Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai K. L. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L. gim. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo M. L. vaikai. A. L. yra pareiškėjos dukra, o K. L. pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. lapkričio 27 d. nutartį yra pareiškėjos globotinis. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Klaipėdos mieste, dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo, yra pradėta palikėjo M. L. palikimo perėjimo valstybei procedūra, tačiau valstybei negali būti išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kadangi palikėjo M. L. vaikai palikėjo mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnamečiai, todėl jų interesus atstovauja atstovė pagal įstatymą, kuri per įstatymo nustatytą terminą atstovaujamųjų vardu notaro biurui nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja J. T. 2021 m. lapkričio 22 d. gavo iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, kuriame pranešė, kad mirus vaikų tėvui M. L., pareiškėja privalo kreiptis į teismą dėl leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą. Vadovaujantis CK 3.188 str. 1 d. 2 p., be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą siekiant išvengti nepilnamečių K. ir A. L. atžvilgiu galimų neigiamų turtinių padarinių, taip pat vadovaujantis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams (globėjams) nepilnamečio vaiko vardu tiek palikimą priimti, tiek atsisakyti jį priimti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad mirusiojo palikimą sudaro „Swedbank“ AB pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos, 2021 m. birželio 23 d. duomenimis turimų fondo vienetų likutis yra 1446,008 vnt., „Swedbank“ AB banko sąskaitoje sukauptos lėšos yra 54,18 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neišmokėta 175,25 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos suma. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad antstolis A. S. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialui įm. k. (duomenys neskelbtini), išieškojimo suma 762,07 Eur. Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui šeima apie nepilnamečių vaikų K. L. ir A. L. teisių ir geriausių interesų pažeidimus nėra žinoma.

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Šiuo atveju palikėjas M. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tiek prašyme, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo nepilnamečių vaikų vardu, nes nežinojo įstatymų, bei to, jog nepilnamečių vaikų vardu palikimo priėmimui yra būtinas teismo leidimas, be to palikėjo mirties momentu pareiškėja nebuvo įgaliota atstovauti nepilnametį K. L. Dėl nurodytų priežasčių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, nepareiškė.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas priežastis, kodėl ji laiku nesikreipė su prašymu priimti palikimą, atsiradusį po M. L. mirties, nepilnamečių vaikų vardu, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti nepilnamečių vaikų teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjos pareikštą prašymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį M. L. mirties (duomenys neskelbtini), yra pagrindas atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Dėl teismo leidimo išdavimo.

Pareiškėja taip pat prašo išduoti leidimą priimti nepilnamečių K. L. ir A. L. palikimą po M. L. mirties.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsižvelgia išimtinai į vaikų interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Iš byloje VMI pateiktų duomenų matyti, kad palikėjo vardu „Swedbank“ AB pensijų kaupimo sąskaitoje yra sukauptos lėšos 2021 m. birželio 23 d. duomenimis turimų fondo vienetų likutis 1446,008 vnt., taip pat „Swedbank“ AB banko sąskaitoje sukauptos lėšos 54,18 Eur., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neišmokėta 175,25 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos suma. Iš teismui pateiktos byloje medžiagos matyti, kad antstolis A. S. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialui įm. k. (duomenys neskelbtini), išieškojimo suma 762,07 Eur.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus paveldimo turto ir skolų dydžio santykį, darytina išvada, jog turto paveldėjimas, kai mažesnę dalį sudaro palikėjo skoliniai įsipareigojimai, atitinka nepilnamečių vaikų teises ir interesus, taip pat atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepimą, nenustačius aplinkybių, kad priėmus palikimą nepilnamečių vaikų vardu, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, pareiškėjos prašymas tenkintinas. Tačiau esant grėsmei, jog gali būti nustatyta daugiau palikėjo įsipareigojimų, palikimą leistina priimti tik pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išduotinas pagal turto apyrašą. (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.50, 5.53 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po palikėjo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, išduoti pareiškėjai J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu pagal turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.