Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. B. atsiliepimo į pareikštą ieškovės ieškinį nepateikė, nors jam tinkamai 2023 m. vasario 14 d. buvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeimoje viso auga trys vaikai – U. R., gimusi (duomenys neskelbtini), E. R., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeima Skyriui yra žinoma. Šeimoje yra registruoti vaiko teisių pažeidimai dėl smurto artimoje aplinkoje – nustatytas galimas smurto atvejis prieš vaikus U. R., E. R. ir M. B.. Nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, šeimoje lankosi socialinė darbuotoja. Atsakovas nuo vasaros gyvena atskirai. Dėl smurto artimoje aplinkoje M. B. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32031-22, yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ieškovė gyvena 50,73 m² socialiniame bute, kuriame yra 2 kambariai, virtuvė, vonios kambarys. Butas su visais patogumais, vaikams yra sudarytos geros sąlygos mokymuisi ir poilsiui, vaikams yra visos jų amžių atitinkančios ugdymosi priemonės. U. R. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, E. R. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), M. B. užrašytas eilėje į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad M. B. šiuo metu neprisideda prie sūnaus M. išlaikymo. Ieškovė niekur nedirba, yra vaiko auginimo atostogose ir jos mėnesio pajamos yra socialinė išmoka – 454 Eur. Su atsakovu susisiekta telefonu, atsakovas nurodė, kad šiuo metu gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą. Atsakovas nurodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. sūnaus išlaikymui skyrė 600 Eur. Atsakovas sutinka su visais ieškinio reikalavimais ir mano, kad ši byla gali būti baigta taikos sutartimi. Iš atsakovo šalių sūnui M. B. prašoma priteisti po 200 Eur suma per mėnesį neviršija orientacinio kriterijaus (840 Eur). Akivaizdu, kad vaikas yra sparčiai augantis, o kartu auga ir jo poreikiai, be to, didesnės išlaidos ir didesnė išlaidų našta tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių šiuo metu ginčo nėra, atsakovas sutinka, kad sūnaus M. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama A. B.. Skyrius, ištyręs šeimos aplinkos sąlygas bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.178 straipsnio 2 dalimi ir suformuota teismų praktika, teikia išvadą:

- atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), interesus, manytina, kad jo gyvenamąją vietą nustačius su motina A. B. jos gyvenamojoje vietoje, vaiko interesai nebūtų pažeisti;

- prašoma priteisti išlaikymo suma priteisiant M. B. po 200 Eur periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iš kartu negyvenančio tėvo gali būti pakankama, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai.

Atsakovas M. B. į teismo posėdį neatvyko, nors jam tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su visais ieškovės ieškinio reikalavimais, todėl šalys sutarė, kad klausimą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išspręs taikiai. Paruošus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją išsiuntus atsakovui, atsakovas jos nepasirašė ir nenurodė nepasirašymo priežasčių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė A. B. (buvusi – D.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 29. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B. (gimimo įrašo Nr. 78). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė santuokos su atsakovu metu nėra įgijusi kreditorių, nėra duomenų ar kreditorių turi atsakovas. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina mažametį sūnų, gauna socialines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos. Ieškovė su vaikais U. R., E. R. ir M. B. gyvena nuomojamame savivaldybės socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra dirbantis, vykdo individualią veiklą. Šalys nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio nebeveda. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. už ieškovei sukeltą fizinį skausmą, ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Be to, 2022 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo patvirtintas 2022 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32031-22 M. B. atžvilgiu, pripažinus veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, mažareikšme. Šioje baudžiamojoje byloje atsakovui buvo pareikštas įtarimas tuo, kad jis 2022 m. liepos 30 d. ieškovės mažametei dukrai E. R. tyčia rankomis suėmė kaklą ir jį spaudė, taip sukeldamas mažametei fizinį skausmą.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų, akivaizdu, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis 2022 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymą prieš ieškovę. Be to, atsakovas žiauriai elgėsi ne tik su ieškove (smurtaudamas prieš ją), bet ir su ieškovės mažamete dukra, kuriai suėmė už kaklo ir jį spaudė, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, t. y. ieškove, ir šeimos nariais (ieškovės mažamete dukra).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – B., atsakovui – B.. Atsakovas prieštaravimų dėl pavardžių nepareiškė. Tokiu atveju teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – B., atsakovui – B..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. B. tėvai. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes sūnus gyvena su ja, ji jį augina, prižiūri ir juo rūpinasi. Išvadą byloje teikianti institucija pritaria tam, kad M. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas tam neprieštarauja. Teismo vertinimu, M. B. yra labai prisirišęs prie motinos, jis yra tokio amžiaus (vos vienerių metų), kai mama dar gyvybiškai labai reikalinga, pas ieškovę vaikui sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas, kai sūnui buvo vos pora mėnesių, paliko šeimą, ja visiškai nesirūpina, piktnaudžiauja alkoholiu, yra teistas keturis kartus. Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnamečio M. B. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jo motina ieškove A. B..

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, tarp šalių ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra, detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 200 Eur, nurodo, kad per mėnesį būtiniausių sūnaus poreikių patenkinimui yra reikalinga 500 Eur suma, ieškovė kiekvieną mėnesį iš valstybės gauna 100 Eur vaikui skirtą sumą.

Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Atsakovas yra jauno amžiaus (29 metų), užsiima individualia veikla, nepateikė teismui prieštaravimų dėl išlaikymo vaikui dydžio.

Vadovaujantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas kasmėnesinis 200 Eur išlaikymas, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 11 d. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant, kad tokia pačia suma prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovė bei į valstybės mokamus vaiko pinigus, patenkins būtiniausius vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). Šių lėšų tvarkytoju skirtina ieškovė. Išlaikymas priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taip pat, šioje byloje nustatyta, kad atsakovas neišlaiko nepilnamečio vaiko 5 mėnesius, nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2023 m. sausio 11 d., už kiekvieną mėnesį skaičiavo po 200 Eur išlaikymo, t. y. 5 mėn. x 200 Eur = 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl santuokinio turto padalinimo

Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ ir valstybės įmonės „Regitra“ informacijos matyti, kad šalys santuokos metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei privalomo registruoti kilnojamojo turto, todėl santuokinio turto padalinimo klausimas šioje bylos nespręstinas.

Ieškovė 2019 m. balandžio 19 d., t. y. dar iki santuokos sudarymo, įsigijo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nėra dalintinas turtas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kreditorių santuokos metu su atsakovu ji neįgijo. Ar atsakovas įgijo kreditorių, ieškovei nėra žinoma, todėl kreditorinių įsipareigojimų klausimas šioje byloje nespręstinas.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovo turi būti išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė 2022 m. gruodžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07670 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl, visiškai patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina – 110 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, 54 Eur žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą ir 23 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, viso: 187 Eur žyminio mokesčio.

Be to, ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų suma, pagal 2023 m. gegužės 26 d. pažymą, yra 370 Eur, tad ši suma taip pat priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 29, tarp M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. B. (iki santuokos – D.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „B.“, atsakovui jo pavardę „B.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 11 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sūnaus M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) pašto išlaidų, į valstybės pajamas, sumokant jas į vieną iš aukščiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.