros etalonas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. M. (toliau – pareiškėja arba kreditorė) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Švaros etalonas“ (toliau – suinteresuotas asmuo arba bendrovė) bankroto byloje pareiškė 30 822,31 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

BUAB „Švaros etalonas“ nemokumo administratorius K. P. pareiškė prieštaravimus dėl L. M. finansinio reikalavimo tvirtinimo, nurodydamas, kad jam nebuvo pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su darbo santykiais. Tik gavęs bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su darbo santykiais, pareiškėjos reikalavimą tikslins ir teiks teismui tvirtinti. Administratorius finansinio reikalavimo dėl bendrovei suteiktos paskolos dalimi sutinka iš dalies, t. y. su suma sutinka, tačiau nesutinka, kad ši suma būtų įtraukta į pirmos eilės kreditorių sąrašą. Taip pat nurodo, jog jam nepateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie pagrįstų, kad pareiškėja sumokėjo visus bendrovės įsipareigojimus AB Šiaulių bankui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Nagrinėjamos bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Švaros etalonas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas K. P., nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 17 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-427-480/2023).

Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui, pateikia savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).

Teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino UAB „Švaros etalonas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių neginčija nemokumo administratorius, sąrašą, jų tarpe – L. M. finansinį reikalavimą 44 996,54 Eur sumai. Nemokumo administratorius nesutiko su kreditorės L. M. 34 395,10 (24 447,75 + 9 947,35) Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl L. M. patikslinto 30 822,31 (23 013,64 + 7 808,31) Eur (2023 m. vasario 3 d. Nr. DOK-3400) dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Švaros etalonas“ bankroto byloje.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi kreditorė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos L. M. paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 5 d. UAB „Švaros etalonas“ su AB Šiaulių banku sudarė kredito linijos sutartį Nr. KLS-2018-005-09 (toliau – Kredito sutartis), kurios paskirtis – kredito ir nesumokėtų palūkanų dengimas tuo metu UAB „Švaros etalonas“ turėtam kreditoriui UAB „Investa plius“. Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 2.2 punktu buvo susitarta, kad AB Šiaulių banko suteikto kredito grąžinimas bus užtikrintas L. M. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – nekilnojamasis turtas), hipoteka, iki kol UAB „Švaros etalonas“ galutinai grąžins banko suteiktą kreditą (2023 m. vasario 3 d. Nr. DOK-3400 priedai 4–5). 2018 m. balandžio 15 d. maksimaliąja sutartine hipoteka ir 2019 m. spalio 18 d. susitarimu Nr. 1 dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo (2023 m. vasario 9 d. Nr. DOK-6525 priedai), užtikrindama skolininkės UAB „Švaros etalonas“ 24 000 Eur ir 9 000 Eur prievolės kreditorei AB Šiaulių bankui įvykdymą, L. M. (įkaito davėjas) įkeitė bankui jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. UAB „Švaros etalonas“ suteikto kredito laiku negrąžinus, pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, 2021 m. spalio 29 d. buvo išduoti notarų vykdomieji įrašai, ko pasekoje, vykdant 2021 m. spalio 29 d. Kauno m. 28-ojo notaro biuro notaro M. V. išduotą vykdomąjį įrašą, o taip pat 2021 m. spalio 29 d. Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G. išduotą vykdomąjį įrašą, 2022 m. balandžio 27 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas (butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas iš varžytynių už 55 301 Eur sumą (2023 m. vasario 3 d. Nr. DOK-3400 priedai 6–7). 2022 m. gruodžio 21 d. AB Šiaulių banko raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 22-21890 (2023 m. vasario 3 d. Nr. DOK-3400 priedas 8) patvirtina, kad antstolei R. P. viešosiose varžytynėse realizavus L. M. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, už realizuotą turtą gautos piniginės lėšos buvo pervestos kreditorei AB Šiaulių bankui, todėl tai patvirtina faktą, kad UAB „Švaros etalonas“ turėta skola AB Šiaulių bankui buvo padengta iš L. M. asmeninės nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto. Antstolės R. P. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-183-8475 (2023 m. vasario 9 d. Nr. DOK-6525 priedai) rodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro M. V. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas išieškojimas pagal Klaipėdos 15-ojo notarų biuro notarės A. G. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.195 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.

Taigi, esant įvykdytai prievolei, už kurią L. M. laidavo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, kuris kaip prievolės neįvykdymo pasekmė buvo parduotas įvykusiose viešosiose varžytynėse, L. M., atitinkamai, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į BUAB „Švaros etalonas“, kuri privalo atlyginti iš įkeisto turto patenkintos prievolės bankui dalį sudarančią pinigų sumą – 21 983,29 Eur (20 596 Eur skola + 1 386 Eur palūkanos), o taip pat 1 030,35 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 215,10 Eur išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojui ir 779,35 Eur atlygis antstoliui (t. y. pusė 1 558,69 Eur atlyginimo antstoliui sumos, atsižvelgiant į tai, kad iš varžytynėse parduoto nekilnojamojo turto buvo patenkinti ir kiti skoliniai reikalavimai, kilę ne tik iš tinkamai neįvykdytos Kredito sutarties (antstolės R. P. 2022 m. gegužės 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. vasario 3 d. Nr. DOK-3400 priedas 9)).

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais rašytiniais įrodymai bei paaiškinimais posėdžių metu, daro išvadą, kad kreditorės L. M. prašomas patvirtinti 23 013,64 Eur dydžio finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje yra pagrįstas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas pripažįsta pagrįstu kreditorės L. M. 23 013,64 Eur finansinį reikalavimą (antros eilės finansinis reikalavimas) BUAB „Švaros etalonas“ bankroto byloje ir jį tvirtina.

Kitą ginčytino finansinio reikalavimo dalį sudaro 7 808,67 Eur suma, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (L. M. atleidimo iš darbo dienos) neišmokėto darbo užmokesčio 6 489,26 (2 729,58 + 3 759,68) Eur suma ir 1 319,42 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas už trejus metus.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, vadinasi po 1 egzempliorių kiekvienai šaliai. Tačiau nepaisant to, tarp pareiškėjos L. M. ir UAB „Švaros etalonas“ sudarytos darbo sutarties į bylą dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė: pareiškėja argumentuoja, kad tarp turimų dokumentų jos rasti nepavyko, o nemokumo administratorius teigia, jog buvęs bendrovės vadovas ne visus dokumentus jam yra perdavęs. DK 42 straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius rodo, kad L. M. draudėjas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (pastaba: laikotarpis, apie kurį teikiama informacija yra nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) buvo UAB „Švaros etalonas“, vadinasi bendrovę ir L. M. siejo darbo teisiniai santykiai. Tiek minėtoje VSDFV Kauno skyriaus pažymoje, tiek ir pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą (2023 m. vasario 3 d. Nr. DOK-3400 priedai 4–5) nurodyta, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. yra nedraudiminis laikotarpis, vadinasi L. M. neturėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Įrodymų, kad L. M. nurodytu laikotarpiu savo noru buvo išėjusi neapmokamų atostogų, byloje nėra, o L. M. paaiškino, kad prašymo dėl neapmokamų atostogų suteikimo darbdaviui niekuomet nebuvo pareiškusi (DK 137 straipsnis). Vadovaujantis DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai darbdavys negali suteikti darbo sutartimi sulygto darbo ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti skelbiama prastova. Pagal to paties DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3626-933/2020) atmetė ieškovės UAB „Švaros etalonas“ ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti VĮ „Mūsų amatai“ 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą sustabdyti 2019 m. spalio 16 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 14/03-72 vykdymą ir šios sutarties nutraukimą neteisėtais; priteisti ieškovės naudai iš VĮ „Mūsų amatai“ 18 421,49 Eur nuostolių dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, kurie ieškovės patirti nuo jos nutraukimo iki 2020 m. birželio 1 d.; priteisti ieškovės naudai iš VĮ „Mūsų amatai“ 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-567-330/2021) minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovės įvykdytas vienašalis bendradarbiavimo sutarties nutraukimas atitiko šioje sutartyje numatytas jos nutraukimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) vėlavo atlikti mokėjimus, nors ne kartą buvo raginama tinkamai vykdyti įsipareigojimus bei informuota apie atsakovės restruktūrizavimo procesą ir svarbą, jog mokėjimai atsakovei būtų atliekami laiku. Minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nuo ginčo šalių nepriklausiusios aplinkybės atsiradimo, tai yra iki karantino režimo įvedimo Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. Atsakovė 2020 m. kovo 25 d. rašte nurodė, jog atnaujintų bendradarbiavimo sutarties vykdymą esant tokioms sąlygoms: apeliantė (ieškovė) UAB „Švaros etalonas“ dėl gydymo įstaigų skalbinių pateiks užsakančių skalbimo paslaugą gydymo įstaigų patvirtinimus, kad skalbiniai prieš atiduodant juos ieškovei UAB „Švaros etalonas“ yra dezinfekuoti; UAB „Švaros etalonas“ pateiks Nacionalinio sveikatos centro patvirtinimą, kad skalbiant gydymo įstaigų skalbinius nėra pavojaus į skalbimo vietą įvežti Covid ligos užkrato; apeliantė (ieškovė) sumokės visus pradelstus mokėjimus bei įsiskolinimus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė (ieškovė) būtų teikusi atsakovei atsakymą į 2020 m. kovo 25 d. raštą. Taigi, išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės (CPK 279 straipsnio 4 dalis) suponuoja išvadą, kad darbdavys pareiškėjai negalėjo suteikti darbo sutartimi sulygto darbo ne dėl darbuotojo kaltės ne dėl karantino paskelbimo, o dėl to, kad VĮ „Mūsų amatai“ 2020 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą sustabdyti 2019 m. spalio 16 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 14/03-72 vykdymą ir 2020 m. gegužės 15 d. nutraukė šią sutartį UAB „Švaros etalonas“ nevykdant tinkamai sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, kaip ji pati paaiškino teismo posėdyje, yra UAB „Švaros etalonas“ akcininkė, kuriai priklauso 71 procentas akcijų ir bendrovėje ji dirbo gamybos direktorės pareigose, gerai žinojo esamą situaciją bendrovėje ir nagrinėjamą bylą. Nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju taikytinos DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma (DK 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sutampantys jau minėtos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą duomenys apie asmens draudžiamąsias pajamas, pareiškėjos AB Šiaulių banke esančios sąskaitos duomenys apie UAB „Švaros etalonas“ apmokamą atlyginimą (2023 m. kovo 9 d. Nr. DOK–6525 priedai), pareiškėjos paaiškinimai teisme liudija, kad ji dirbo UAB „Švaros etalonas“ gaudama minimalią mėnesinę algą. UAB „Švaros etalonas“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios iki buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo UAB „Apskaitos darbai“ 2023 m. kovo 8 d. raštas dėl informacijos pateikimo, darbo užmokesčio paskaičiavimas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. bei duomenys apie L. M. apskaičiuotas apmokamas atostogas, komandiruotes, išeitines pašalpas, prastovas ir kita (2023 m. kovo 9 d. Nr. DOK–6525 priedai) rodo, kad pagal UAB „Švaros etalonas“ apskaitos buhalterinės programos Programa 3.2 duomenų bazėje išlikusią informaciją bendrovėje prastova paskelbta nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (prastovų priskaitymo ataskaitos pridedamos). Teismas neturi pagrindo netikėti Konsultacinėje išvadoje pateiktais duomenimis ir skaičiavimais (2023 m. vasario 3 d. Nr. DOK-3400 priedas 3), kurie rodo, kad už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. L. M. nesumokėta darbo užmokesčio suma už prastovas yra 6 489,25 Eur (priskaičiuotina suma 8 995,19 Eur) (CPK 185 straipsnis).

Pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (DK 127 straipsnio 5 dalis). Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (DK 127 straipsnio 6 dalis).

UAB „Apskaitos darbai“ 2023 m. kovo 8 d. raštas dėl informacijos pateikimo ir L. M. darbo užmokesčio paskaičiavimas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. rodo, kad pagal UAB „Švaros etalonas“ apskaitos buhalterinės programos Programa 3.2 duomenų bazėje išlikusią informaciją 2018–2021 m. L. M. atostogos nesuteiktos, atostogų kompensacijos neskaičiuotos. Teismas neturi pagrindo netikėti Konsultacinėje išvadoje pateiktais duomenimis ir skaičiavimais (2023 m. vasario 3 d. Nr. DOK-3400 priedas 3), kurie rodo, kad L. M. priklauso 1 319,42 Eur (priskaičiuotina suma 2 085,71 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais rašytiniais įrodymai bei paaiškinimais posėdžių metu, daro išvadą, kad kreditorės L. M. prašomas patvirtinti 7 808,67 Eur (6 489,25 + 1 319,42 = 7 808,67 ) dydžio finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje yra pagrįstas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas pripažįsta pagrįstu kreditorės L. M. 7 808,67 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susijusį su darbo teisiniais santykiais (pirmos eilės finansinis reikalavimas I etapas) ir jį tvirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros etalonas“, juridinio asmens kodas 135653688, kreditorės L. M. 7 808,67 Eur (I etapas – 7 808,67 Eur, II etapas – 0 Eur) dydžio finansinį reikalavimą, susijusį su darbo teisiniais santykiais (pirmos eilės finansinis reikalavimas).

Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros etalonas“ kreditorės L. M. 23 013,64 Eur dydžio finansinį reikalavimą (antros eilės finansinis reikalavimas).

Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjai ir nemokumo administratorei, įpareigojant ją su šia nutartimi supažindinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros etalonas“ kreditorius.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.