- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2A-790-755/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38170-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- AS „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- A. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-790-755/2018
teisėja Renata Beinoravičienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38170-2017-8
2018 m. lapkričio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės AS „PlusPlus Capital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-45106-871/2017 pagal ieškovės AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AS „PlusPlus Capital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo 332,33 Eur nesumokėtos finansavimo sumos, 513,23 Eur palūkanų, 29,91 Eur delspinigių, 64,94 procentų palūkanų, skaičiuojamų nuo 332,33 Eur nesumokėtos finansavimo sumos nuo 2017 m. spalio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas A. L. ir UAB „Mogo LT“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FLG19012015/0015 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė teisę atsakovui A. L. valdyti suteikė ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį Peugeot 406. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė.
3. UAB „Mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo A. L. įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, naujasis kreditorius 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 perleido kreditinio reikalavimo teises į A. L. įsiskolinimą AS „PlusPlus Capital“. 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises ir tapo naujuoju atsakovo kreditoriumi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu už akių ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė ieškovės naudai 332,33 Eur nesumokėtos finansavimo sumos, 144,23 Eur palūkanų, 18,25 procentų nuo 332,33 Eur nesumokėto finansavimo sumos nuo 2017 m. spalio 11 d. iki visos finansavimo sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 476,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Sprendė, kad pradinio kreditoriaus su atsakovu sudaryta atgalinio lizingo sutartis turi tiek išperkamosios nuomos, tiek pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise, tiek vartojimo kredito sutarties bruožų, todėl teismas sutartį kvalifikavo kaip mišrią sutartį.
6. Nustatė, jog UAB „Mogo LT“ vienašališkai nutraukus sutartį su atsakovu, UAB „Mogo LT“ 2016 m. balandžio 8 d. pardavė transporto priemonę už 390 Eur ir šia suma sumažino atsakovo įsiskolinimą. Konstatavo, kad atsakovas liko nesumokėjęs atsakovui 332,33 Eur finansavimo sumos likučio.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 64,94 procentų metinę palūkanų normą, darė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis. Pripažinus sutartines palūkanas po kredito grąžinimo termino nepagrįstai didelėmis, pažeidžiančiomis Vartojimo kredito įstatyme nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, jas sumažino iki 18,25 procentų metinių palūkanų ir priteisė 144,23 Eur palūkanų, likusią reikalavimo dalį dėl sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmetė.
8. Kadangi ieškovė reikalavo tiek palūkanų, tiek netesybų, atliekančių kompensuojamąją funkciją, ir jai priteista 144,23 Eur tokių palūkanų suma, kuri apima ir 29,91 Eur delspinigių už negrąžintą kredito ir mokėjimo palūkanų sumą, prašymą priteisti delspinigius atmetė.
9. Nusprendęs sumažinti palūkanų, taikytinų po finansavimo sumos grąžinimo termino pabaigos normą iki 18,25 procentų metinių palūkanų, teismas iš atsakovo priteisė 18,25 procentų palūkanų nuo 332,33 Eur nesumokėto finansavimo sumos nuo 2017 m. spalio 11 d. iki visos finansavimo sumos grąžinimo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė AS „PlusPlus Capital“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo už akių dalį dėl palūkanų mažinimo ir delspinigių nepriteisimo ir priteisti iš atsakovo 513,23 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 29,91 Eur delspinigius ir 64,94 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 332,33 Eur nuo 2017 m. spalio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
11. Sutinka, jog atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis turi vartojimo kredito sutarties požymių, tačiau vadovaujantis sutarties 2.1.2. punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teigia, kad konkrečiu atveju, aiškinant sutarties sąlygas, nėra taikomas Vartojimo kredito įstatymas.
12. Paaiškina, kad bendros finansavimo kainos metinė norma yra 88,22 procentai, todėl, remiantis Vartojimo kredito įstatymu kaip orientaciniu kriterijumi vertinant palūkanų dydį, prašomos pelno palūkanos nelaikytinos per didelėmis, kadangi neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl jų palūkanų dydžio.
13. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (64,94 proc.) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Atkreipia dėmesį, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, o pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šalių nustatytos 64,94 procentų palūkanos buvo sutartas atlygis už lizingo davėjos suteiktus naudotis pinigus.
14. Teigia, kad teismas pelno palūkanas mažina vadovaudamasis teisės normomis, taikomomis netesybų mažinimo atveju. Atkreipia dėmesį, jog teismas priėmė sprendimą už akių ir prašomas priteisti palūkanas sumažino savo iniciatyva, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti laikantis įstatymo reikalavimų, pats atsakovas neginčijo nei palūkanų, nei delspinigių dydžio.
15. Nurodo, jog nepagrįstai buvo atmestas reikalavimas dėl 29,91 Eur delspinigių priteisimo. Teigia, kad sutartimi buvo nustatyta atsakovo prievolė mokėti 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną ir tokio dydžio delspinigiai nėra neprotingai dideli. Pažymi, kad pelno ir kompensuojamos palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo pagrindinių faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Nustatyta, kad atsakovas A. L. 2015 m. sausio 19 d. pateikė UAB „Mogo LT“ paraišką, kurioje nurodė, kad pageidauja gauti 500 Eur paskolos/lizingo sumą 12 mėnesių. 2015 m. sausio 19 d. UAB „Mogo LT“ ir atsakovas sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kurios pagrindu UAB „Mogo LT“ transporto priemonę Peugeot 406 perdavė atsakovui valdyti ir naudotis. Atsakovas A. L. įsipareigojo mokėti įmokas ir taip per 12 mėnesių išpirkti automobilį ir jį perimti už simbolinį 1 Eur mokestį.
18. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu taikyti lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčiai Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, netenkinti jos reikalavimų priteisti mokėjimo palūkanas ir delspinigius visa apimtimi.
19. Kadangi ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą pirko savo asmeniniams poreikiams, daiktas – automobilis yra kilnojamasis daiktas, todėl šalių sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio nuostatas.
20. Fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).
21. Vartojimo kredito įstatyme nurodyta, kad įstatymas netaikomas sutartims, kuriose nėra įpareigojimo nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto (Vartojimo kredito įstatymo 3 str. 2 d. 4 p.). Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti įstatymo nuostatų taikymo.
22. Nors šalių sudarytoje sutarties 2.1.2 punkte yra sąlyga, kurioje nenumatyta sąlyga privalomai pirkti automobilio, tačiau ši sąlyga laikytina nesąžininga ir įtraukta į sutartį, siekiant išvengti Vartojimo kredito sutarties keliamų reikalavimų. Tokią išvadą patvirtina tai, jog sutarties tikrasis tikslas visgi yra ne sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o vartojimo kredito (finansavimo) klientui suteikimas, todėl tokiai sutarčiai yra taikytini vartojimo kreditų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas nurodęs, kad išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties atveju vyraujantis yra kredito gavėjo interesas įgyti į sutarties dalyką nuosavybės teisę (ne tik jį valdyti ir juo naudotis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas ginčo šalių sutarčiai taikyti Vartojimo kredito įstatymo nuostatas (CPK 185 str.).
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantės prašytų priteisti mokėjimo palūkanų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio pareiškimo ir nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, mokėjimo palūkanų procentinę išraišką vertino atsižvelgęs į Vartojimo kredito įstatyme numatytą maksimalų delspinigių dydį ir sumažino palūkanas iki 18,25 procento.
24. Nustatyta, jog sudarydamos atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, šalys sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte numatė 64,94 procentų dydžio palūkanų normą. Minėtos sutarties bendrųjų sąlygų 7 punkte šalys sutarė, kad lizingo gavėjas, šiuo atveju – atsakovas, moka įmokas, kurias sudaro fiksuota įmokų dalis ir palūkanos nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Taigi, šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Lizingo terminas sutartyje apibrėžtas kaip pagrindinėse nuostatose nurodytas terminas, per kurį lizingo gavėjas yra įsipareigojęs mokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas. Sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta, jog lizingo termino pabaiga yra 2016 m. kovo 19 d.
25. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties bendrųjų nuostatų 13.5 punktu šalys, aptardamos šalių atsakomybę, susitarė, kad sutartį nutraukus dėl lizingo gavėjo kaltės ir dėl nuo jo priklausančių priežasčių, lizingo gavėjas moka 5 procentų netesybas nuo transporto priemonės pirkimo kainos. Atsižvelgiant į nutarties 24 punkte išdėstytą, darytina išvada, jog šalys nesusitarė, kad mokėjimo palūkanos turi būti mokamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti jas priteisti iš atsakovo po lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties nutraukimo.
26. Pirmosios instancijos teismas 64,94 procentų dydžio palūkanas vertino kaip kompensacines. Pažymėtina, kad mokėjimo ir kompensacinės palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje. Pažeidus tokį sandorį, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų už naudojimąsį, tarkim, paskolos pinigais, kreditorius gali prašyti CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nutarties 24 punkte nustatyta, kad apeliantė turėjo teisę gauti 64,94 procentų dydžio palūkanas kaip pelną už atsakovo naudojimąsi lizingo (finansavimo) suma, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo minėtas palūkanas vertinti kaip kompensuojamąsias bei svarstyti 64,94 procentų dydžio mokėjimo palūkanų mažinimo ir priteisimo klausimą, kai sutartimi nebuvo sutarta mokėjimo palūkanas mokėti iki visiško kredito grąžinimo dienos (CPK 185 str.).
27. Vertinant apeliantės argumentus dėl delspinigių priteisimo visa apimtimi, nustatyta, kad lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 punkte numatytos 0,05 procento dydžio netesybos lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų.
28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų priteisimo klausimą, laikė, kad apeliantės prašomos priteisti 64,94 procentų dydžio palūkanos nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įvykdymo yra kompensacinės ir jų sumažintas dydis, išreikštas fiksuota pinigų suma, yra didesnis nei buvo reikalauta priteisti netesybų, todėl reikalavimą dėl 29,91 Eur dydžio delspinigių atmetė, priteistų kompensuojamų palūkanų dydžiui apėmus delspinigius.
29. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti 64,94 procentų dydžio palūkanų funkcijos pakeitimo bei jų mažinimo klausimą, neturima pagrindo tenkinti apeliantės skundo dalį dėl delspinigių priteisimo (CPK 185 str.). Šią išvadą pagrindžia tai, kad apeliantei neatimta teisė reikalauti sutartinių netesybų, tačiau šiuo atveju dėl draudimo priimti apelianto atžvilgiu blogesnį, negu skundžiamas, sprendimą ir pirmosios instancijos teismui priteisus 144,23 Eur palūkanas, kaip kompensacines, papildomų netesybų priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą atsakovui, o apeliantei nepagrįstą praturtėjimą. Nagrinėjamu atveju teismo priteistos palūkanos ir apeliantės prašomos priteisti netesybos atlieka tą pačią funkciją – kompensuoti minimalius apeliantės, kaip kreditorės, nuostolius.
30. Remiantis nutarties 25, 26 punktais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai priteisė mokėjimo palūkanas, laikydamas jas kompensacinėmis, tačiau CPK 313 straipsnis draudžia dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 313 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
31. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti apeliantų nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai bei argumentai nevertintini, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakys.
32. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.