Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo D. Š. atstovei advokatei R. U., suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nemokumo administratoriui K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. Š. (toliau – pareiškėjas arba kreditorius) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – suinteresuotas asmuo arba bendrovė) bankroto byloje pareiškė 7 368,13 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

Pareiškėjo su papildomais rašytiniais įrodymais pateiktoje 2022 m. gruodžio 29 d. konsultacinėje išvadoje buvo atlikti skaičiavimai, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, todėl per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. neišmokėtas darbo užmokestis D. Š. sudarė – 2 729,58 Eur, o per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 11 d. (darbo santykių pabaigos dienos) – 3349,00 Eur, todėl tai sumoje, kartu su 1 289,56 Eur dydžio priskaičiuotomis nepanaudotomis atostogomis už trejus metus, iš viso kartu sudaro – 7 368,13 Eur.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius K. P. pareiškė prieštaravimus dėl D. Š. finansinio reikalavimo tvirtinimo, nurodydamas, kad finansinis reikalavimas pateiktas su trūkumais. Administratoriui nėra pateikti dokumentai, susiję su darbo santykiais, todėl administratorius, gavęs reikalingus buhalterinės apskaitos duomenis, susijusius su darbo santykiais, vėliau D. Š. reikalavimą tikslins ir teiks teismui tvirtinti. Nagrinėjant bylą teisme ir pareiškėjui pateikus papildomus įrodymus, nemokumo administratorius sutiko su prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Nagrinėjamos bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas K. P., nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 17 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-427-480/2023).

Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui, pateikia savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).

Teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių neginčija nemokumo administratorius, sąrašą. Nemokumo administratorius nesutiko su kreditoriaus D. Š. 10 075,25 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl D. Š. patikslinto 7 368,13 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi kreditorius turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo D. Š. atstovės paaiškinimų nustatyta, kad 2008 m. sausio 25 d. tarp D. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. Š. įdarbintas bendrovės komercijos direktoriaus pareigoms, jam mokant 1 000,00 Lt mėnesinę algą. Darbo sutartis pakeista, nurodant, kad nuo 2008 m. lapkričio 4 d. naujas bendrovės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau papildyta, nurodant, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. mėnesinė alga – 1 500,00 Lt. Daugiau kitų pakeitimų, papildymų darbo sutartyje nėra (2023 m. vasario 17 d. DOK – 4657 priedai). Tačiau iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. informacijos apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (2023 m. vasario 17 d. DOK – 4657 priedai), pareiškėjo AB „Šiaulių bankas“ esančios sąskaitos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokamą atlyginimą (2023 m. vasario 17 d. DOK – 4657 priedai) nustatyta, kad turimų duomenų laikotarpiu D. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudamas minimalią mėnesinę algą. VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir VSDFV Kauno skyriaus informacija apie valstybinį socialinį draudimą rodo, kad D. Š. draudėjas iki 2022 m. liepos 11 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 11 d. yra nedraudiminis laikotarpis, vadinasi D. Š. neturėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Įrodymų, kad D. Š. nurodytu laikotarpiu savo noru buvo išėjęs neapmokamų atostogų, byloje nėra, o D. Š. atstovė paaiškino, kad jis prašymo dėl neapmokamų atostogų suteikimo darbdaviui niekuomet nebuvo pareiškęs (DK 137 straipsnis). Vadovaujantis DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai darbdavys negali suteikti darbo sutartimi sulygto darbo ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti skelbiama prastova. Pagal to paties DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3626-933/2020) atmetė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą sustabdyti 2019 m. spalio 16 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir šios sutarties nutraukimą neteisėtais; priteisti ieškovės naudai iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 18 421,49 Eur nuostolių dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, kurie ieškovės patirti nuo jos nutraukimo iki 2020 m. birželio 1 d.; priteisti ieškovės naudai iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-567-330/2021) minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovės įvykdytas vienašalis bendradarbiavimo sutarties nutraukimas atitiko šioje sutartyje numatytas jos nutraukimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) vėlavo atlikti mokėjimus, nors ne kartą buvo raginama tinkamai vykdyti įsipareigojimus bei informuota apie atsakovės restruktūrizavimo procesą ir svarbą, jog mokėjimai atsakovei būtų atliekami laiku. Minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nuo ginčo šalių nepriklausiusios aplinkybės atsiradimo, tai yra iki karantino režimo įvedimo Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. Atsakovė 2020 m. kovo 25 d. rašte nurodė, jog atnaujintų bendradarbiavimo sutarties vykdymą esant tokioms sąlygoms: apeliantė (ieškovė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gydymo įstaigų skalbinių pateiks užsakančių skalbimo paslaugą gydymo įstaigų patvirtinimus, kad skalbiniai prieš atiduodant juos ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dezinfekuoti; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiks Nacionalinio sveikatos centro patvirtinimą, kad skalbiant gydymo įstaigų skalbinius nėra pavojaus į skalbimo vietą įvežti Covid ligos užkrato; apeliantė (ieškovė) sumokės visus pradelstus mokėjimus bei įsiskolinimus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė (ieškovė) būtų teikusi atsakovei atsakymą į 2020 m. kovo 25 d. raštą. Taigi, išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis) suponuoja išvadą, kad darbdavys pareiškėjui negalėjo suteikti darbo sutartimi sulygto darbo ne dėl darbuotojo kaltės ne dėl karantino paskelbimo, o dėl to, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą sustabdyti 2019 m. spalio 16 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir 2020 m. gegužės 15 d. nutraukė šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant tinkamai sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kuriam priklauso 29 procentai akcijų ir bendrovėje jis dirbo komercijos direktoriaus pareigose, vadinasi, negalėjo nežinoti ir žinojo esamą situaciją bendrovėje ir nagrinėjamą bylą. Nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju taikytinos DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma (DK 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios iki buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo UAB „Apskaitos darbai“ 2023 m. kovo 8 d. raštas dėl informacijos pateikimo, darbo užmokesčio paskaičiavimas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. bei duomenys apie D. Š. apskaičiuotas apmokamas atostogas, komandiruotes, išeitines pašalpas, prastovas ir kita (2023 m. kovo 10 d. DOK – 6667 priedai) rodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos buhalterinės programos Programa 3.2 duomenų bazėje išlikusią informaciją bendrovėje prastova paskelbta nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (prastovų priskaitymo ataskaitos pridedamos). Teismas neturi pagrindo netikėti Konsultacinėje išvadoje pateiktais duomenimis ir skaičiavimais (2023 m. vasario 17 d. DOK – 4657 priedai), kurie rodo, kad už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 11 d. D. Š. nesumokėta darbo užmokesčio suma už prastovas yra 6 078,57 Eur (priskaičiuotina suma 8 414,50 Eur) (CPK 185 straipsnis).

Pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (DK 127 straipsnio 5 dalis). Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (DK 127 straipsnio 6 dalis).

UAB „Apskaitos darbai“ 2023 m. kovo 8 d. raštas dėl informacijos pateikimo ir D. Š. darbo užmokesčio paskaičiavimas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. rodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos buhalterinės programos Programa 3.2 duomenų bazėje išlikusią informaciją 2018 – 2021 m. D. Š. atostogos nesuteiktos, atostogų kompensacijos neskaičiuotos. Teismas neturi pagrindo netikėti Konsultacinėje išvadoje pateiktais duomenimis ir skaičiavimais (2023 m. vasario 17 d. DOK – 4657 priedai), kurie rodo, kad D. Š. priklauso 1 289,56 Eur (priskaičiuotina suma 2 085,71 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais posėdžių metu, daro išvadą, kad kreditoriaus D. Š. prašomas patvirtinti 7 368,13 Eur (6 078,57 + 1 289,56 = 7 368,13) dydžio finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje yra pagrįstas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas pripažįsta pagrįstu kreditoriaus D. Š. 7 368,13 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susijusį su darbo teisiniais santykiais (pirmos eilės finansinis reikalavimas I etapas) ir jį tvirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreditoriaus D. Š. 7 368,13 Eur (pirmos eilės I etapas –7 368,13 Eur, II etapas – 0 Eur) dydžio finansinį reikalavimą, susijusį su darbo teisiniais santykiais.

Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjui ir nemokumo administratoriui, įpareigojant jį su šia nutartimi supažindinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.