Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-03 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2016-01-25 priimto nutarimo netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011-01-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus su Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-11-14 ir 2007-09-19 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia - 2011-06-08, bausmės pabaiga – 2018-08-10.

Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, konstatuodamas, kad nėra pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nagrinėjant nuteistojo skundą apylinkės teisme, jokie proceso pažeidimai nebuvo padaryti. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad jo skundo negalėjo nagrinėti anksčiau jo atžvilgiu bylą nagrinėjusi teisėja, nes ji yra suinteresuota. BPK normos nedraudžia teisėjui nagrinėti nuteistojo asmens skundą, jeigu jis dalyvavo kitos to paties asmens bylos nagrinėjime. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje buvo išsamiai ir objektyviai išanalizuoti ir įvertinti visi pataisos namų pateikti duomenys apie nuteistąjį, todėl teigti, kad skundą nagrinėjusi teisėja suinteresuota šiame procese, o skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės yra neteisingos, sufabrikuotos, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas įvertino, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-25 nuosprendis, kuriuo A. K. yra pripažintas kaltu pagal BK 232 straipsnį ir 290 straipsnį, yra dar neįsiteisėjęs, todėl sutiko su nuteistojo argumentais, jog Komisija nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 4 dalimi, ir vertino nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad nors Komisijos nutarime ir buvo nurodyta BVK 158 straipsnio 4 dalis, tačiau nagrinėjant jo pašymą taikyti lygtinį paleidimą buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, turinčios įtakos lygtinio paleidimo taikymui, todėl laikyti Komisijos nutarimą neteisėtu, nėra pagrindo.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Komisijos nutarimo priėmimo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo, jis per laikotarpį nuo praeito jo prašymo svarstymo iki paskutiniojo svarstymo nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, todėl buvo konstatuota, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skundžiamos nutarties priėmimo metu teismui jau buvo žinoma, kad A. K. po jo prašymo svarstymo komisijoje, padarė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimą, už ką 2016-02-25 jam skirta nuobauda – nuteistasis uždarytas į baudos izoliatorių 7 paroms, šiuo metu nuobauda galiojanti. Tačiau kaip jau minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta formali lygtinio paleidimo taikymo sąlyga yra individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas per nustatytą terminą, kuris paprastai yra nustatomas nuo svarstymo, kuriame pateikiamos rekomendacijos iki kito nuteistojo prašymo svarstymo komisijoje, todėl pirmosios instancijos teisingai jau po prašymo svarstymo Komisijoje nuteistojo padaryto pažeidimo pagrįstai nevertino kaip individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymo, o teisingai šią aplinkybę vertino kaip neigiamai charakterizuojančią nuteistąjį. Kad A. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir tendencingai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, rodo jo anksčiau padarytų vidaus tvarkos pažeidimų ir paskatinimų eiga: iki aukščiau aptarto paskutinio jo padaryto vidaus tvarkos pažeidimo, bausmės atlikimo vietoje nuteistasis Vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs 6 kartus, už ką baustas 4 kartus, 5 kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą būrio veikloje. Po pirmojo pažeidimo A. K. buvo paskatintas, tačiau tuoj po to ir vėl padarė pažeidimų, po kurių ir vėl buvo kelis kartus paskatintas, elgesys pasitaisė, kurį laiką pažeidimų nedarė, tačiau po to ir vėl ne kartą pažeidė nustatytą vidaus tvarką, po ko skatintas jau nebuvo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad režimo reikalavimų pažeidimai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Aptartos aplinkybės kelia abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant kriminogeninius veiksnius ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis skunde nurodė, kad komisijos nutarime ir teismo nutartyje neteisingai nurodytas jo nusikalstamo elgesio rizikos balas, t.y. daug didesnis, nes jam nustatyti tik 33 balai, o ne 50 balų, kad išvada sufabrikuota, taip norint jam pakenkti, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų jis nepateikė ir nenurodo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal OASys metodiką A. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nustatytas 50 balų , t.y. ši rizika vertinama kaip vidutinė (41-99 balai). Aukštesnysis teismas nemato jokių priežasčių netikėti Komisijos pateikta medžiaga apie nuteistąjį ir abejoti nutarime nurodytų duomenų, susijusių su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu pataisos namuose, atitikimu faktinėms aplinkybėms. Todėl nuteistojo skundo argumentai atmetami kaip niekuo nepagrįsti.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra linkęs save pateisinti, nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamumą, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Linkęs save vertinti save perdėtai gerai, pateikti socialiai palankiau nei yra iš tikrųjų, gali manipuliuoti situacijomis, viską suvokia sau palankiu suvokimo lygiu. Dėl savo problemų kaltina kitus, nesugeba pasirinkti tinkamų nuoseklių jų sprendimo strategijų dažnai kartodamas tas pačias klaidas, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą ir teisėsaugos bei teismų sistemą. Išlieka nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys (tarpasmeninių įgūdžių lygis, impulsyvumas, savitvarda, sugebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas, kitų požiūrio supratimas), artima kriminogeniniams veiksniams: informacija apie teisės pažeidimus, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos.

Įvertinus aptartą, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos nuteistojo A. K. skundo atmetimo priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-03 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.