Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. P. ieškinį atsakovams D. L. ir S. G. įstatyminei D. L. atstovei dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį prašo tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra A. P. dukra. A. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė ir G. L. susituokė (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje. Šalių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. (duomenys neskelbtini) G. L. mirė. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovės vardu registruotas žemės sklypas, 0,03 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registravimo pagrindas 2002-11-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MV7-27343, 2002-11-20 perdavimo -priėmimo aktas Nr. MV7-27344. Taip pat ieškovės vardu registruotas žemės sklypas 0,8947 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2002-11-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MV7-27341, 2002-11-20 perdavimo -priėmimo aktas Nr.MV7-27342, 2021-04-29 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr.13SK-135-(14.13.111.), 2021-09-27 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 13VĮ-839-(14.13.2.)2, 2021-11-29 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 13VĮ-1139-(14.13.2E).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ir kt. (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

Nors įstatyme yra įtvirtina prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos, tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius, turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė žemės sklypus įsigijo santuokos metu, tačiau tuo laikotarpiu, kai su sutuoktiniu kartu nebegyveno. Tai patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime nustatyta aplinkybė, jog sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio apie pusę metų. Tuo tarpu žemės sklypai nuosavybės teise įsigyti 2002-11-20. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių 3 dalyje nurodyta, kad už žemės sklypus buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis prieš sutarties sudarymą. Ieškovė teigia, jog įsigyti žemės sklypai priklausė ieškovės motinai A. P., kuriuos ji įsigijo dar 1994 metais, sumokėdama valstybės vienkartinėmis išmokomis. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina 1994-06-17 A. P. prašymas adresuotas (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuriuo prašoma leisti išsipirkti 2,00 ha asmeninio ūkio žemę; 1994-06-17 Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažyma, kurioje nurodyta, kad A. P. suteikta 2 ha žemės asmeniniam ūkiui; 1994-09-09 Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos mokėjimo pranešimas, kad A. P. už perkamą žemę turi sumokėti pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis (150 Lt) bei taupomojo banko pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos 150 Lt. Ieškovė teigia, jog žemės sklypų įsigijimo įforminimo procedūros nebuvo tinkamai sutvarkytos, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus siūlymu buvo įformintas žemės sklypų pardavimas ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina 2002-09-25 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Klaipėdos miestui priskirtoje teritorijoje Nr. 2716 ir prie jo pridėti priedai. 2023-10-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2002-11-20 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. MV7-27341 ir MV7-274343 L. L. (dabar P.) privatizavo A. P. skirtus asmeninio ūkio žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,00 ha ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,03 ha) Klaipėdos miesto priskirtoje teritorijoje (buv. (duomenys neskelbtini); žemės sklypai buvo privatizuoti įskaitant už žemę A. P. 1994-08-26 valstybės vienkartines išmokas. 2021-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (naujai C kategorijos gatvei tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės tiesti ir eksploatuoti) visuomenės poreikiams buvo paimta L. P. valdoma dalis žemės sklypo, t.y. 0,1053 ha žemės sklypas (suteiktas naujas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020-01-15 sutartyje dėl nuostolių, atsiradusių paimant visuomenės poreikiams žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo, sudarytoje tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir L. P., nurodyta, kad paimama visuomenės poreikiams žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kv., (duomenys neskelbtini) mieste dalis, kurios plotas 0,1053 ha (1 dalis); už paimamą visuomenės poreikiams turtą turto savininkui mokamas atlygis pinigais (5 dalis). Tokiu būdu sklypo dydis sumažėjo iki 0,8947 ha. Žemės sklypui buvo suteiktas naujas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautas padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie žemės sklypų įsigijimą nėra jokio pagrindo, juolab byloje pateikti įrodymai iš esmės patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Duomenų, jog prie ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto įsigijimo būtų prisidėjęs ir G. L., byloje nėra (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovai priešpriešinių įrodymų neteikė, reikalavimo neginčijo. Atsakovas D. L. su ieškiniu sutiko.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nors ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, bet byloje surinkti įrodymai paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją – minimas nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai už ieškovės motinos asmenines lėšas, ieškovei jau negyvenant ir nevedant bendro ūkio su G. L., todėl ieškovės reikalavimas pripažinti turtą asmenine nuosavybe tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad santuokoje įgytas turtas, žemės sklypas 0,03 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas 0,8947 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.