Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. 2S-464-221/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-29Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-27Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
2S-464-221/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22799-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“
Atsakovas
M. G.
Civilinė byla Nr. 2S-464-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22799-2014-6
Procesinio dokumento kategorijos:(S)106.3; 122.4; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2268-877/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos, delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 612,04 Lt skolą, 55,70 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys yra su trūkumais, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovei nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti teismui įrodymus, kad po palikėjos J. G. mirties CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ieškovė pareiškė reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui M. G., testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimus atsakovui M. G., 2013 m. birželio 10 d. priėmusiam mirusios skolininkės J. G. palikimą, tačiau ieškovė nenurodė, ar, 2013 m. balandžio 1 d. mirus skolininkei J. G., ji laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, t. y. po palikėjos mirties CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui M. G., testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės – ieškinį priimti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, dar nepraėjęs nagrinėti ieškinio, nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus – pareigą ieškovei pateikti įrodymus, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nors tokio reikalavimo atsakovas dar nepateikė. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintas nuostatas, dėl ko buvo priimta skundžiama nutartis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas trūkumams šalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Bendrieji procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliami reikalavimai išvardyti CPK 111 ir 114 straipsniuose. Be nurodytų straipsnių, kituose CPK ar kitų įstatymų straipsniuose gali būti numatyti tam tikri papildomi, specialūs konkrečių procesinių dokumentų turiniui ar formai keliami reikalavimai. Nesilaikant šių specialių reikalavimų, teismas turi teisę naudotis trūkumų šalinimo institutu. Pažymėtina, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma įgyvendinti asmens teises kreiptis į teismą, tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas procesinio dokumento priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra su trūkumais, nustatė ieškovei septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, kad po palikėjos mirties CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ieškovė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė reikalavimus priėmusiam palikimą mirusiosios įpėdiniui M. G., testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimus, jų tikslus ir paskirtį, vertindamas pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, ieškinio priėmimo stadijoje, įpareigojo pateikti ieškovę tokio pobūdžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien nurodytų įrodymų nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kuriuos ieškovas galėtų pateikti pasirengimo nagrinėti bylą metu. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Reikalavimas civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 straipsnis). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika 36).

Pažymėtina, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006, 2009 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-190/2009). Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas), jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį; nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011).

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai išaiškino ir pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Virginija Lozoraitytė