- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-1209-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23240-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- S. G., R. G.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Išvadą teikia
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) S. G. ir R. G., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-665-214/2019 pagal ieškovų S. G. ir R. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, institucija teikianti išvadą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl sutarties nesąžiningų sąlygų pripažinimo, kreditavimo sutarties atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. G. ir R. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami: 1) sutarties nutraukimą tarp atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas ir ieškovo R. G. pripažinti nepagrįstu; 2) pripažinti 2006 m. gegužės 3 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2 punkto sąlygą kaip prieštaraujančią bendriems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžiančią šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą; 3) atnaujinti 2006 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepratęsiant galutinio kredito sutarties termino, nustatant palūkanų normą pagal šiuo metu Lietuvos banko nustatytą palūkanų normos dydį; 4) priteisti iš atsakovės AB SEB bankas ieškovo R. G. naudai išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti.
2. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gegužės 3 d. tarp AB SEB bankas ir R. G. sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią suteiktas 500 000 Lt (144 810 Eur) kreditas. Kredito grąžinimo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas, adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iki 2016 metų balandžio mėnesio mokėjimai buvo vykdomi pagal galimybes, tačiau dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties šalyje, krizės laikotarpiu pasunkėjo savalaikis įsipareigojimų vykdymas bankui ne dėl ieškovų kaltės. 2016 metų balandžio mėnesį ieškovai gavo raginimą iš antstolės R. G. reikalaujant sumokėti likusią kredito dalį. Ieškovai prašė atsakovo leisti susidariusį įsiskolinimą bei tolimesnes įmokas bankui pagal kreditavimo sutartį bei vėlesnius prie sutarties sekančius susitarimus bei papildymus, mokėjimų išdėstymų dalimis. Ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl kredito sutarties atnaujinimo arba leidimo refinansuoti paskolą. Ieškovai nurodė, kad turi nuolatinį darbą ir pajamas, todėl ateityje galės vykdyti įsipareigojimus kreditoriui. 2017 m. kovo 15 d. banko sprendimu buvo nutarta atidėti skolos išieškojimo procedūrą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir siūlyta parduoti bankui įkeistą turtą su sąlyga, kad bus mokama ne mažiau kaip 1000 Eur kas mėnesį. Ieškovams banko darbuotojas užtikrino, kad jei bus vykdomi įsipareigojimai mokėti po 1000 Eur kas mėnesį, kreditavimo sutartis bus atnaujinta. Išieškojimas vykdomojoje byloje buvo sustabdytas. Tačiau atsakovas 2017 m lapkričio mėnesį atnaujino priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Ieškovai mano, kad atsakovas nesutikdamas modifikuoti kreditavimo sutarties sąlygų, pažeidė ieškovų kaip vartotojų teises, o kreditavimo sutarties sąlygos turi būti pripažintos atitinkančiomis nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad nesavalaikis sutarties įsipareigojimų vykdymas iš ieškovų pusės prasidėjo dar nuo 2013 metų. Ieškovai raštu buvo įspėjami dėl galimo sutarties nutraukimo 2014 m. rugsėjo 1 d., nurodyta pradelsta skolos suma siekė 11 010,49 Eur; 2014 m. lapkričio 10 d. nurodyta pradelsta skolos suma siekė 12 169,49 Eur; 2015 m. balandžio 13 d. nurodyta pradelsta skolos suma siekė 13 672,65 Eur; 2015 m. gegužės 20 d. nurodyta pradelsta skolos suma siekė 13 848,59 Eur. Sutarties nutraukimo momentu ieškovai buvo neįvykdę prievolės ir skolingi bankui, t. y. pažeidę kredito sutarties bendrosios dalies 4.4-4.5 punktuose nurodytas pareigas. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai pažymėjo, kad ieškovai nepateikia konkrečių motyvų, kodėl būtent 5.2 sąlyga yra laikytina nesąžininga jų atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieškovas sutartyje yra patvirtinęs, jog prieš pasirašydamas sutartį, susipažino ir suprato jos sąlygas, sutarties sąlygos buvo aptartos su ieškovu individualiai ir jam paaiškintos prieš pasirašant sutartį, sutikdamas su sutartimi jis išreiškė savo tikrąją valią bei suprato netinkamo sutarties vykdymo pasekmes. Šios sutarties sąlygos nenuginčytos, neginčijamos net patikslinus ieškinį, todėl laikytinos teisingomis ir galiojančiomis. Pažymėjo, kad ieškovui buvo žinomi ir jo paties parašu patvirtinti piniginių prievolių bankui vykdymo terminai ir sumos. Tai nurodo kredito grąžinimo grafikas ir ieškovo tam tikrą laiką vykdyti pagal jį mokėjimai. Be to, kredito sutarties 4.1-4.8 punktai nėra ginčijami, todėl galima daryti išvadą, kad ieškovas neturi pretenzijų dėl juose nurodytų situacijų kvalifikavimo esminiais sutarties pažeidimais. Nurodė, kad nutraukiant sutartį buvo įvykę daug vienarūšių esminių kredito sutarties pažeidimų, todėl net nesant šios ginčijamos sąlygos, ieškovo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamas vykdymas atitinka įstatyminius Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu pasisakė dėl ieškovo R. G. su atsakovu AB SEB bankas 2006 m. gegužės 3 d. sudarytos kredito sutarties įkeičiant nekilnojamąjį turtą 5.2 ir 6 punktų atitikimo nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams. Pateikta ši išvada: 1) nustačius, jog kredito sutartis buvo nutraukta ieškovo R. G. tinkamai apie tai neįspėjus arba ieškovui nesumokėjus vienos kredito dalies, kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 p. sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ieškovo R. G. nenaudai; 2) kredito sutarties bendrosios dalies 6 punkto nuostatos neatitinka sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovų S. G. ir ieškovo R. G. priteisė solidariai atsakovei AB SEB bankas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties 5.2 punkte numatyta, jog bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Tokiai pažeidimai laikomi bendrosios dalies 4.1-4-8 punktai. Šie punktai nustato kredito gavėjo įsipareigojimus, kad kreditas ir palūkanos turi būti mokamas mokėjimo dienomis pagal grafiką; už kiekvieną uždelstą dieną mokami 0,1 procento delspinigiai nuo nesumokėto kredito ar jo dalies bei nesumokėtų palūkanų ir kt. Ieškovų nesavalaikis sutarties nevykdymas prasidėjo 2013-2014 metais.
7. Teismas sprendė, kad ieškovas nurodytos aplinkybės, jog dėl sveikatos sutrikimų negalėjo vykdyti įsipareigojimų bankui, byloje nepagrindė. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas pažeidė tarp šalių sudarytos kredito sutarties 4.4 - 4.5 punktuose numatytus įsipareigojimus, ir tai sąlygojo sutarties 5.2 punkto esminį sutarties pažeidimą, pagal kurį bankas turi pagrindą atlikti sutarties nutraukimą.
8. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo nepagrįstu, nes nenustatyta atsakovės AB SEB bankas teisės aktų pažeidimų nutraukiant sutartį.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas pažeisdamas sutarties sąlygas, laiku ir tinkamai neįvykdė mokėjimų bankui, ir nors bankui minėta sutarties sąlyga dėl esminių sutarties pažeidimų sudarė galimybę nutraukti sutartį esant ir vienam pažeidimui, t. y. mėnesinės įmokos ir atitinkamų palūkanų nesumokėjimui, atsakovė daug kartų įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą. Savalaikis kredito įmokų ir palūkanų mokėjimas yra pagrindiniai ieškovo kaip kredito gavėjo įsipareigojimai, todėl jų netinkamas vykdymas negali būti kredito gavėjo vertinamas kitaip kaip esminis sutarties sąlygų pažeidimas.
10. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo nepripažinti, kad pagal kredito sutartį ieškovai yra vartotojai, silpnesnioji sutarties šalis, tačiau tai negali pašalinti netinkamai vykdomų esminių sutartinių įsipareigojimų pasekmių.
11. Teismas sprendė, kad nepripažinus kredito sutarties nutraukimo nepagrįstu ir šios sutarties 5.2 punkto sąlygos kaip prieštaraujančios bendriems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nėra pagrindo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimo dėl kredito sutarties atnaujinimo, nepratęsiant galutinio kredito sutarties termino, nustatant palūkanų normą pagal šiuo metu Lietuvos banko nustatytą palūkanų normos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovai S. G. ir R. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ar ieškovų nesumokėta kredito dalis iš tikrųjų pažeidžia atsakovės interesus. Nenustačius ar sutarties pažeidimas iš tiesų yra esminis, formalus vadovavimasis sutartyje numatytomis teisėmis ir procedūromis vienašališkai nutraukti sutartį reiškia šalių teisių ir interesų pusiausvyros pažeidimą.
12.2. Nurodė, kad atsižvelgiant į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą bei tai, kad ieškovų pradelsta skola sudarė tik nedidelę dalį viso (hipoteka užtikrinto) kredito, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino kredito sutarties 5.2 punkto numatytos sutarties nutraukimo sąlygos negaliojančia ab initio, kaip nesąžiningos ir pažeidžiančios šalių teisių ir interesų pusiausvyrą ieškovų kaip vartotojų nenaudai, atitinkamai nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti vienašalį kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, vadovaudamasis šios sutarties sąlyga, kuri iš esmės yra primesta silpnesniajai šaliai, t. y. kredito gavėjams, nes kredito davėjas visais atvejais yra pranašesnis už kredito gavėją.
12.3. Nurodė, kad būtent atsakovas pasiūlė kreditavimo sutarties modifikavimo būdą (kredito mėnesio įmokų dydžio pakeitimo, kad su einamosiomis įmokomis būtų dengiama ir susidariusi skola), o ieškovai aktyviai šias sąlygas vykdė, kas suponuoja vertinimą, kad šalių susitarimas dėl kreditavimo sąlygų modifikavimo buvo pasiektas. Teismas nenustatė, kad toks sutarties sąlygų pakeitimas būtų didinęs skolą ir nesprendęs problemos iš esmės. Tokio susitarimo nesilaikė būtent atsakovė, gaudama iš ieškovų kredito įmokas, tačiau tinkamai neįformindamas sutarties atnaujinimo. Nurodė, kad šiuose sutartiniuose santykiuose nėra pagrindo įžvelgti ieškovų nesąžiningumo, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė teisėtai nutraukė kredito sutartį, nepagrįsta.
12.4. Nors atsakovė sutartį nutraukė laikydamasi sutarties nutraukimo procedūros, tačiau akivaizdžiai nesiėmė visų įmanomų priemonių išsaugoti sutartinius šalių santykius, vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo ne kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebūtų galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių. Pažymėjo, kad vien sistemingas priminimas apie skolą, suteikiant papildomą terminą prievolei įvykdyti, negali būti laikomas bandymu išsaugoti sutartį. Todėl sutarties nutraukimas, nevertinant, ar pakeistomis sąlygomis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeidė favor contractus principą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė prioriteto sutartinių santykių išsaugojimui, nesprendė šių dviejų atsakovės teisių gynimo būdų konkurencijos klausimo.
13. Institucija teikianti išvadą - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad įvertinus ieškovų S. G. ir R. G. apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, palaiko Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 10-1805 priimtoje išvadoje pateiktą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių – ieškovų S. G. ir R. G. (toliau abu kartu – ieškovai arba apeliantai) ir atsakovės AB SEB banko (toliau – atsakovas arba bankas) kilo dėl vienašalio banko kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir galimybės ieškovui atkurti sutartinius santykius su kreditoriumi.
17. Byloje nustatyta, kad 2006 m. gegužės 3 d. ieškovas R. G. (kredito gavėjas) ir atsakovas AB SEB Vilniaus bankas sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas įsipareigojo suteikti ieškovui 500 000,00 Lt kreditą, o ieškovas įsipareigojo įkeisti banko naudai nekilnojamąjį turtą bei grąžinti gautą kreditą per 40 metų (baigiant 2046 m. gegužės 2 d.), o taip pat mokėti sutartyje numatyto dydžio kintamas palūkanas. 2012 m. gegužės 3 d. kredito sutarties šalys sudarė susitarimą dėl 2006 m. gegužės 3 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo pakeisti sutarties Specialiosios dalies 2, 4, 5.1, 5.2, 6.2.4, 9.4 ir 10 punktai.
18. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, kreditavimo santykiams šio CK skyriaus pirmojo skirsnio normos („Paskola. Bendrosios nuostatos“) taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir šio CK skirsnio („Kreditavimas“) nustatytoms taisyklėms. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
19. Vienašališkas sutarties nutraukimo institutas yra išimtis iš favor constractus principo. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).
20. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu.
21. Nagrinėjamoje byloje sudarydamos kredito sutartį jos šalys susitarė, kad kreditas bus grąžinamas ir nuo gautos kredito sumos palūkanos mokamos 3 kiekvieno mėnesio dieną pagal kredito ir palūkanų mokėjimo grafiką (kredito sutarties Specialiosios dalies 5.4 punktas, Bendrosios dalies 4.1 punktas). Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.4 punktu kredito gavėjas įsipareigojo mokėjimo dieną banko sąskaitoje, kuri yra nurodyta Specialiosios dalies 10 punkte, sukaupti lėšų sumą, reikalingą kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką; vykdyti prievoles Bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą Bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanos (kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktas).
22. Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją (gavėjus), jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas (gavėjai) padaro esminių sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi Bendrosios dalies 4.1 – 4.8 punktuose nustatytų kredito gavėjo (gavėjų) įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.
23. Ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad iki 2016 m. balandžio mėnesio mokėjimai buvo vykdomi pagal galimybes, kad ieškovas buvo įspėtas, jog galimai sutartis bus nutraukta, kadangi susidaręs šioks toks įsiskolinimas, leidžia teigti, kad ieškovai iš esmės neneigė, jog sutartų įmokų kredito sutarties dalimi esančiame grafike numatytais terminais jie nesumokėjo, jog buvo įspėti apie sutarties nutraukimą nesumokėjus visų pradelstų mokėjimų. Tačiau tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovai nesutiko, kad sutarties pažeidimas esminis. Teisėjų kolegija šiuos ir juos detalizuojančius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
24. 2012 m. gegužės 3 d. susitarime dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo abiejų ieškovų gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Kredito sutartimi ieškovas įsipareigojo tuojau pat informuoti banką, jeigu keičiasi jo adresai, banko sąskaitų numeriai ir/ar kiti rekvizitai (sutarties Bendrosios dalies 13 punktas). Kredito sutarties 12 punktu jos šalys buvo sutarusios, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiami sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu arba faksu, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad bankui žinomu kredito gavėjo (gavėjų) adresu paštu išsiųstas dokumentus kredito gavėjas (gavėjai) gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai bankas kredito gavėjui (gavėjams) siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei.
25. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovams adresuoto įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 10 d. įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 27 d. įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 13 d. įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 20 d. įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), įteikimą pašto paslaugas teikiančiai įmonei ar/ir patiems ieškovams, tačiau ieškovai byloje neginčijo, kad tokie įspėjimai jų nepasiekė, pripažįsta, jog buvo sistemingai primenama apie skolą (CPK 187 straipsnis). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir apeliantų skundo argumentai, kad atsakovas sutartį nutraukė laikydamasis sutarties nutraukimo procedūros. Tokiu atveju galima pripažinti, kad ieškovai buvo tinkamai informuoti apie pareigą įvykdyti prievolę, jiems kiekvienu įspėjimu buvo nustatytas papildomas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, o taip pat buvo įspėti apie sutarties nutraukimą nepadengus visų pradelstų mokėjimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pranešimus apie prievolės pažeidimą, nustatydamas papildomą terminą prievolei įvykdyti, atsakovas ieškovams tinkamu adresu siuntė net penkis kartus. Nepaisant to, iš kredito sutarties kylančių prievolių ieškovai iki sutarties nutraukimo ir toliau tinkami nevykdė: pradelsta 8 910,04 Eur skolos suma 2014 m. rugpjūčio 31 d. padidėjo iki 13 848,59 Eur 2015 m. gegužės 19 d.
26. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad mokėjimus vykdė pagal galimybes, tuo tarpu kredito sutartimi jie įsipareigojo vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas (kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad iš banko suteikto 500 000 Lt (144 810,01 Eur) kredito, 461 739,71 Lt skolinamų lėšų dalis buvo skirta statyti būstą (duomenys neskelbtini), refinansuojant kitame banke turimą būsto kredito sutartį, o kita dalis (38 260,29 Lt) – dengti įsipareigojimus iš vartojimo kredito sutarties (kredito sutarties Specialiosios dalies 2, 4.1 punktai).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada, kad kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 punkto sąlyga prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ieškovo R. G. naudai, padaryta remiantis vien pažodiniu šio sutarties punkto aiškinimu. Kredito sutartis su ieškovu nebuvo nutraukta patį pirmą kartą jam tinkamai nesumokėjus vienos įmokos, suteikus papildomą 15 kalendorinių dienų terminą. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad kredito sutartis su ieškovu buvo nutraukta ne dėl vienkartinio ginčijamo sutarties punkto padaryto pažeidimo, bet eilę kartų apie tai įspėjant ieškovą, kuris būdamas sutarties šalimi turėjo įvertinti savo įsipareigojimus bankui, ir jų vykdymo tvarką.
28. Teisėjų kolegijos nuomone sistemingas įmokų pagal kredito sutartį nemokėjimas/dalinis mokėjimas šiomis aplinkybėmis pagrįstai leido kreditoriui (bankui) manyti, jog ir ateityje sutartinė prievolė nebus tinkamai vykdoma. Kaip nurodo atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, kredito sutarties nutraukimo dienai jau buvo susidariusi ženkli kredito gavėjo skola iš nepadengtų kredito dalių ir palūkanų (mėnesinė įmokos suma apie 800 Eur, o, kaip jau prieš tai minėta, pradelsta skola 2015 m. gegužės 19 d. buvo 13 848,59 Eur), vėlavimas siekė virš 485 kalendorinių dienų, o papildomi terminai sumokėti pradelstoms skoloms ieškovams buvo suteikiami laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. birželio 20 d.
29. Į bylą taip pat pateikti duomenys, jog 2015 m. birželio 22 d. vienašališkai nutraukęs kredito sutartį, atsakovas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš banko naudai įkeisto apeliantų turo. Tik 2016 m. balandžio mėnesį gavęs antstolės R. G. raginimą sumokėti likusią kredito dalį, ieškovas 2016 m. gegužės 24 d. raštu, vėliau – ir 2016 m. gegužės 27 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pagal galimybes sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės R. G. vykdomojoje byloje ir ateityje spręsti klausimą dėl galimo kredito sutarties atnaujinimo, nurodęs, kad pagal esamas galimybes kas mėnesį galėtų mokėti įmokas savalaikiai, sumokant visą įsiskolinimą bei procesines palūkanas dalimis pagal banko nustatytą grafiką.
30. Teisėjų kolegija laiko visiškai logiška ir pagrįsta banko poziciją byloje, kad pagal rodomas byloje pajamas (ieškovo ir jo sutuoktinės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 910,22 Eur ir 500 Eur už bankui įkeistų ir antstolio iš varžytynių parduodamų patalpų nuomą; šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai), ieškovo reikalavimas atnaujinti sutartį ir siekis mokėti po 1 000 Eur, – toks kreditorinis įsipareigojimas ne tik nesudaro tikimybės ilgalaikiu jo vykdymu, bet ir būtų neatsakinga finansų institucijos veikla, kredito gavėjui liekant nesuvokiamai mažoms sumoms pragyvenimui.
31. Apibendrinant pasakytina, kad bankas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš kredito sutarties. Šalys buvo susitarusios, kad sutartyje nustatytomis sąlygomis apeliantai grąžins paimtą kreditą, sumokės palūkanas, tačiau prievolės apeliantai ilgą laiką tinkamai nevykdė, elgėsi pasyviai ir sudarė kreditoriui pakankamą pagrindą nesitikėti, kad kredito sutartis bus įvykdyta ateityje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta pozicija, jog apeliantų sutarties pažeidimas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip esminis pagal CK 6.217 straipsnį.
32. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Aptartų bylos įrodymų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, procesinių teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.