- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- eI3-3279-331/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06493-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir PAGD) 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. TE-7-611 /2022(11.7.53 E) (toliau – ir Įsakymas) atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2022 m. gruodžio 30 d. (statutinė valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) pareigybių grupė).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Departamento Įsakymą; grąžinti pareiškėją į Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) (statutinės valstybės tarnautojos) pareigas; priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti pareiškėjai iš atsakovo 300 Eur (tris šimtus Eurų) turtinės žalos atlyginimą; priteisti pareiškėjai iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškina, kad ji ėjo vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas ir buvo Skyriaus (duomenys neskelbtini) (statutinė valstybės tarnautoja, vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini)). Atsakovo Įsakymu pareiškėja nuo 2022 m. gruodžio 30 d. buvo atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pagal atsakovo sudarytus duomenis, iki pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos dienos ji buvo įgijusi teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (toliau – ir Įstatymas).
2.2. Teigia, kad 2022 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrių (toliau – ir Skyrius) dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. VSDFV pateikė pareiškėjos tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti apskaitos lapą bei papildomus paaiškinimus dėl laikotarpių nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d. įskaitymo į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-230 (toliau – ir Skyriaus Sprendimas) neskyrė pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes Skyrius, priešingai nei atsakovas, į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaičiavo laikotarpių nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d., kuriais pareiškėja faktiškai ėjo pareigūno pareigas.
2.3. Pareiškėja 2023 m. balandžio 4 d., pasinaudojusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pateikė skundą VSDFV dėl aukščiau minėtojo Skyriaus Sprendimo atsisakyti skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Išnagrinėjusi pateiktą skundą, VSDFV 2023 m. gegužės 2 d. priėmė galutinį sprendimą (toliau – ir VSDFV Sprendimas), kuriuo konstatavo, kad Skyrius: 1) teisingai nustatė pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti; 2) pagrįstai į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaičiavo laikotarpių nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d.; 3) pagrįstai atsisakė pareiškėjai skirti pareigūnų pensiją. VSDFV Sprendimas motyvuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bei išaiškinimais.
2.4. Pažymi, kad iš VSDFV Sprendimo pareiškėja sužinojo ir suprato, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo jos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti bei kad dėl to atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atleido ją iš vidaus tarnybos. Pareiškėja iš vidaus tarnybos atleista pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą jos pačios prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjos tarnybos laiką teisei išeiti ir gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Įstatymą apskaitė atsakovas. Pareigą apskaityti, apskaičiuoti pareigūnų tarnybos laikotarpius teisei į pareigūnų valstybinę pensiją įgyti, ir juos pateikti VSDFV teisės aktai numato būtent atsakovui. Pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti atsakovo sprendimais dėl jos tarnybos laiko teisei į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją apskaičiavimo. Atsakovas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jį įvertinęs ir patikrinęs sąlygų išėjimui į pareigūnų pensiją atitikimą, šį prašymą tenkino ir pareiškėją šiuo pagrindu iš vidaus tarnybos atleido.
2.5. Mano, kad atsakovo Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas Įstatymo nuostatomis, nes atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai į pareiškėjos tarnybos laiką šiai pensijai gauti buvo įskaičiavęs laikotarpius nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d. Pareiškėja jos atleidimo iš vidaus tarnybos metu neatitiko Įstatymo 3 bei 6 straipsniuose nurodytų išėjimo į pareigūnų pensiją ir šios pensijos skyrimo sąlygų, nes neturėjo reikiamo ištarnavimo laiko. Pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos metu jos turėtas tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti buvo (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesiai (duomenys neskelbtini) dienos, o pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą yra nustatytas 22 metų ir 6 mėnesių būtinasis tarnybos laikas teisei į pareigūnų valstybinę pensiją įgyvendinti. Teisiškai nėra galima situacija, kuomet pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, tačiau jam ši pensija nėra skiriama dėl trūkstamo tarnybos laiko pensijai gauti. Pagal Statutą ir Įstatymą, reikalavimai ir sąlygos tarnybos laikui išeiti į pareigūno pensiją ir reikalavimai bei sąlygos tarnybos laikui gauti pareigūno pensiją, yra vienodi, nesiskiria. Pagal Statutą bei Įstatymą reguliavimą, iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gali būti atleidžiamas tik tas pareigūnas, kuris pagal Įstatymą yra įgijęs teisę gauti šią pareigūnų pensiją. Kadangi atleidimo iš vidaus tarnybos metu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėja neturėjo reikiamo tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, tai ji ir negalėjo būti šiuo pagrindu atleista iš vidaus tarnybos, todėl Įsakymas naikintinas, o pareiškėja grąžintina į vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas. Vadovaujantis Statuto 79 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėja prašė teismo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Dėl atsakovo neteisėto atleidimo ir neteisėtai apskaityto ir apskaičiuoto pareiškėjos tarnybos laiko pareigūno pensijai skirti, pareiškėja patyrė papildomą turtinę žalą, t. y. 300 Eurų išlaidas advokato pagalbai ginčams su VSDFV dėl jos teisės į pareigūno pensiją ir tarnybos laikotarpių šiai pensijai gauti apskaitos pagrįstumo. Atsakovas yra atsakingas už šias pareiškėjos išlaidas (turtinę žalą), dėl to ji prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2.6. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad atsakovas negalėjo atleisti pareiškėjos iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pareigūnų pensiją, kadangi pareiškėja atleidimo dieną nebuvo įgijusi pareigūnų pensijai būtinojo tarnybos laiko. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjos vidaus tarnybos stažą prilygino tarnybos laikui išeiti į pareigūno valstybinę pensiją ir tai buvo esminė atsakovo klaida, nulėmusi esminį Įsakymo ir pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą. Pareiškėja, jei būtų žinojusi, jog atsakovas klaidingai suskaičiavo jos tarnybos laiką pensijai gauti, nebūtų teikusi prašymo atleisti ją iš vidaus tarnybos į pensiją, ir būtų tęsusi tarnybos santykius iki įgis visą būtinąjį tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti. Kaip po atleidimo paaiškėjo, pareiškėja jos atleidimo dieną nebuvo įgijusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto 22 metų ir 6 mėnesių tarnybos laiko pensijai skirti. Pareiškėjos tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio taisykles, tebuvo (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesiai ir (duomenys neskelbtini) dienos (el. b. tomas I, b. l. 6-7, 43-44). Atsakovas, pažeisdamas šias įstatymo normas bei jų aiškinimą LVAT nuosekliai suformuotoje praktikoje, tarnybos laiką pensijai skirti neteisėtai susiejo su vidaus tarnybos stažu, dėl to nepagrįstai sprendė, kad vidaus tarnybos stažo laikotarpiai prilygsta tarnybos laikui pensijai skirti ir dėl to pareiškėją nepagrįstai laikė įgijusia pakankamą stažą į pareigūnų pensiją išleisti. Atsakovas tokiu savo neteisėtu ir nepagrįstu pareiškėjos tarnybos laiko skaičiavimu, suklaidino pareiškėją bei sudarė jai sąlygas bei lūkestį išeiti į pareigūnų pensiją anksčiau, nei pagal įstatymus priklauso. Atsakovas tarnybos laiku pensijai gauti laikė laikotarpius, kurie pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio taisykles nėra įskaičiuojami į laiką pensijai skirti. Atsakovas neteisėtai pareiškėjos darbo sutarties pagrindais dirbtus laikotarpius laikė tarnybos laiku pensijai gauti, nepagrįstai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-156/2011 nurodytus laikotarpius susiejo su tarnybos laiku teisei į pareigūno pensiją įgyti. Šioje 2011 metų byloje Nr. A756-156/2011 teismo nurodyti laikotarpiai teismo sprendimu buvo įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, tačiau nebuvo priskirti tarnybos laikui pensijai gauti. Todėl byla Nr. A756-156/2011, nors atsakovas ja ir motyvuoja savo atsikirtimus į pareiškėjos skundo reikalavimus, nėra apskritai aktuali nagrinėjamam ginčui spręsti, nes jos taikymo sritis kita (vidaus tarnybos stažui skaičiuoti, o ne tarnybos stažui pareigūno pensijai).
2.7. Remiantis Vidaus tarnybos statutu, pareigūnų vidaus tarnybos stažas aktualus ir turi teisinę reikšmę nustatant ir skiriant pareigūnui darbo užmokestį (priedas už tarnybos stažą, Vidaus tarnybos statuto 55 str. 2 d.) bei suteikiant kasmetines atostogas (Vidaus tarnybos statuto 49 str.), tačiau vidaus tarnybos stažas neapsprendžia pareigūno teisės išeiti į pareigūno valstybinę pensiją, kuri suteikiama ir skiriama pagal specialųjį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, o ne pagal Vidaus tarnybos statutą. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 66 straipsnio 5 dalimi, pareigūnai įgyja teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos laikosi ir VSDFV, priimanti sprendimus dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo. VSDFV savo sprendimu, remdamasi ginčui taikytinu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei aktualia teismų praktika, atsisakė pareiškėjai skirti valstybinę pareigūnų pensiją, nes pareiškėja atsakovo sprendimu į šią pensiją buvo išleista be teisėto pagrindo, nesant šiai pensijai įgyto pakankamo tarnybos laiko. Dėl šių priežasčių atsakovo byloje pateikti argumentai, kad atsakovo sudarytame pareiškėjos tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodyta vidaus tarnybos stažo trukmė sudaro pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į valstybinę pareigūnų pensiją, kad administracinėje byloje Nr. A756-156/2011 teismo nurodyti vidaus tarnybos stažo laikotarpiai priskirtini tarnybos laikui į valstybinę pensiją išeiti, yra pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais. Atsakovas nepagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos į pareigūnų valstybinę pensiją, nes netinkamai apskaičiavo ir pareiškėjos tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape netinkamai apskaitė laikotarpius, būtinus teisei į pareigūnų pensiją įgyti, dėl to suklaidino pareiškėją ir ją neteisėtai atleido iš vidaus tarnybos į valstybinę pareigūnų pensiją, neturint šiai pensijai reikalingo tarnybos laiko. Jeigu pareiškėja būtų žinojusi, kad atsakovas jos tarnybos laikui pensijai gauti priskyrė nepagrįstus ir neteisingus darbo sutarties pagrindu dirbtus laikotarpius, pareiškėja nebūtų teikusi prašymo atleisti ją iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pareigūnų pensiją ir būtų tęsusi tarnybos santykius iki įgis visą reikiamą tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti.
2.8. Akcentuoja, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punktas) yra savarankiškas ir specialus pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas galimas tik pareigūno, įgijusio teisę į pareigūnų valstybinę pensiją pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, atžvilgiu. Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1975-14). Darbdavys, gavęs pareigūno prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją, privalo atsisakyti tokį prašymą tenkinti, jei toks pareigūnas nėra įgijęs teisės į pareigūno valstybinę pensiją. Pareiškėja jos atleidimo iš vidaus tarnybos dieną nebuvo įgijusi teisės į pareigūno pensiją, nes neturėjo tam reikiamo tarnybos laiko (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6 str., Vidaus tarnybos statuto 22 str. 1 d. 3 p., 66 str. 5 d., 72 str. 1 d. 13 p.), todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti tokį specialų pareiškėjos prašymą dėl atleidimo į pareigūno pensiją ir privalėjo jį atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigą teisingai ir tinkamai apskaityti, apskaičiuoti pareigūnų tarnybos laikotarpius teisei į pareigūnų valstybinę pensiją įgyti, juos patikrinti ir pateikti VSDFV teisės aktai numato būtent atsakovui, o ne prašymą dėl atleidimo į pensiją teikiančiai pareiškėjai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-11 nutarimu Nr. 128 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, pvz., 7, 17, 18.1 p. ir kt.). Todėl atsakovo byloje pateikti argumentai neva jis tariamai siūlė pareiškėjai prieš atleidimą su VSDFV pasitikrinti pareiškėjos teisę į pensiją, neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad teisiškai nėra galima situacija, kuomet pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, tačiau jam ši pensija nėra skiriama dėl trūkstamo tarnybos laiko pensijai gauti (kaip kad nutiko pareiškėjos atžvilgiu). Pagal Vidaus tarnybos statuto bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo reguliavimą, iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gali būti atleidžiamas tik tas pareigūnas, kuris pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą yra įgijęs teisę gauti šią pareigūnų pensiją. Analogiško aiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A-146-1975-14). Pareiškėja nebuvo įgijusi teisės į pareigūnų valstybinę pensiją, todėl ji šiuo pagrindu negalėjo būti atleista iš vidaus tarnybos.
2.9. Jei ši atsakovo klaida nebus ištaisyta, bus teismų sudarytos sąlygos pateisinti tokią absurdišką situaciją, kuomet į pareigūnų pensiją galės būti atleistas bet kuris į pensiją išeiti panoręs pareigūnas, nepriklausomai nuo pensijai skirti ištarnauto laiko, t. y. į pareigūno pensiją galės išeiti bet kuris panoręs pareigūnas nepriklausomai nuo turimo stažo (pvz., ištarnavęs vos kelias ar vieną dieną), jo prašymas atleisti jį į pensiją bus tenkinamas, tačiau jam nebus mokama ši pensija. Tokiu atveju atleidimo pagrindas neatitiks atleidimo pasekmių. Kaip kad nutiko pareiškėjai, kuomet atsakovas ją atleido iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją, o VSDFV atsisakė šią pensiją skirti, nes pareiškėja nebuvo ištarnavusi pensijai būtinojo laiko, o teismas, jei byloje atsisakytų tenkinti pareiškėjos skundą, tokią situaciją pateisintų. Labai svarbu pažymėti, kad atsakovas savo netinkamu pareiškėjos tarnybos laiko skaičiavimu suklaidino pareiškėją. Jei pareiškėja būtų žinojusi, kad atsakovas neteisingai skaičiavo jos tarnybos laiką pensijai skirti, ji apskritai nebūtų prašiusi atleisti jos iš tarnybos, būtų tęsusi tarnybos santykius iki įgis visą reikiamą stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti. Atsakovas atliko pareiškėjos tarnybos laiko apskaitą ir buvo atsakingas už šios apskaitos teisėtumą, todėl atsakomybė už neteisėtą pareiškėjos atleidimą tenka būtent atsakovui, o ne atsakovo duomenų pagrindu prašymą į pareigūno pensiją pateikusiai pareiškėjai (Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies analogija dėl neteisėto konsultavimo).
2.10. Pareiškėjo manymu, jei skundas byloje nebūtų tenkinamas, būtų padaryta esminė teisinės logikos klaida – viena vertus, pareiškėjos atleidimas į pensiją būtų laikomas teisėtu ir pagrįstu, kita vertus, tuo pačiu būtų laikomas pagrįstu VSDFV atsisakymas skirti valstybinę pareigūnų pensiją pareigūnui, atleistam į šią pensiją. Tokiu būdu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas būtų aiškinamas šio įstatymo paskirčiai ir tikslui prieštaraujančiu būdu bei sudaromos sąlygos į pareigūnų pensiją išeiti šios pensijos neturinčiam teisės gauti asmeniui. Kaip teisingai 2023 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2321-821/2023 pastebėjo LVAT, Pareiškėja savo skundą pirmojoje instancijoje ir apeliacinį skundą grindė VSDFV sprendimais kaip pagrindiniais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjos reikalavimą dėl jos neteisėto atleidimo į pareigūnų pensiją. Pagal šiuos VSDFV sprendimus, juose nurodytus ginčui taikytinus teisės aktus bei teismų praktiką, atsakovas neturėjo teisės tenkinti pareiškėjos prašymo bei šio prašymo pagrindu negalėjo atleisti pareiškėjos iš vidaus tarnybos į pareigūno valstybinę pensiją. Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kuomet stažo šiai socialinei garantijai neįgijęs pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiai socialinei garantijai gauti ir ji nėra jam paskiriama. Būtent taip nutiko ir pareiškėjai, kuomet atsakovas, neteisingai apskaičiavęs pareiškėjos tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti ir šiam laikui priskyręs nepagrįstus laikotarpius, kuomet pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį ir nėjo pareigūnės pareigų, savo sprendimu atleido pareiškėją į pareigūno pensiją, o VSDFV atsisakė pareiškėjai šią pensiją skirti, nes pareiškėja nebuvo įgijusi teisės į šią pensiją. Taigi, VSDFV sprendimai dėl atsisakymo skirti pareiškėjai pareigūno pensiją bei VSDFV sprendimų motyvai dėl tokio atsisakymo, yra esminiai byloje kilusiam ginčui dėl pareiškėjos neteisėto atleidimo išspręsti. Iš šių VSDFV sprendimų aišku, kad pareiškėja neturėjo reikiamo tarnybos laiko ir nebuvo įgijusi teisės į pareigūno pensiją, todėl negalėjo būti šiais pagrindais atleista iš vidaus tarnybos ir dėl to privalo būti teismo sprendimu grąžinama į iki neteisėto atleidimo eitas vidaus tarnybos pareigūnės pareigas.
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad teisiniai santykiai dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją reglamentuojami Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktu ir Statuto 74 straipsniu. Pagal šias teisės normas, pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas išimtinai priklauso nuo paties pareigūno valios. Statuto 74 straipsnio 1 dalyje konstatuota, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą jo paties prašymu (Statuto 72 str. 1 d. 1 ir 13 p.), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas skiriančiam asmeniui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas skiriančio asmens sutikimu - ir nesibaigus šiam terminui (Statuto 74 str. 2 d.). Kai Statuto 74 straipsnyje nurodytas terminas sueina (pasibaigė), pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Statuto 74 straipsnyje nustatytas 14 dienų terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena.
3.1. Teigia, kad pareiškėja pagrįstai Įsakymu buvo atleista iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, nes pagal jos vidaus tarnybos stažą įsitikino, kad pareigūno vidaus tarnybos stažas suteikia jai teisę nutraukti tarnybos santykius pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą, todėl pareiškėjos teiginys, kad Įsakymas naikintinas yra nepagrįstas. Departamentas 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. 9.4-7-105 /2023(11.7.174 E) „Dėl R. K. dokumentų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti pateikimo“ pateikė dokumentus, reikalingus pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, tame tarpe ir tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriame nurodoma, kad laikotarpiai nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d. įskaičiuoti remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-156/2011 (toliau – ir LVAT Sprendimas). Įskaičiavus tuos laikotarpius, kuriuos LVAT Sprendime nurodė įskaičiuoti teismas, PAGD duomenimis, pareiškėja atleidimo dieną pagal turimą vidaus tarnybos stažą įgijo teisę į pareigūnų pensiją. VSDFV neįskaičiavo šių laikotarpių į stažą pareigūnų pensijai gauti, todėl turėtų būti ginčijamas VSDFV Sprendimas, o ne Įsakymas. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, parengė tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriame nurodė visus buvusio pareigūno laikotarpius, įskaitytinus į jo tarnybos laiką pagal Statuto 55 straipsnio nuostatas, tuo tarpu pareigūnų pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Įstatymu bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – ir Nuostatai), ir sprendimo priėmimas dėl pensijos (ne)skyrimo, taip pat ir tarnybos stažo (ne)įskaičiavimo į stažą pareigūnų pensijai gauti, priskirtinas VSDFV įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kompetencijai.
3.4. Pažymi, kad LVAT yra išaiškinęs, jog Įstatyme nurodyti laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, nesutampa su Statute nurodytais laikotarpiais, įskaitomais į vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pareigūnų pensijai skirti, todėl vidaus tarnybos stažo ir tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti trukmė gali skirtis.
3.5. Nagrinėjamu atveju negalima remtis pareiškėjos nurodoma LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1975/2014 (toliau – ir LVAT Nutartis) kaip precedentu, todėl, kad nurodomoje byloje asmuo siekė atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statutą pagrindo pakeitimo iš nurodyto pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją) į numatytą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų). LVAT Nutartyje nėra konstatuota, kad „iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gali būti atleidžiamas tik tas pareigūnas, kuris pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą yra įgijęs teisę gauti šią pareigūnų pensiją“, o nagrinėja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo) numatyto atleidimo pagrindo taikymą. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (Įstatymo 12 str. 3 d.). PAGD Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus specialistai siūlė pareiškėjai prieš teikiant prašymą dėl atleidimo kreiptis dėl pensijos iš anksto ir sužinoti ar jai priklauso pareigūnų pensija, tačiau pareiškėja nepasinaudojo šia galimybe.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSDFV pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad fondo valdyboje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra išnagrinėtas pareiškėjos 2023 m. balandžio 4 d. skundas, kuriuo ji nesutiko su fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-230 „Dėl atsisakymo R. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“, prašė jį naikinti ir priimti naują sprendimą. Fondo valdyba, patikrinusi R. K. pareigūnų pensijos bylos dokumentus, nustatė, kad į pareigūno pareigas – Departamento (duomenys neskelbtini) m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigas R. K. buvo paskirta nuo (duomenys neskelbtini). Einant šias pareigas jai buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) laipsnis ir ji įgijo pareigūnės statusą. Reikalavimą įskaityti į R. K. tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti laikotarpius darbo sutarties pagrindais nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d. R. K. grindė tuo, kad LVAT 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu įpareigojo (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą įskaityti į R. K. vidaus tarnybos stažą minėtus laikotarpius. Pažymėtina, kad minėtas LVAT sprendimas negali būti siejamas su pareigūnų pensijos skyrimu bei tarnybos laiku pareigūnų pensijai skirti (minėtame teismo sprendime nurodoma, jog „Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atitinkamų laikotarpių, kuriais pareiškėja R. K. dirbo <...> pagal darbo sutartį, įskaitymo į jos vidaus tarnybos stažą“), nes ginčijami darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai byloje nevertinti įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti aspektu ir nenustatyta, kad jie galėtų būti įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti.
4.1. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Fondo valdyba 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-4868 konstatavo kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pareigūnų pensijų skyrimą, ir remdamasis pensijos bylos dokumentais, teisingai nustatė, kad R. K. tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesiai (duomenys neskelbtini) dienos, o 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų. Kadangi reikalaujamo 22 metų ir 6 mėnesių tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti nėra, Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-230 pagrįstai atsisakė skirti R. K. pareigūnų pensiją, neįskaitydamas į tarnybos laiką pareigūno pensijai skirti laikotarpių nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d., kuriais ji dirbo pagal darbo sutartį ir neturėjo pareigūnės statuso. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas), teisę į pareigūnų pensiją R. K. įgis sukakus nustatytam išleidimo į atsargą amžiui – 55 metams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo grąžinti pareiškėją į Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) (statutinės valstybės tarnautojos) pareigas, priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti pareiškėjai iš atsakovo 300 Eur turtinės žalos atlyginimo.
6. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 5 d. pareiškėja pateikė atsakovui prašymą Nr.V-7-4487 atleisti ją iš vidaus tarnybos jos prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
6.1. Atsakovo 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.TE-7-611/2022(11.7.53) ji buvo atleista iš vidaus tarnybos jos prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2022 m. gruodžio 30 d.
6.2. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į VSDFV dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo.
6.3. Departamentas 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. 9.4-7-105/2023 (11.7.174 E) „Dėl R. K. dokumentų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti pateikimo“ pateikė dokumentus, reikalingus pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Buvo pateiktas ir tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas. Jame nurodyta, kad laikotarpiai nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d. įskaičiuoti, remiantis 2011 m. gegužės 24 d. LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-156/2011.
6.4. VSDFV 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. VPE-SP5-230 neskyrė pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes VSDFV į jos tarnybos laiką pensijai skirti neįskaičiavo laikotarpiu nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d. ir nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. bei nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d. Pareiškėja pateikė skundą dėl šio Sprendimo, o 2023 m. gegužės 2 d. VSDFV priėmė galutinį sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos skundą bei konstatavo, jog teisingai nustatė pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti bei pagrįstai neįskaičiavo laikotarpio nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d. bei nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d. ir pagrįstai atsisakė skirti jai pareigūnų pensiją.
6.5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog įskaičiavus tuos laikotarpius, kuriuos LVAT Sprendime nurodė įskaičiuoti teismas, PAGD duomenimis, pareiškėja atleidimo dieną pagal turimą vidaus tarnybos stažą įgijo teisę į pareigūnų pensiją, pažymėdamas, jog šių laikotarpių į stažą pareigūnų pensijai gauti neįskaičiavo VSDFV. Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai atleido pareiškėją iš Skyriaus (duomenys neskelbtini) (statutinės valstybės tarnautojos) pareigų, todėl naikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo ir nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nepasisako dėl VSDFV sprendimų.
6.6. LVAT 2023 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad nors pareiškėja nereiškė reikalavimo dėl VSDFV sprendimų, tačiau skunde teismui prašė juos įvertinti (šia aplinkybe grindė tiek apeliacinį, tiek pradinį skundą), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl stažo pareigūnų pensijai gauti skaičiavimo, visų pirma, privalėjo pasisakyti dėl ginčo laikotarpių (ne)įskaičiavimo į stažą pareigūnų pensijai gauti. Taip pat pažymėtina, jog, priklausomai nuo bylos baigties, pareiškėja įgytų teisę pakartotinai kreiptis į VSDFV dėl pensijos skyrimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (ginčui aktuali redakcija) (toliau – ir Statutas), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti 2020 m. gruodžio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1450 (toliau – ir Nuostatai).
7.1. Statuto 66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
7.2. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu. Pagal šio straipsnio 1 dalies 13 punktą, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
7.3. Pareigūnų tarnybos laikas (tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai) pareigūnų pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu ir 16 straipsnio 3 ir 13 dalimis. Pagal Įstatymo 6 straipsnį, pareigūnų ir karių tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas pensijai skirti įskaitomas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pareigūnų pensijų skyrimo sąlygos nustatytos Įstatymo 3 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pareigūnų pensijų skyrimo sąlygos tiems pareigūnams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą, pareigūnams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų, taikomas 22 metų ir 6 mėnesių tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti reikalavimas.
7.4. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos sistemose, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Vadovybės apsaugos tarnyboje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
7.5. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos vadovaujasi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį (Įstatymo 12 straipsnio 5 dalis). Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų ir įstaigų priimti sprendimai pensijų skyrimo klausimais gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Įstatymo 12 straipsnio 6 dalis).
7.6. Pagal Nuostatų 2 punktą, pensijos ir priedas skiriami, mokami, pensijos perskaičiuojamos vadovaujantis Įstatymu, Įstatymu Nr. XIII-1264, Įstatymu Nr. XIII-2915, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu ir Nuostatais. Pensijų skyrimo, mokėjimo ir perskaičiavimo atvejais, kurie nesureguliuoti Įstatymu, Įstatymu Nr. XIII-1264, Įstatymu Nr. XIII-2915, Valstybinių pensijų įstatymu ir Nuostatais, taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro.
8. Pareiškėjos teigimu, VSDFV Skyrius Sprendimu ir VSDFV Sprendimu į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaičiavo laikotarpių nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d. Atsižvelgiant į tai, Departamentas nepagrįstai priėmė ginčijamą Įsakymą ir negalėjo atleisti pareiškėjos iš vidaus tarnybos. Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas Įstatymo nuostatomis, nes atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai į pareiškėjos tarnybos laiką šiai pensijai gauti buvo įskaičiavęs minėtus laikotarpius. Kadangi atleidimo iš vidaus tarnybos metu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėja neturėjo reikiamo tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, tai ji ir negalėjo būti šiuo pagrindu atleista iš vidaus tarnybos.
8.1. Nagrinėjamu atveju iš esmės yra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjos dirbtas darbas vidaus tarnyboje, kuris atsakovo yra įskaitytas į vidaus tarnybos stažą, turi būti taip pat įskaitytas tarnybos laikui pensijai skirti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad LVAT 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu nutarė įpareigoti (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybą įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą laikotarpius nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 1999 m. spalio 19 d., nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2000 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. spalio 24 d. (toliau – ir Laikotarpiai). LVAT nurodė, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu, faktiškai ėjo vidaus tarnybos pareigūno – (duomenys neskelbtini) – pareigas ir vykdė šiai pareigybei priskirtas funkcijas. (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. TE-289 nustatė, kad 2011 m. liepos 1 d. pareiškėjos vidaus tarnybos stažas yra (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnuo (duomenys neskelbtini) dienos, o tarnybos Lietuvos valstybei stažas – (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnuo (duomenys neskelbtini) dienos. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) paskirta į Departamento (duomenys neskelbtini) m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. nuo šios datos pareiškėja tapo vidaus tarnybos pareigūne.
8.2. VSDFV Skyrius Sprendimu ir VSDFV Sprendimu atsisakė įskaityti Laikotarpius į tarnybos laiką pensijai skirti, kadangi pareiškėja Laikotarpiais dirbo pagal darbo sutartį ir neturėjo pareigūnės statuso, o tarnybos laikas pareigūno pensijai skirti nesudaro reikalaujamo 22 metų ir 6 mėnesių tarnybos laiko, todėl pareiškėja teisę į pareigūnų pensiją įgis sulaukusi 55 metų amžiaus.
8.3. Šiuo aspektu svarbu, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 išaiškino, jog pareigūnų tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas vidaus tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis nėra specialioji teisės norma Pensijų įstatymo 6 straipsnio atžvilgiu. Atitinkamai, nustatant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, kuris reglamentuojamas specialiame Pensijų įstatyme, tarp šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nagrinėjamu aspektu negali būti jokios konkurencijos. Taigi, apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Pensijų įstatymu bei jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, o nustatant vidaus tarnybos stažą – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytieji laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nesutampa su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, įskaitomais į vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti. Todėl jų dydžiai dėl skirtingo skaičiavimo gali skirtis (LVAT administracinėse bylose Nr. A556-984/2008, Nr. A-390-492/2017). LVAT, nagrinėjęs administracinį ginčą dėl tam tikro laikotarpio, kai pareigūnas tarnavo kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, įskaitymo į tarnybos laiką skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, yra pažymėjęs, kad teisinius santykius, atsirandančius dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo, taip pat laiko, reikalingo pareigūno valstybinei pensijai gauti, skaičiavimo, reguliuoja specialus Pensijų įstatymas, todėl šiam ginčui Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatos netaikytinos (LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1528/2009).
8.5. Vadovaujantis aukščiau nurodyta LVAT praktika, vidaus tarnybos stažas nėra prilyginamas tarnybos laikui pensijai skirti. VSDFV Skyrius ir VSDFV atsisakė įskaityti Laikotarpius dėl to, kad formaliai pareiškėja statutine pareigūne tapo nuo (duomenys neskelbtini), tačiau LVAT 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu Laikotarpiai įskaičiuoti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą. Pareiškėja Laikotarpiais nors ir dirbo darbo sutarties pagrindu, faktiškai ėjo (duomenys neskelbtini) (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas. Nors VSDFV Skyrius ir VSDFV Sprendimais formaliai taiko pareiškėjos darbo vidaus tarnyboje pradžią su tuo, kai ji oficialiai tapo statutine valstybės tarnautoja, tačiau teismo vertinimu, vien tai, kad LVAT Laikotarpius pripažino, jog jos dirbtas darbas yra vertintinas kaip statutinės valstybės tarnautojos, yra pagrindas Laikotarpius įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti. Sutiktina, kad formaliai sprendžiant, ar pareiškėja atleidimo dieną buvo įgijusi reikiamą tarnybos laiką pensijai skirti pagal Įstatymo nuostatas, ji neatitiko Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Laikotarpiai įskaičiuoti LVAT 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu, bei į tai, kad LVAT pasisakė, jog pareiškėjos vykdomos funkcijos prilygo statutiniam valstybės tarnautojui, Laikotarpiai turėjo būti įskaičiuojami tarnybos laikui pensijai skirti. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje laikas pareigūno valstybinei pensijai skirti skaičiavimas neturėtų būti siejamas su pareigūno statuso įgijimo momentu. Nustačius, kad vidaus tarnybos stažas apima ir Laikotarpius, kai pareiškėja dirbo statutine pareigūne, Laikotarpiai pripažintini kaip pareiškėjos darbo vidaus tarnyboje pradžia, kurie kartu įskaitytini į laiką pareigūno pensijai gauti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjai 2022 m. gruodžio 5 d. pateikus atsakovui prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos jos prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atsakovas nustatęs, jog Laikotarpiai įskaičiuotini į tarnybos laiką pensijai skirti pagal LVAT 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą, teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Įsakymą.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis į teismą dėl VSDFV Skyriaus ir VSDFV Sprendimų, kuriais jai atsisakyta įskaityti laikotarpius į tarnybos laiką pensijai skirti. Kadangi minėtais Sprendimais atsisakyta įskaityti laikotarpius, o teismui nustačius ginčijamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėja turėtų kreiptis į teismą dėl VSDFV Skyriaus ir VSDFV Sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. gruodžio 5 d. prašymą, įvertino pareiškėjos turimą stažą pareigūno pensijai skirti, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. TE-7-611 /2022(11.7.53 E) „Dėl vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) R. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio skundo reikalavimo netenkinami ir išvestiniai skundo reikalavimai grąžinti pareiškėją į Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) (statutinės valstybės tarnautojos) pareigas, priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti pareiškėjai iš atsakovo 300 Eur (tris šimtus Eurų) turtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.